„Štai Aš visa darau nauja!“

1—4. a) Kokiomis palaimomis, iš pavaizduotų brošiūros viršelyje, norėtum džiaugtis? b) Kokia tau atsiveria puiki perspektyva? c) Kokios Šventojo Rašto eilutės patvirtina tokią viltį?

PAŽVELK į laimingus žmones šios brošiūros viršelyje. Ar norėtum būti vienu iš jų? „Žinoma, — pasakysi tu. — Juk čia viešpatauja visų taip trokštama taika bei harmonija. Visokių rasių žmonės — juodieji, baltieji, geltonieji — gyvena kaip darni šeima. Koks džiaugsmas! Kokia vienybė! Jiems nekelia baimės radioaktyviosios dulkės ar terorizmo grėsmė. Ramios padangės virš nuostabaus parko neraižo naikintuvai. Nematyti kareivių, tankų, ginklų. Nereikia ir policininko lazdos tvarkai palaikyti. Karo ir nusikaltimų tiesiog nėra. Kiekvienas gyvena savame gražiame name.

² Pažvelk taip pat į vaikus! Malonu stebėti, kaip jie žaidžia. Ir dar su kokiais gyvūnais! Čia, šiame parke, nereikia geležinių grotų, nes visi gyvūnai taikūs tarpusavyje ir su žmonėmis. Net liūtas su ėriuku tapę draugais. Pažiūrėk į ryškiaspalvius paukščius, įsiklausyk į jų nuostabias giesmes, susiliejančias su vaikų juoku. Nejaugi nėra jokių užtvarų nei narvų? Ne, kadangi viskas alsuoja laisve ir beribiu džiaugsmu. Ar užuodi gėlių aromatą, ar jauti malonią saulės šilumą, ar girdi upelio čiurlenimą? O, kokie skanūs vaisiai toje pintinėje! Tai geriausia, ką išaugina žemė, kaip ir visa, kuo galima gėrėtis bei mėgautis tame parke.

³ „Bet palaukite, — galbūt nustebsi, — kurgi seni žmonės? Kodėl jų nėra šioje linksmoje draugijoje?“ Iš tikrųjų jie čia, bet atjaunėję. Nes niekas nebemiršta dėl senatvės. Jaunuoliai užauga, subręsta, bet nesensta. Ar būtų 20, ar 200 metų, kiekvienas iš čia gyvenančių milijonų džiaugiasi jaunatviška energija ir tobula sveikata. Milijonai? Taip, nes tas parkas apima visą žemę. Jis bus pilnas gyvybės, taikos ir grožio iki pat mūsų planetos pakraščių — nuo Fudzijamos iki Andų, nuo Honkongo iki Viduržemio jūros — visa žemė bus paversta sodu. Tai atkurtasis rojus.

⁴ „Neįtikėtina“, — galbūt pasakysi. Vis dėlto pirma patikrink faktus. Tu ir tavo šeima turite galimybę pergyventi dabartinės neramios santvarkos pabaigą ir patekti į rojų, panašų į pavaizduotąjį brošiūros viršelyje.a

Knyga, paaiškinanti apie rojų

5. a) Kokioje knygoje aprašomos paminėtos perspektyvos? b) Kuo ši knyga ypatinga?

⁵ Kad šie puikūs dalykai tikrai bus, paaiškinama nuostabiausioje visų laikų knygoje — Šventajame Rašte, Biblijoje. Tai labai sena knyga: kai kurios dalys parašytos maždaug prieš 3500 metų. Kartu ir pati šiuolaikiškiausia, nes joje gausu išmintingų bei praktiškų patarimų, tinkančių mūsų dienoms. Jos pranašystės teikia šviesią ateities viltį. Tai populiariausia knyga istorijoje: per 2 000 000 000 egzempliorių visos Biblijos arba didesnės jos dalies išplatinta pasaulyje maždaug 2200 kalbų.

6. Kuo Biblija skiriasi nuo kitų šventais laikomų raštų?

⁶ Jokia kita šventa knyga nebuvo tokia populiari, o dauguma kitų nėra tokios senos. Koranui, islamo knygai, — mažiau kaip 1400 metų. Buda ir Konfucijus gyveno maždaug prieš 2500 metų, tuo laiku datuojami ir jų raštai. Šventieji sintoizmo raštai buvo sudaryti ne daugiau kaip prieš 1200 metų. Mormonų knygai tėra 160 metų. Nė vienoje tų šventomis laikomų knygų nėra taip tiksliai aprašyta 6000 metų žmonijos istorija, kaip Biblijoje. Todėl, kad suprastume, kokia yra tikroji religija, būtina skaityti Bibliją. Tai vienintelė knyga, kurioje užrašyta žinia visai žmonijai.

7. Ką yra pasakę apie Bibliją kai kurie mąstantys žmonės?

⁷ Mąstantys visų tautų ir visuomenės sluoksnių žmonės girdavo Biblijos žinios išmintį bei grožį. Žymus mokslininkas, atradęs visuotinės traukos dėsnį, Izaokas Niutonas, pasakė: „Joks mokslas nėra patvirtintas geriau nei Biblija.“ Amerikos revoliucionierių vadas Patrikas Henris, žinomas dėl žodžių „Duokite man laisvę arba mirtį!“, taip pat pareiškė: „Biblija vertingesnė už visas kitas knygas.“ Netgi didysis indų išminčius, Mohandas K. Gandis Indijos britų vicekaraliui kartą pasakė: „Kai jūsų ir mano šalys tarsis laikydamosi pamokymų, išdėstytų Kristaus Kalno pamoksle, tada būsime išsprendę ne tik mūsų valstybių, bet ir viso pasaulio problemas.“ Gandis kalbėjo apie tai, kas užrašyta Biblijoje, Mato evangelijos 5 ir 7 skyriuose. Perskaityk juos ir tikriausiai būsi maloniai nustebintas.

Biblija — Rytų knyga

8, 9. a) Kodėl neteisinga Bibliją vadinti Vakarų knyga? b) Kaip ir kiek laiko buvo rašoma Biblija? c) Kodėl Bibliją galima vadinti biblioteka? d) Kiek vyrų rašė Bibliją? e) Kaip kai kurie iš jų paliudijo, kas yra Biblijos Autorius?

⁸ Priešingai nei mano daugelis, Biblija nėra Vakarų civilizacijos kūrinys ir jos negarbina. Beveik visa Biblija parašyta Rytų šalyse. Ją rašiusieji vyrai buvo rytiečiai. Prieš tūkstantį metų iki gimstant Budai, 1513 m. p. m. e., Vidurio Rytų gyventojas Mozė buvo Dievo įkvėptas parašyti pirmąją Biblijos knygą, vadinamą Pradžios. Nuo jos iki pat paskutinės, Apreiškimo, knygos plėtojama viena tema. Biblija baigta 98 m. e. metais, praėjus maždaug 600 metų po Budos. Ar žinai, kad ją sudaro 66 knygos? Taip, pati Biblija yra maža biblioteka.

⁹ Maždaug per 1600 metų nuo Mozės laikų darnų Biblijos pasakojimą užrašė apie 40 vyrų. Jie patys liudija, kad tas mintis jiems įkvėpė jėga, daug galingesnė už mirtingo žmogaus jėgą. Krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui.“b (2 Timotiejui 3:16) Ir apaštalas Petras sakė: „Jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“ (2 Petro 1:20, 21; 2 Samuelio 23:2; Luko 1:70)

10. a) Kaip Biblija išliko iki mūsų dienų? b) Kodėl galime būti tikri, kad tebeturime pirminį įkvėptą Biblijos tekstą?

¹⁰ Labai nuostabu ir tai, kaip Biblija išliko iki mūsų dienų. Kelis tūkstantmečius iki išrandant spausdinimo mašiną (maždaug prieš 500 metų) Bibliją teko perrašinėti ranka. Joks kitas senovinės literatūros veikalas nebuvo taip uoliai dauginamas. Biblija buvo perrašoma vis iš naujo ir labai kruopščiai. Perrašinėtojai padarė tik nedidelių klaidų, o tų rankraščių palyginimas leido nustatyti pirmutinį Dievo įkvėptą tekstą. Biblijos rankraščių žinovas, Frederikas Kenjonas, sako: „Paskutinė priežastis abejoti, ar iš tikro Raštai pasiekė mus tokie, kokie buvo parašyti, dabar jau pašalinta.“ Šiandien esama apie 16 000 Biblijos arba jos dalių rašytinių kopijų, kai kurios — iš antrojo šimtmečio prieš Kristų. Be to, beveik visomis kalbomis padaryti tikslūs vertimai iš hebrajų, aramėjų bei graikų kalbų, kuriomis buvo parašyta Biblija.

11. Kokie naujausi atradimai patvirtina Biblijos pranešimus?

¹¹ Kai kurie stengiasi sumenkinti Biblijos vertę, tvirtindami, kad ji netiksli. Tačiau pastaraisiais metais archeologai, kasinėdami biblinių kraštų senovės miestų griuvėsius, aptiko įrašų bei kitų patikimų įrodymų, kad vietovės ir asmenys, paminėti net seniausiose Biblijos dalyse, tikrai buvo. Kasinėjant atskleista daug faktų, liudijančių buvus pasaulinį tvaną, kuris, remiantis Biblija, įvyko daugiau kaip prieš 4000 metų, Nojaus dienomis. Apie tai žinomas archeologas princas Mikaza pasakė: „Ar Tvanas tikrai buvo?.. Apie tvaną akivaizdžiai liudija faktai.“c

Biblijos Dievas

12. a) Ką sako apie Dievą kai kurie šaipūnai? b) Kodėl Biblijoje Dievas vadinamas Tėvu? c) Koks, pasak Biblijos, Dievo vardas?

¹² Kaip kai kurie žmonės išjuokia Bibliją, taip išjuokiamas ir tvirtinimas, kad yra Visagalis Dievas. (2 Petro 3:3-7) Jie sako: „Kaipgi galiu tikėti Dievą, jeigu negaliu jo matyti? Ar įmanoma įrodyti, kad nematomas Kūrėjas, daug aukštesnis už žmogų, tikrai yra? Argi Dievas negyvena visame kame?“ Kiti kalba: „Nėra nei Dievo, nei Budos.“ Bet Biblija parodo, jog kaip visi gavom gyvybę iš savo žemiškojo tėvo, taip mūsų protėviai gavo gyvybę iš dangiškojo Tėvo, arba Kūrėjo, kurio vardas — Jehova. (Psalmyno 83:18, NW; 100:3; Izaijo 12:2; 26:4, Brb)

13. Kokiais dviem būdais Dievas apreiškė save žmonijai?

¹³ Jehova apreiškė save žmonijai dvejopai. Pirma, per Bibliją, kurioje skelbiama jo tiesa ir amžinieji tikslai. (Jono 17:17; 1 Petro 1:24, 25) Antra, per kūriniją. Stebėdami aibę puikių dalykų, daugelis žmonių daro išvadą, kad turi būti Kūrėjas — Dievas, kurio nuostabios savybės atsispindi jo darbuose. (Apreiškimo 15:3, 4)

14. Ką Biblija kalba apie Jehovą?

¹⁴ Dievas Jehova yra Biblijos Autorius. Jis — didžioji Dvasia, egzistuojantis amžinai. (Jono 4:24; Psalmyno 90:1, 2) Jo vardas, Jehova, rodo, kad jis kai ką darys dėl savo kūrinių. Dievo tikslas — apginti tą didingą vardą, tai yra sunaikinti nedorėlius ir išgelbėti jį mylinčius, kad jie galėtų gyventi žemės rojuje. (Išėjimo 6:2-8; Izaijo 35:1, 2) Būdamas Visagalis, Dievas pajėgs tai padaryti. Jis yra visatos Kūrėjas, tad nepalyginamai viršesnis už tautų dievus ir stabus. (Izaijo 42:5, 8; Psalmyno 115:1, 4-8)

15. Kokias išvadas padarė protingi vyrai, tyrinėdami kūriniją?

¹⁵ Per šimtmečius mokslininkai skyrė daug laiko kūrinijai tyrinėti. Kokios jų išvados? Vienas elektros srities novatorius, žymus britų fizikas lordas Kelvinas, pareiškė: „Manau, kad kuo daugiau gilinamės į mokslą, tuo labiau jis tolina mus nuo to, ką galima vadinti ateizmu.“ Mokslininkas Albertas Einšteinas, nors laikomas ateistu, pasakė: „Man pakanka... mąstyti apie nuostabią visatos struktūrą, kurią tik neaiškiai galime suvokti, ir nuolankiai stengtis suprasti netgi menkiausią dalį intelekto, matomo gamtoje.“ Amerikos mokslininkas ir Nobelio premijos laureatas Artūras Holis Komptonas sakė: „Tvarkingai besiplečianti visata liudija tiesą didingiausių kada nors ištartų žodžių: ‘Pradžioje Dievas.’“ Jis citavo pirmuosius Biblijos žodžius.

16. Kaip visata liudija apie Dievo kūrybinę išmintį ir galią?

¹⁶ Galingų tautų valdovai galbūt didžiuojasi savo intelektu ir mokslo laimėjimais kosmose. Tačiau kokie menki jų dirbtiniai palydovai, palyginus su Mėnuliu, skriejančiu aplink Žemę, ir su planetomis, judančiomis aplink Saulę! Kokie niekingai maži tų mirtingų žmonių laimėjimai, palyginus su Jehovos kūriniais, su milijardais galaktikų, kurių kiekvienoje — milijardai saulių, panašių į mūsų Saulę, ir kurias Dievas išdėstė kosmose savo vietose visam laikui! (Psalmyno 19:2, 3 [19:1, 2, Brb]; Jobo 26:7, 14) Tad nenuostabu, kad žmonės Jehovos akyse yra lyg žiogai ir galingos tautos — „niekas“. (Izaijo 40:13-18, 22)

17. Kodėl protinga tikėti Kūrėją?

¹⁷ Tikriausiai gyveni name, nors galbūt ne pats jį statei ir net nežinai, kas tą darė. Tačiau tai netrukdo tau pripažinti, kad namą pastatė protingas žmogus. Daryti išvadą, jog namas atsirado savaime, būtų kvaila. Kadangi milžiniškai visatai ir viskam, kas joje, sukurti reikėjo nepalyginamai didesnio proto, ar neatrodo logiška, kad turi būti išmintingas Kūrėjas? Iš tiesų, tik beprotis kalba savo širdyje: „Dievo nėra!“ (Psalmyno 14:1; Hebrajams 3:4)

18. Kas rodo, kad Dievas yra asmuo, vertas šlovinimo?

¹⁸ Nepaprasti mus supantys dalykai — gėlės, paukščiai, gyvūnai, nuostabus kūrinys žmogus, gyvybės ir gimimo stebuklas, — viskas liudija apie nematomą aukščiausią Protą, sukūrusį visa tai. (Romiečiams 1:20) Kur protas, ten ir asmuo. Aukščiausią protą turi Didžiausias Asmuo, visos gyvybės Kūrėjas ir Šaltinis. (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]) Jis tikrai vertas šlovės bei pagarbos. (Psalmyno 104:24; Apreiškimo 4:11)

19. a) Kodėl nė viena tauta šiandien negali tvirtinti, kad Dievas suteikė jai pergalę kare? b) Kodėl Dievas neturi nieko bendra su tautų karais?

¹⁹ Kai kurių žmonių tikėjimas Dievu susvyravo dėl to, ką jie pamatė per Antrąjį pasaulinį karą. Tada kiekviena šalis šaukėsi savo „Dievo“, nesvarbu, kokią išpažino religiją, — katalikų, protestantų ar kokią nors Rytų. Argi Dievas vienoms tautoms dovanojo pergalę, o kitoms siuntė pralaimėjimą? Biblija rodo, kad nė viena iš tų tautų nesišaukė tikrojo Dievo. Dievas Jehova, dangaus ir žemės Kūrėjas, nėra atsakingas už sąmyšį ir tautų karus. (1 Korintiečiams 14:33) Jo mintys aukštesnės už politinius ir militaristinius tautų sumanymus. (Izaijo 55:8, 9) Teisinga religija bei Jehovos garbinimas irgi neturi nieko bendra su jų tarpusavio karais. Jehova daug pranašesnis už nacionalistinius dievus ir yra vienintelis Dievas, kurį garbina mylintys taiką visų tautybių žmonės. Biblijoje sakoma: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35) Deramai nusiteikę žmonės iš visų tautų dabar susipažįsta su Biblija ir atiduoda šlovę tikrajam — „ramybės Dievui“, visa ko Kūrėjui. (Romiečiams 16:20; Apaštalų darbų 17:24-27)

20. Iš ko matyti, kad krikščioniškasis pasaulis priešinasi Dievui?

²⁰ Matydami susiskaldymus ir veidmainystę krikščioniškojo pasaulio religijose, kurios tvirtina besilaikančios Biblijos, žmonės sako: „Kaip man tikėti Biblijos Dievą, jeigu kraštai, turintys Bibliją, taip karštligiškai kaupia branduolinį ginklą?“ Biblija visada teisi, bet faktai rodo, jog krikščioniškojo pasaulio tautos tiek nutolusios nuo tikrosios krikščionybės, kaip Šiaurė nuo Pietų. Jos tik kalba išpažįstančios krikščionybę. Nors turi Bibliją, nepaklūsta jos mokymams. Amerikos prezidentas, įsakęs numesti pirmąją atominę bombą ant Hirosimos, kartą išsitarė: „O, kad dabar gyventų Izaijas arba šventasis Paulius!“ — jie nurodytų žmonėms išeitį iš pasaulinės krizės. Jeigu šis valstybės vadovas būtų tikėjęs Biblijoje minimu Izaiju, niekada nebūtų davęs tokio įsakymo, nes Izaijas patarė ‘perkalti kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius’. Ir Paulius sakė: „Mes kovojame ne kūniškai. Mūsų kovos ginklai ne kūniški.“ (Izaijo 2:4; 2 Korintiečiams 10:3, 4) Bet krikščioniškojo pasaulio tautos nesilaikė išmintingų Biblijos patarimų ir įsitraukė į pražūtingas ginklavimosi varžybas. Jų tvirtinimai, kad laikosi Biblijos, melagingi. Jos užsitraukia Dievo bausmę, nes nevykdo jo valios. (Mato 7:18-23; Sofonijo 1:17, 18)

Jehovos kūriniai ir stebuklai

21. Kodėl neprotinga abejoti Dievo stebuklais?

²¹ Jehova kuria ir daro stebuklus. Ar niekada nesistebėjai tuo, kad vanduo buvo paverstas į kraują, Raudonoji jūra perskirta, kad Jėzus gimė iš mergelės, ir kitais stebuklais, apie kuriuos pasakojama Biblijoje? Dėl ribotų protinių sugebėjimų žmogus, matyt, niekada neperpras, kaip galėjo visa tai įvykti, lygiai kaip neįmanoma iki galo suvokti saulėtekio ir saulėlydžio. Žmogaus sukūrimas buvo stebuklas. Šių laikų žmogus jo nematė, bet žino, kad jis įvyko, nes šiandien gyvena, o tai ir yra to stebuklo įrodymas. Išties, visa, kas gyva, ir pati visata yra nesibaigiantis stebuklas. Todėl ar reikia abejoti, kai Dievo Žodyje, Biblijoje, sakoma, jog Dievas tam tikrais laikais darydavo stebuklus, nors šiandien jie nėra būtini?

22. Apibūdink pirmutinį Dievo kūrinį.

²² Visi Jehovos kūriniai nuostabūs ir nepaprasti! Bet pirmasis kūrinys buvo pats nuostabiausias. Tai Jehovos dvasinis Sūnus, jo „pirmagimis“. (Kolosiečiams 1:15) Tas dangiškasis Sūnus pavadintas „Žodžiu“. Praėjus nesuskaičiuojamiems šimtmečiams po jo sukūrimo, jis atėjo į žemę ir buvo vadinamas „žmogumi Kristumi Jėzumi“. (1 Timotiejui 2:5) Paskui apie jį sakyta: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę — šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.“ (Jono 1:14)

23. a) Kaip galima apibūdinti Dievo ir jo Sūnaus santykius? b) Ką Jehova sukūrė per savo Sūnų?

²³ Jehovos ir jo Sūnaus tarpusavio santykius galima palyginti su santykiais įmonės savininko ir jo sūnaus, padedančio gaminti tai, ką sukonstravo tėvas. Per savo pirmagimį Sūnų ir bendradarbį Jehova sukūrė daugybę kitų dvasinių būtybių, Dievo sūnų. Vėliau šie džiūgavo matydami, kaip Jehovos Sūnus, jo įgudęs darbininkas, sukūrė dangų ir žemę, kurioje gyvename. Ar tau kyla abejonių, kad visa tai buvo sukurta? Praėjus tūkstančiams metų, Jehova paklausė vieną ištikimą vyrą: „Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus? Pasakyk, jei esi toks supratingas! Kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždės ir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo?“ (Jobo 38:4, 7; Jono 1:3)

24. a) Koks žemiškas Jehovos kūrinys ypač išsiskiria ir kuo? b) Kodėl tvirtinti, kad žmogus išsivystė iš gyvūno, absurdiška?

²⁴ Laikui bėgant Jehova sukūrė žemėje visa, kas gyva ir regima: augmeniją, medžius, gėles, žuvis, paukščius ir gyvūnus. (Pradžios 1:11-13, 20-25) Paskui Dievas tarė savo bendradarbiui: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą... Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“ (Pradžios 1:26, 27) Pirmasis žmogus, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, tai yra apdovanotas puikiomis savybėmis — meile, išmintimi, teisingumu ir jėga, — buvo daug pranašesnis už gyvūnus. Nuo jų žmogus skiriasi tuo, kad gali priimti protingus sprendimus, kurti ateities planus ir garbinti Dievą. Gyvūnai nesugeba protauti, bet vadovaujasi instinktais. Tad kaip neišmintinga būtų sakyti, kad nėra Kūrėjo, ir tvirtinti, jog protu apdovanotas žmogus išsivystė iš žemesnio, neprotaujančio gyvūno! (Psalmyno 92:7, 8 [92:6, 7, Brb]; 139:14)

25, 26. a) Kokia puiki perspektyva buvo duota žmogui? b) Kodėl nebūtų buvę sunkumų dėl žemės perpildymo?

²⁵ Dievas apgyvendino žmogų ‘Edeno sode, rytuose’. Tai buvo malonumų sodas, panašus į pavaizduotąjį brošiūros viršelyje, nors tada jame gyveno tik du žmonės, Adomas ir jo žmona. Šio rojaus nebėra, nes jis buvo sunaikintas per Tvaną Nojaus dienomis. Bet žinoma apytikrė jo vieta Vidurio Rytuose, mat upės, tekėjusios per Edeną ir minimos Biblijoje, sruvena ten ir šiandien. (Pradžios 2:7-14) Žmogui buvo duota puiki galimybė tą sodą plėsti — dirbti ir paversti rojumi visą žemę. (Izaijo 45:12, 18)

²⁶ Dievas ir jo Sūnus darbuojasi, tad davė darbą ir žmonėms žemėje. (Jono 5:17) Pirmajai porai, Adomui ir Ievai, jis pasakė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.“ (Pradžios 1:28) Ar tai reiškė, kad žmonės turėjo daugintis be paliovos, kol žemė bus perpildyta? Ne. Jei kas nors paprašys pripilti puodelį arbatos, juk nepilsi tiek, kad ji imtų lietis per kraštus ant stalo. Pilsi, kol puodelis bus sklidinas. Taip ir Jehova, liepdamas žmonėms ‘pripildyti žemę’, turėjo omenyje, jog kai žemė bus pilna žmonių, dauginimasis pasibaigs. Tobuloje visuomenėje tai nesudarytų sunkumų. Gyventojų pertekliaus problema egzistuoja tik šių dienų netobulame pasaulyje.

Kodėl Dievas leidžia egzistuoti blogiui?

27. Kokių klausimų dabar kyla?

²⁷ Jeigu Dievas buvo numatęs padaryti žemę rojumi, kodėl šiandien žemėje tiek daug blogio, kančių ir sielvarto? Jeigu Dievas — Visagalis, kodėl taip ilgai leidžia vyrauti tokioms sąlygoms? Ar tikėtina, jog visi vargai kada nors pasibaigs? Ką sako Biblija?

28. Kaip rojuje kilo maištas?

²⁸ Pasak Biblijos, žmonijos bėdos prasidėjo tada, kai vienas iš dvasinių Dievo sūnų užginčijo Jehovos visavaldystę, arba viešpatavimą. (Romiečiams 1:20; Psalmyno 103:22) Šis angelas, be abejo, irgi buvo tarp dvasinių būtybių, kurios džiūgavo matydamos žmogaus sukūrimą. Bet paskui godumas bei puikybė įsišaknijo jo širdyje ir jis įsigeidė paskatinti Adomą su Ieva garbinti jį, o ne Kūrėją Jehovą. Kalbėdamas per gyvatę, tas angelas sugundė Ievą nepaklusti Visagaliam Dievui. Ievos vyras Adomas pasekė ja. (Pradžios 2:15-17; 3:1-6; Jokūbo 1:14, 15)

29. a) Kokie klausimai reikalauja išaiškinimo? b) Kaip Dievas reagavo į mestą iššūkį? c) Kaip tu gali atsakyti į Šėtono patyčias?

²⁹ Maištingasis angelas tapo žinomas kaip „senoji gyvatė“. (Apreiškimo 12:9; 2 Korintiečiams 11:3) Jis dar vadinamas Šėtonu (priešininku) ir Velniu (šmeižiku). Šėtonas pasėjo abejones, ar Jehovos viešpatavimas žmonėms teisingas ir teisėtas. Jis metė Dievui iššūkį, tvirtindamas, kad galėtų nukreipti žmoniją nuo teisingo garbinimo. Dievas davė Šėtonui apie 6000 metų, kad šis įrodytų savo tvirtinimą ir kad Jehovos visavaldystės klausimas būtų išspręstas visiems laikams. Nepriklausomas nuo Dievo žmogaus valdymas pasirodė esąs nesėkmingas. Bet tikintys vyrai ir moterys, iš kurių puikiausias pavyzdys — Jėzus, per didžiausius išbandymus liko ištikimi Jehovai bei įrodė, kad Velnias yra melagis. (Luko 4:1-13; Jobo 1:7-12; 2:1-6; 27:5) Tu irgi gali likti ištikimas Dievui. (Patarlių 27:11) Vis dėlto Šėtonas ne vienintelis priešas, sukeliantis sielvartą. Koks dar priešas tyko mūsų?

Priešas — mirtis

30. Ką Šventasis Raštas sako apie bausmę, skirtą žmogui už neklusnumą?

³⁰ Dievo nustatyta bausmė už neklusnumą — mirtis. Išsakydamas nuosprendį pirmajai moteriai, Jehova pasakė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus, bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave.“ O Adomui tarė: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3:16-19) Neklusnioji pora buvo išvaryta iš puikaus rojaus į neįdirbtą žemę. Laikui bėgant abu mirė. (Pradžios 5:5)

31. Kas yra nuodėmė, ir kokias pasekmes ji atnešė žmonijai?

³¹ Adomas ir Ieva susilaukė vaikų, kai jau buvo praradę tobulybę. Visi dabar gyvenantys žmonės — jų palikuoniai, todėl yra netobuli ir miršta. Vienas iš Biblijos rašytojų tai paaiškina žodžiais: „Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.“ Kas yra nuodėmė? Tai nesugebėjimas pasiekti tobulybės, arba pilnatvės. Jehova Dievas neišsaugo gyvybės nė vienam, kas netobulas. Kadangi visi žmonės iš protėvio Adomo paveldėjo nuodėmę ir netobulumą, mirtis ėmė ‘valdyti’ juos. (Romiečiams 5:12, 14) Puolęs žmogus miršta taip pat, kaip gyvūnai. (Mokytojo 3:19-21)

32. Kaip Biblijoje apibūdinama mūsų paveldėta mirtis?

³² Kas yra mirtis? Tai gyvenimo priešingybė. Dievas pažadėjo žmogui amžiną gyvenimą žemėje su sąlyga, jeigu bus jam klusnus. Deja, šis nepakluso ir buvo nubaustas mirtimi, tai yra grįžo į nebūtį. Dievas nesakė, kad gyvybė persikels į dvasinę karalystę arba nusidėjėlio — į ugninį pragarą, tiktai įspėjo: „Turėsi mirti.“ O žmogžudys Velnias melavo, sakydamas: „Jūs tikrai nemirsite!“ (Pradžios 2:17; 3:4; Jono 8:44) Visi žmonės paveldėjo iš Adomo mirtį ir dėl to mirę grįžta į dulkes. (Mokytojo 9:5, 10; Psalmyno 115:17; 146:4)

33. a) Kokia puiki ateitis laukia žmonijos ir žemės? b) Kokius tris svarbius dalykus Jehova įgyvendina per savo Sūnų?

³³ Tad ar mirusieji nebeturi jokios perspektyvos? Ne, jiems pažadėta puiki ateitis! Biblijoje teigiama, jog Dievo tikslas grąžinti žemės rojų visiems žmonėms, taip pat ir tiems, kurie mirę, tikrai bus įgyvendintas. Jehova sako: „Dangus — mano sostas, o žemė — suolelis mano kojoms.“ „Aš pašlovinsiu savo pakojo vietą.“ (Izaijo 66:1; 60:13, Brb) Iš didelės meilės Jehova atsiuntė į žemę savo Sūnų, Žodį, kad per jį žmonija gautų gyvenimą. (Jono 3:16; 1 Jono 4:9) Dabar aptarsime tris svarbius dalykus, kuriuos Jehova įgyvendina per Sūnų: 1) išlaisvinimas iš mirties; 2) mirusiųjų prikėlimas; 3) tobulos valdžios visai žmonijai įkūrimas.

Išlaisvinimas iš mirties

34, 35. a) Kaip žmonės galėjo būti išpirkti iš mirties? b) Kas yra išpirka?

³⁴ Nuo senovės Dievo pranašai tikėjo ne žmogaus nemirtingumu, o tuo, kad Dievas ‘atpirks juos’ iš mirties. (Ozėjo 13:14) Tačiau kaip žmogus galėtų būti išlaisvintas iš mirties? Tobulas Jehovos teisingumas reikalavo „gyvybės už gyvybę, akies už akį, danties už dantį“. (Pakartoto Įstatymo 19:21, Brb) Kadangi Adomas, sąmoningai nepaklusdamas Dievui, prarado tobulą gyvybę ir dėl to visi jo palikuoniai paveldėjo mirtį, reikėjo kito tobulo žmogaus, kuris savo gyvybe užmokėtų ir išpirktų tai, ką prarado Adomas.

³⁵ Teisinis lygiavertiškumo principas pripažintas seniai. Posakis „mokėti išpirką“ žinomas visur. Kas yra išpirka? Tai „užmokestis arba kaina, sumokama norint išvaduoti asmenį ar atgauti daiktą. Todėl apie karo belaisvius arba vergus, kuriuos išlaisvindavo už tam tikrą kainą, sakoma, kad jie buvo išpirkti... Viskas, ką duodavo mainais norint ką nors atgauti, buvo vadinama išpirka.“d Kai Adomas nusidėjo, visi žmonės, tarsi karo belaisviai ar vergai, yra surakinti netobulybės ir mirties. Jų išlaisvinimui reikėjo išpirkos. Kad dabar arba vėliau būtų išvengta ginčų, ar išpirka buvo teisinga, reikėjo paaukoti tobulo žmogaus gyvybę, lygiavertę Adomui.

36. Kaip Jehova pateikė tobulo žmogaus gyvybę išpirkai?

³⁶ Bet iš kur tokią gyvybę paimti? Visi Adomo palikuoniai gimsta netobuli. „Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.“ (Psalmyno 49:7, Brb) Šiai padėčiai ištaisyti Jehova iš meilės žmonijai atidavė savo brangų pirmagimį Sūnų kaip auką. Tobulą šio dvasinio Sūnaus, Žodžio, gyvybę jis perkėlė į nekaltos žydų mergaitės Marijos įsčias. Marija pastojo ir atėjus laikui pagimdė sūnų, kuriam buvo duotas Jėzaus vardas. (Mato 1:18-25) Logiška, kad gyvybės Kūrėjas galėjo padaryti tokį stebuklą.

37. Kaip Jėzus parodė meilę visiems žmonėms, kurie trokšta gyventi?

³⁷ Suaugęs Jėzus pasiaukojo Jehovai ir buvo pakrikštytas. Tada Jehova pavedė jam vykdyti Jo valią. (Mato 3:13, 16, 17) Gavęs tobulą gyvybę iš dangaus, Jėzus galėjo paaukoti ją žmonijos labui. (Romiečiams 6:23; 5:18, 19) Štai jo paties žodžiai: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ (Jono 10:10; 15:13) Šėtonas pasiekė, kad Dievo Sūnus būtų nužudytas ant kančių stulpo. Jėzus pasidavė tai kankinio mirčiai, žinodamas, kad žmonės, parodantys tikėjimą, per šią išpirką galės gauti gyvenimą. (Mato 20:28; 1 Timotiejui 2:5, 6)

Prikėlimas

38. Kaip Dievo Sūnus buvo prikeltas gyventi, ir kuo tai įrodoma?

³⁸ Nors priešų nužudytas, Dievo Sūnus neprarado teisės gyventi kaip tobulas žmogus, nes liko ištikimas Tėvui. Tačiau kaip Jėzus, gulėdamas kape, galėjo šią vertybę, tai yra teisę gyventi, panaudoti žmonijos naudai? Tada Jehova padarė dar vieną, pirmą tokio pobūdžio stebuklą. Trečią dieną po Jėzaus mirties Jehova prikėlė jį nemirtinga dvasine būtybe. (Romiečiams 6:9; 1 Petro 3:18) Kad sustiprintų tikėjimą prikėlimu, Jėzus įvairiomis aplinkybėmis materializuodavosi ir pasirodydavo savo mokiniams, kartą net 500 ir daugiau asmenų. Nei jie, nei apaštalas Paulius, vėliau laikinai apakintas pašlovinto Jėzaus reginio, neturėjo jokių abejonių dėl jo stebuklingo prisikėlimo. (1 Korintiečiams 15:3-8; Apaštalų darbų 9:1-9)

39. a) Kaip Jėzus panaudojo savo aukos vertę ir pirmiausia kieno labui? b) Apie kokį kitą didelį stebuklą kalbėjo Jėzus?

³⁹ Po 40 dienų prikeltas Jėzus įžengė į dangų, kad Dievui pateiktų savo tobulos aukos, atiduotos žmonijai išlaisvinti, vertę. „O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų.“ (Hebrajams 10:12, 13) Pirmieji, išlaisvinti per šią išpirką, yra „priklausantys Kristui“ — „mažoji kaimenė“ ištikimų krikščionių. (Luko 12:32; 1 Korintiečiams 15:22, 23) Jie „atpirkti iš žmonijos“, todėl prikelti tampa dvasiniais Kristaus palydovais danguje. (Apreiškimo 14:1-5) O kas bus su daugybe mirusiųjų, dabar gulinčių kapuose? Gyvendamas žemėje Jėzus pasakė, kad jo Tėvas davė jam galią teisti ir suteikti gyvybę. Be to, pridūrė: „Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji [„atminimo“, NW] kapuose išgirs jo balsą [ir]... prisikels.“ (Jono 5:26-29) Jis prikels juos gyventi žemės rojuje.

40, 41. a) Paaiškink, ką reiškia prikėlimas. b) Kodėl galime tikėti Dievo pažadėtu prikėlimu?

⁴⁰ Atkreipk dėmesį į Jėzaus žodžius: „Nesistebėkite.“ Vis dėlto kaip jau seniai miręs asmuo gali būti išvaduotas iš mirties ir vėl gyventi? Argi jo kūnas nėra pavirtęs į dulkes? Kai kurias kūno daleles galbūt pasisavino kiti gyvi organizmai, pavyzdžiui, augalai ir gyvūnai. Tačiau mirusiojo prikėlimas nereiškia, kad vėl susijungs tie patys cheminiai elementai. Dievas atkurs tą pačią asmenybę: iš žemės elementų suformuos naują kūną su ankstesniais bruožais, charakterio savybėmis, atmintimi ir požiūriu.

⁴¹ Tarkim, tau teko išgyventi nelaimę — namas, kuriame gyvenai, sudegė. Galėtum lengvai pasistatyti kitą tokį pat, nes atmintyje išliko aiškus visų mielų detalių vaizdas. Juo labiau Dievas, atminties Kūrėjas, gali atkurti jo mylimus žmones, kuriuos yra išsaugojęs savo atmintyje. (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]) Štai kodėl Biblijoje vartojamas posakis „atminimo kapai“. Atėjus numatytam laikui prikelti mirusiuosius, Dievas vėl padarys stebuklą, kaip ir tuomet, kada sukūrė pirmąjį žmogų, tik šįsyk jis tai padarys daug kartų. (Pradžios 2:7; Apaštalų darbų 24:15)

42. Kodėl amžinas gyvenimas žemėje ne tik įmanomas, bet ir realus?

⁴² Dievas grąžins žmones naujam gyvenimui, ir jie turės perspektyvą niekada nebemirti. Tačiau kaip įmanoma amžinai gyventi žemėje? Ne tik įmanoma, bet ir realu, nes tokia yra Dievo valia bei tikslas. (Jono 6:37-40; Mato 6:10) Vienintelė priežastis, dėl ko žmonės šiandien miršta, — iš Adomo paveldėta mirtis. Kai mąstome apie didžiulę įvairovę nuostabių kūrinių, turėjusių džiuginti žmogaus širdį, gyvenimas, nesiekiantis nė šimto metų, atrodo pernelyg trumpas. Atiduodamas žemę žmonėms Dievas buvo numatęs, kad jie gyventų joje ir džiaugtųsi kūrinijos grožybėmis ne šimtą ir net ne tūkstantį metų, o amžinai! (Psalmyno 115:16; 133:3)

Tobula taikinga valdžia

43. a) Kodėl reikia tobulos valdžios? b) Ką Jehova yra dėl to numatęs?

⁴³ Kai mūsų protėviai atmetė Dievo įstatymą, žmonių valdymas pateko į Šėtono rankas. Dėl to Biblijoje Šėtonas vadinamas „šio pasaulio dievu“. (2 Korintiečiams 4:4, Jr) Kad tai tiesa, liudija karai, žiaurumai, korupcija ir valdžių nepastovumas. Tautų Sąjungai ir Jungtinėms Tautoms nepavyko įveikti suirutės ir pasiekti taikos. Žmonijai labai reikia taikingo valdymo. Ar nebūtų protinga tikėtis, jog Kūrėjas, ketinantis atkurti žemėje rojų, įkurs ir tobulą valdžią? Kaip tik tai Jehova ir padarys. Jam atstovaujantis šios vyriausybės Karalius yra „Ramybės Kunigaikštis“, Jėzus Kristus; „jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė“. (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb])

44. a) Kur bus tobula vyriausybė? b) Kas ją sudarys?

⁴⁴ Biblija rodo, kad ši tobula valdžia bus danguje. Iš ten Karalius Jėzus Kristus efektyviai ir teisingai valdys visą žemę. Be to, šioje nematomoje dangiškoje vyriausybėje jis turės bendravaldžių. Jie išrinkti iš Jėzaus ištikimų sekėjų, — tų, kurie liko su juo per išbandymus. Šitiems jis pasakė: „Aš sudarau su jumis sandorą, — kaip kad sudarė sandorą su manimi mano Tėvas, — dėl karalystės.“ (Luko 22:28, 29, NW) Iš žmonių tik nedaugelis bus paimti į dangų valdyti su Kristumi Jėzumi. Pavyzdžiui, į šalies parlamentą irgi išrenkama tik mažuma. Biblijoje sakoma, kad Jėzus Kristus turės tiktai 144 000 bendravaldžių. Taigi Dievo Karalystę, arba dangiškąją vyriausybę, sudaro Jėzus Kristus ir 144 000 paimtų iš žemės žmonių. (Apreiškimo 14:1-4; 5:9, 10) O kas bus su žeme? Psalmyno 45:17 paminėta, jog Karalius paskirs „didžiūnus visoje žemėje“. Tie „didžiūnai“, arba vyriausybės atstovai, bus paskirti dangiškosios valdžios dėl jų ištikimybės teisingumo principams. (Palygink Izaijo 32:1.)

45, 46. a) Kokia buvo pagrindinė Jėzaus skelbimo veiklos tema? b) Kodėl tobula valdžia nebuvo įkurta iškart? c) Kuo 1914 metai ypatingi, kalbant apie pasaulio įvykius ir pranašysčių pildymąsi?

⁴⁵ Kada ir kaip bus įkurta ši tobula valdžia? Jėzui gyvenant žemėje, Karalystė buvo pagrindinė jo skelbimo veiklos tema. (Mato 4:17; Luko 8:1) Tačiau Karalystės jis neįsteigė nei tada, nei po prisikėlimo. (Apaštalų darbų 1:6-8) Net ir įžengęs į dangų jis turėjo laukti iki Jehovos numatyto laiko. (Psalmyno 110:1, 2; Hebrajams 1:13) Biblijos pranašystės rodo, kad tas laikas atėjo 1914 metais. Tačiau kai kas galbūt suabejos: „Argi ne panašiau, kad po 1914-ųjų pasaulyje tik padaugėjo nelaimių, o ne buvo įsteigta tobula valdžia?“ Tokia nuomonė pagrįsta. Vis dėlto, kaip pamatysime, tarp Dievo Karalystės atėjimo ir baisių netolimos praeities įvykių yra glaudus ryšys.

⁴⁶ Maždaug 35 metus iki 1914-ųjų Sargybos bokštas (šiandien labiausiai paplitęs religinis žurnalas pasaulyje) stengėsi atkreipti žmonių dėmesį, kad 1914-ieji labai reikšmingi Biblijos pranašystėse. Jos pradėjo pildytis tais metais. Vieną iš jų prieš 1900 metų išsakė pats Jėzus. Tai pranašystė apie „ženklą“, kuris turėjo pasirodyti šios santvarkos pabaigoje ir tuo patvirtinti, kad Jėzus nematomai karaliauja. Atsakydamas į mokinių klausimą, koks tai bus „ženklas“, jis pasakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia.“ (Mato 24:3, 7, 8) Šitie žodžiai stebėtinai išsipildė, kai 1914 metais kilo Pirmasis pasaulinis karas, kurio griaunamieji padariniai buvo septyniskart baisesni negu visų 900 karų per ankstesnius 2500 metų! Kančios tęsiasi iki pat mūsų dienų. Gal teko ir tau pergyventi karo baisumus, pajusti maisto stygių ar patirti kurį nors iš didelių žemės drebėjimų, įvykusių po 1914 metų? Jeigu taip, tu matai šios santvarkos „pabaigos meto“ „ženklą“. (Danieliaus 12:4)

47. Kaip pastarųjų metų įvykiai rodo „ženklo“ pildymąsi?

⁴⁷ Per Antrąjį pasaulinį karą, keturiskart pražūtingesnį už Pirmąjį, kančių dar padaugėjo ir prasidėjo branduolinis amžius. Taip išsipildė kita Jėzaus pranašystė: „Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.“ (Luko 21:11) Šios blogio santvarkos „paskutines dienas“ ženklina ir išpranašauti nusikaltimai bei piktadarybės, vaikų neklusnumas, žmonių bedievystė ir amoralumas. (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 24:12)

48. Kas atsakingas už vargus žemėje ir kodėl nuo 1914-ųjų jie didėja?

⁴⁸ Bet jeigu 1914 metais buvo įkurta dangiškoji vyriausybė, kodėl žemėje tiek daug nelaimių? Už tai atsakingas Šėtonas Velnias. Gavęs karališką valdžią, Kristus pirmiausia pradėjo danguje karą su Šėtonu. Dėl to Šėtonas, „kuris suvedžioja visą pasaulį“, buvo išmestas žemėn kartu su savo angelais. Žinodamas greit būsiąs sunaikintas, jis stengiasi užtraukti žmonėms didelių bėdų. Todėl „vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“. (Apreiškimo 12:7-9, 12; Brb)

49. a) Kas atsitiks tiems, kurie „niokoja žemę“? b) Kaip Jehova įvykdys nuosprendį tautoms?

⁴⁹ Ar bus kada nors šitų vargų pabaiga? Taip! Kai dangiškoji vyriausybė, Visagalio Dievo Karalystė, ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’. (Apreiškimo 11:18; Danieliaus 2:44) Dievas niekada neleis, kad politinės jėgos, netikri krikščionys ar dar kas nors branduoliniais ginklais sunaikintų jo kūrinį — žemę. Jis pareiškia: „Aš nusprendžiau surinkti gentis, sutelkti karalystes ir išlieti ant jų savo pyktį, visą mano įniršio karštį.“ (Sofonijo 3:8) Per Kristų Jehova panaudos jam pavaldžias galingas visatos jėgas, kad sutriuškintų visus Šėtono rėmėjus. Tai bus globalinis sunaikinimas, panašiai kaip Nojaus dienų Tvanas. (Jeremijo 25:31-34; 2 Petro 3:5-7, 10)

50. a) Kas yra Armagedonas? b) Kas pergyvens Armagedoną?

⁵⁰ Biblijoje šis nedorų tautų sunaikinimas vadinamas Dievo kova — Armagedonu. (Apreiškimo 16:14-16) Pergyventi Armagedoną ir įeiti į taikingą naująjį pasaulį galės tik romieji, ieškantys Jehovos ir teisingumo. (Sofonijo 2:3; Izaijo 26:20, 21) Apie juos Biblija sako: „Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.“ (Psalmyno 37:11, Brb) Tada prasidės didingas rojaus atkūrimo žemėje darbas!

Žmonės ruošiami gyventi rojuje

51. Kodėl būtina veikti dabar?

⁵¹ Ar norėtum gyventi rojuje? Jeigu taip, džiaugsiesi sužinojęs, jog Jėzus, kalbėdamas apie dabartinį neramų pasaulį ir jo artėjančio sunaikinimo „ženklą“, pridūrė: „Nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks.“ (Mato 24:34) Deja, dauguma žmonių šiandien yra „plačiame kelyje“, vedančiame į pražūtį. (Mato 7:13, 14) Jiems liko nedaug laiko pasikeisti. Koks dėkingas turėtum būti Jehovai, laiku pasirūpinusiam perspėti! Trokšdamas, kad gyventum, jis padės tau imtis teisingų veiksmų. (2 Petro 3:9; Ezechielio 18:23)

52. Ko reikia, kad išmintingai pasirinktum religiją?

⁵² Dabar tau būtinai reikia tikslaus tiesos pažinimo. (1 Timotiejui 2:4; Jono 17:3) Kur galėtum jį įgyti? Ar bet kokioje religijoje? Kai kas sako, jog visos religijos veda į vieną tikslą, kaip visi kalno keliai — į viršūnę. O, kaip jie klysta! Kad atrastų teisingą kelią, alpinistai naudojasi žemėlapiais ir ima vadovus. Taip, yra tiktai viena teisinga religija, vedanti į amžinąjį gyvenimą, ir jai rasti būtinas vadovas. (Apaštalų darbų 8:26-31)

53. a) Ką tau būtina daryti, kad gautum amžinąjį gyvenimą? b) Kokiems Šėtono gundymams neturi pasiduoti?

⁵³ Šią brošiūrą Jehovos liudytojai išleido padėti tau. Tikriausiai ją skaitydamas jau supratai kai kurias pagrindines Biblijos tiesas. Tu, be abejonės, įsitikinai, jog kiekviena mintis pagrįsta įkvėptu Dievo Žodžiu. Dabar, kad pasiektum savo tikslą, tau reikia tęsti studijas. Kaip būtinas pasaulietinis išsilavinimas, norint užimti deramą vietą visuomenėje, taip būtina ir mokytis Biblijos, norint tapti nariu visuomenės, kuri išliks ir džiaugsis palaimomis žemės rojuje. (2 Timotiejui 3:16, 17) Šėtonas galbūt mėgins atitraukti tave, skatindamas artimus draugus prieštarauti, gundydamas krautis turtus ar pasielgti amoraliai. Nepasiduok jo įtakai! Tavo paties ir visos šeimos ateitis priklauso nuo to, ar toliau studijuosi Bibliją. (Mato 10:36; 1 Jono 2:15-17)

54. Kokias dar mokymo priemones Jehova parūpino tavo apylinkėje?

⁵⁴ Be asmeninių Biblijos studijų, yra dar viena galimybė mokytis. Tavo apylinkės žmonės, besidomintys bibliniu mokymu, reguliariai lanko sueigas vietinėje Karalystės salėje. Visi dalyviai trokšta mokytis iš Biblijos ir nuoširdžiai stengiasi tapti geresniais žmonėmis. Jie džiugiai sveikina naujus asmenis žodžiais: „Ateikite, ir kopkime į Viešpaties [„Jehovos“, NW] kalną [jo garbinimo vietą], ... kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais.“ (Izaijo 2:3) Svarios priežastys lankyti krikščionių sueigas išdėstytos Laiške hebrajams 10:24, 25: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.“

55. a) Kuo Jehovos organizacija skiriasi nuo kitų? b) Kodėl Jehovos liudytojai vieningi kaip niekas kitas?

⁵⁵ Bendraudamas su Jehovos organizacija pamatysi, kad joje vyrauja visai kitokia atmosfera negu bažnyčiose ar šventyklose. Čia nerenkami pinigai, nėra apkalbų ir ginčų, niekas nežeminamas dėl kilmės ar finansinės padėties. Išskirtinė Jehovos liudytojų savybė yra meilė. Jie myli Jehovą ir kitus žmones. Iš to atpažįstami tikrieji krikščionys. (Mato 22:37-39; Jono 13:35) Vertėtų apsilankyti tose sueigose ir įsitikinti tuo pačiam. Be abejo, tau padarys įspūdį jų vienybė. Visame pasaulyje yra per šešis milijonus liudytojų, gyvenančių daugiau kaip 230 valstybių ir kitų teritorijų. Tačiau sueigose programa ta pati. Kadangi daugeliu kalbų spausdinami jų leidiniai išeina vienu metu, savaitinėse sueigose per visą žemę dauguma Jehovos liudytojų studijuoja tą pačią biblinę temą, tik kelių valandų skirtumu. Susiskaldžiusiame pasaulyje Jehovos organizacijos vienybė yra šių dienų stebuklas.

56. a) Kokių palaimų tu gali gauti bendraudamas su Jehovos organizacija? b) Kaip turėtum reaguoti iškilus sunkumams? c) Kodėl taip svarbu pasiaukoti Jehovai?

⁵⁶ Jeigu nuolat bendrauji su Jehovos tauta, tau reikės tapti „nauju“ žmogumi ir išsiugdyti Dievo dvasios vaisius — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“. (Kolosiečiams 3:10, 12-14; Galatams 5:22, 23) Tai suteiks tau tikro pasitenkinimo. Kartais galbūt turėsi įveikti sunkumus, nes gyveni sugedusiame pasaulyje ir pats esi netobulas. Bet Jehova padės tau. Visus, nuoširdžiai besistengiančius jam įtikti, jo Žodis patikina: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ (Filipiečiams 4:6, 7) Tave patrauks Jehovos meilė, tad norėsi jam tarnauti. Jehovos liudytojai mielai paaiškins, kaip pasiaukoti tokiam mylinčiam Dievui ir tapti vienu iš jo liudytojų. (Psalmyno 104:33; Luko 9:23) Tai yra didelė garbė. Tik pagalvok! Tu, kaip Jehovos garbintojas, gali siekti amžinojo gyvenimo žemės rojuje. (Sofonijo 2:3; Izaijo 25:6, 8)

57. a) Kokie artimi santykiai naujajame pasaulyje bus tarp Dievo ir žmonių? b) Kokiomis palaimomis tada galėsi džiaugtis?

⁵⁷ Tad tęsk studijas ir ugdykis meilę bei dėkingumą Jehovai Dievui, jo Sūnui ir teisingai dangaus valdžiai. Apie Dievo valdžią ir palaimas, kurias ji teiks žmonijai, Biblijos pranašystėje sakoma: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.“ Pats Dievas, nepalyginamai aukštesnis už dabartines savanaudiškas ir pragaištingas žmonių valdžias, naujajame pasaulyje bus kaip maloningas Tėvas, labai artimas visiems, kas jį myli ir garbina. Tada bus viena religija — teisingas Jehovos Dievo garbinimas, ir jo garbintojai džiaugsis artimais santykiais su juo, kaip vaikai su Tėvu. Koks gi mylintis Tėvas jis pasirodys esąs! „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ (Apreiškimo 21:3, 4)

58. Kodėl tu gali būti tikras, kad Jehova ‘visa darys nauja’?

⁵⁸ Taip įvyks didysis stebuklas: valdant tobulai dangaus valdžiai, bus atkurtas žemės rojus. Tai taip tikra, kaip ir faktas, kad rytoj patekės ir nusileis saulė, nes Jehovos Dievo, dangaus ir žemės Kūrėjo, pažadai „patikimi ir tikri“. Iš savo dangiškojo sosto jis skelbia: „Štai Aš visa darau nauja!“ (Apreiškimo 21:5, Brb)

Kaip atsakytum į šiuos klausimus?

Kuo Biblija išsiskiria iš kitų knygų?

Ką sužinojai apie Dievą?

Kas yra Kristus Jėzus?

Kas yra Šėtonas Velnias?

Kodėl Dievas leido egzistuoti blogiui?

Kodėl žmogus miršta?

Kokia mirusiųjų būklė?

Kas yra išpirka?

Kur ir kaip vyks prikėlimas?

Kas yra Karalystė ir ką ji įgyvendins?

Koks šios santvarkos pabaigos ženklas?

Kaip tu gali pasiruošti amžinai gyventi rojuje?

[Išnašos]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Žmogus daug pranašesnis už gyvūnus

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jėzus buvo toks pat tobulas kaip ir Adomas