15, 16. a) Kaip Ona jautėsi po maldos? b) Kaip, sekdami Onos pavyzdžiu, galime įveikti slogius jausmus?

¹⁵ Kaip Ona jautėsi, išliejusi Dievui širdį ir jį pagarbinusi? „Moteris nuėjo savo keliu, su savo vyru pavalgė ir atsigėrė, ir jos veidas daugiau nebebuvo prislėgtas“, — rašoma Biblijoje (1 Sam 1:18). Onai po maldos palengvėjo. Savo naštą ji perkėlė ant dangiškojo Tėvo pečių — kur kas platesnių ir tvirtesnių nei pačios. (Perskaityk Psalmyno 55:23 [55:22, Brb].) Argi yra tokia našta, kuri būtų Dievui per sunki? Nebuvo, nėra ir nebus.

¹⁶ Kai mus aplanko slogūs jausmai, apima liūdesys, kaip ir Ona atvirai išsipasakokime Dievui. Juk apie jį Biblijoje sakoma: „Tu išklausai maldas“ (Ps 65:3 [65:2, Brb]). Jei melsimės tikėdami, liūdesys pasitrauks ir mus užlies „Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą“ (Fil 4:6, 7).

¹⁸ Nuo to laiko, kaip rašoma Biblijoje, Onos „veidas daugiau nebebuvo prislėgtas“. Moteris atgavo dvasios ramybę. O Penina pamatė, kad Onos jau nebeįskaudins, kad visos intrigos bergždžios. Biblijoje apie Peniną daugiau nieko nebeužsimenama.