Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2024 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
KOVO 3–9 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 3
Pasitikėkime Jehova
ijwbv straipsnis 14, pstr. 4–5
Patarlių 3:5, 6. „Nesiremk vien savo įžvalga“
„Visa širdimi pasitikėk Jehova.“ Pasitikėti Jehova reiškia elgtis taip, kaip jis moko, atsižvelgti į jo valią. Dievu kliautis turime visa savo širdimi. Žodžiu „širdis“ Biblijoje dažniausiai įvardijami asmens jausmai, motyvai, įsitikinimai, mintys – kitaip tariant, mūsų vidinis žmogus. Taigi pasitikėjimas Dievu turi būti grįstas ne vien jausmais, bet ir tvirtu įsitikinimu, kad mūsų Kūrėjas žino, kas mums geriausia (Romiečiams 12:1).
„Nesikliauk savo paties supratimu.“ Mes esame netobuli, klystantys, todėl neturėtume per daug savimi pasitikėti. Jei kliausimės tik savimi ar leisimės vedami jausmų, mūsų sprendimai, kad ir kokie geri iš pradžių atrodė, galiausiai mus nuvils (Patarlių 14:12; Jeremijo 17:9). Dievo išmintis toli pranoksta žmogaus supratimą (Izaijo 55:8, 9). Tad vadovaudamiesi Dievo išmintimi niekada neapsiriksime, ir mūsų gyvenimas bus laimingas (Psalmyno 1:1–3; Patarlių 2:6–9; 16:20).
ijwbv straipsnis 14, pstr. 6–7
Patarlių 3:5, 6. „Nesiremk vien savo įžvalga“
„Atmink jį, kad ir ką darytum.“ Kad ir ką darytume, kad ir kokį sprendimą tektų mums priimti, visada pagalvokime, koks Dievo požiūris tuo klausimu. Prašykime Dievą, kad jis vestų mūsų žingsnius, ir ieškokime atsakymo jo Žodyje, Biblijoje (Psalmyno 25:4; 2 Timotiejui 3:16, 17).
„Jis ištiesins tavo kelius.“ Dievas nori, kad mūsų gyvenimo kelias būtų kuo tiesesnis, kuo lygesnis. Kad tame kely nekluptume, jis davė mums patikimas dorovės normas (Patarlių 11:5). Jeigu jomis vadovaujamės, išvengiame bereikalingų rūpesčių ir patiriame daugiau džiaugsmo (Psalmyno 19:7, 8; Izaijo 48:17, 18).
Nepaliauk daryti pažangą
Asmeniui, visko mačiusiam gyvenime, galėtų kilti mintis: ‘Aš jau buvau patekęs į tokią situaciją. Žinau, ką daryti.’ Ar būtų protinga taip galvoti? Patarlių 3:7 (Brb) perspėjama: „Nebūk išmintingas savo akyse.“ Patirtis išties turėtų padėti mums atsižvelgti į daugiau veiksnių, sprendžiant gyvenimo klausimus. Tačiau jei norime daryti dvasinę pažangą, protu ir širdimi per patirtį turėtume suvokti, jog sėkmės susilauksime tik laiminami Jehovos. Taigi mūsų pažangą rodo ne tai, kad sunkumus įveikiame perdėtai pasitikėdami savimi, o kad noriai prašome Jehovos vadovavimo. Pasitikėjimas, jog nieko neatsitinka be mūsų dangiškojo Tėvo žinios, bei nuoširdūs ir artimi santykiai su juo irgi liudija apie mūsų pažangą.
Ką vertinga radome
Patarlių knygos apžvalga
3:3. Reikia labai vertinti gerumą ir ištikimybę. Šiomis savybėmis turime puoštis tarsi brangiu vėriniu, kad visi akivaizdžiai jas matytų. Be to, turime įsirašyti jas širdyje, – kitaip sakant, jos turi tapti neatsiejama mūsų esybės dalimi.
KOVO 10–16 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 4
„Saugok savo širdį“
Saugokime savo širdį
4 Patarlių 4:23 širdimi pavadintas vidinis žmogus. (Perskaityk Psalmyno 51:6, NW.) Kitaip tariant, žodžiu „širdis“ įvardijamos asmens mintys, jausmai, paskatos ir troškimai – tai, kokie esame iš tikrųjų, o ne vien kokie atrodome iš išorės.
Saugokime savo širdį
10 Kad savo širdį apsaugotume, turime atpažinti pavojų ir kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų. Patarlių 4:23 Saliamono pavartotas žodis „saugoti“ mums primena tai, ką senovėje darydavo sargybiniai. Jiems buvo pavesta stovėti ant miesto sienų ir kilus pavojui duoti signalą. Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip galime užkirsti kelią Šėtono mėginimams sugadinti mūsų protą.
11 Sargybiniai anuomet turėjo glaudžiai bendradarbiauti su vartų sargais (2 Sam 18:24–26). Visi kartu jie buvo atsakingi už tai, kad priešams prisiartinus vartai būtų užsklęsti ir miesto gyventojai liktų saugūs (Neh 7:1–3). Sąžinė, išlavinta pagal Bibliją, gali būti kaip tas sargybinis. Kai tik Šėtonas puola mūsų širdį – mintis, jausmus, paskatas ir troškimus, – sąžinė turėtų duoti pavojaus signalą. Privalu visada jos klausyti ir, taip sakant, sandariai užverti vartus į savo širdį.
Saugokime savo širdį
14 Kad mūsų vidinis žmogus liktų sveikas, turime ne vien saugotis blogų minčių, bet ir maitinti protą geromis. Vėl prisiminkime įtvirtintą senovės miestą. Artinantis priešams, vartai būdavo uždaromi, bet kitu metu vartų sargai juos atidarydavo, kad į miestą būtų galima atgabenti maisto ir kitų reikalingų dalykų. Jeigu vartai nuolat būtų buvę užverti, gyventojams būtų grėsęs badas. Mums irgi reikia kasdien atverti vartus į savo širdį ir pripildyti ją Dievo minčių.
„Saugok savo širdį“
Kodėl turime saugoti savo širdį? Dievas įkvėpė karalių Saliamoną užrašyti: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:23). Koks bus mūsų gyvenimas dabar ir perspektyva gyventi ateityje, priklauso nuo to, kokie esame širdyje. Kodėl? Kadangi Dievas mato mūsų širdį (1 Samuelio 16:7). Būtent mūsų vidus, tai yra „širdyje slypintis žmogus“, lemia Dievo požiūrį į mus (1 Petro 3:4).
Ką vertinga radome
Ar esi nusiteikęs kantriai laukti Jehovos?
4 Patarlių 4:18 sakoma, kad „teisiųjų takas – lyg aušros šviesa, kuri vis skaistėja, iki nušvinta diena“. Iš šios eilutės suprantame, kad Jehova savo sumanymus žmonėms apreiškia pamažu. Krikščionio dvasinė pažanga irgi nebūna staigi. Jos negalima paskubinti. Artimam ryšiui su Jehova išsiugdyti reikia nemažai laiko. Turime stropiai studijuoti ir gyvenime taikyti Dievo Žodžio ir jo organizacijos pamokymus. Tik taip galime išsiugdyti krikščioniškas dorybes ir gerai pažinti Dievą.
KOVO 17–23 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 5
Venkime visko, kas veda prie nuodėmės
Tu gali išlikti tyras sugedusiame pasaulyje
Šiais žodžiais užgaidus žmogus prilyginamas „palaidūnei“, kitaip tariant, prostitutei. Žodžiai, kuriais ji vilioja savo auką, yra saldūs kaip medus ir slidūs kaip aliejus. Argi ne taip dažniausiai užsimezga nederami seksualiniai ryšiai? Pavyzdžiui, pamąstyk, ką patyrė viena žavi 27 metų sekretorė, vardu Eimi. Ji pasakoja: „Mano bendradarbis labai domisi manimi ir giria kiekviena pasitaikiusia proga. Man tai patinka. Tačiau akivaizdu, kad jam terūpi turėti intymius santykius. Tad aš neketinu apsigauti jo meilikavimais.“ Meilūs gundytojo ar gundytojos žodžiai paprastai malonūs ausiai, jei nesuvokiame jų esmės. Būtent todėl mums reikia ugdytis sugebėjimą tinkamai mąstyti.
Tu gali išlikti tyras sugedusiame pasaulyje
Amoralaus elgesio pasekmės yra karčios kaip metėlė ir aštrios kaip dviašmenis kalavijas – skaudžios ir mirtinai žeidžiančios. Sujaukta sąžinė, netikėtas nėštumas ar lytiškai plintanti liga – dažni kartūs tokio elgesio padariniai. Pagalvok, kokia baisi emocinė trauma ištinka neištikimo asmens sutuoktinį. Vienas neištikimybės žingsnis gali taip stipriai sužeisti, kad jausis visą likusį gyvenimą. Taip, tokie nusižengimai labai skaudina.
Tu gali išlikti tyras sugedusiame pasaulyje
Būtina laikytis kuo atokiau nuo amoraliai besielgiančių žmonių. Kodėl turėtume klausytis maištingos jų muzikos, žiūrėti nepadorias programas ar domėtis pornografija? (Patarlių 6:27; 1 Korintiečiams 15:33; Efeziečiams 5:3–5) Be to, saugokimės nepatraukti jų dėmesio: venkime flirto, renkimės padoriai ir tvarkingai (1 Timotiejui 4:8; 1 Petro 3:3, 4).
Ką vertinga radome
Tu gali išlikti tyras sugedusiame pasaulyje
Taip Saliamonas pabrėžia, kaip brangiai reikia mokėti už amoralų elgesį. Svetimavimas ir savigarbos žlugimas yra neatsiejami dalykai. Argi ne žema amoraliai tenkinti savo ar kieno nors kito kūno aistras? Ar asmuo nestokoja savigarbos, jeigu palaiko intymius santykius su žmogum, kuris nėra jo santuokinis partneris?
KOVO 24–30 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 6
Ko pasimokome iš skruzdėlių?
Ar žinojote?
Ar skruzdėlės iš tikrųjų prikaupia maisto atsargų vasarą ir per pjūtį?
Patarlių 6:6–8 sakoma: „Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties. Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo, ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį.“
Kai kurių rūšių skruzdėlės iš tikrųjų kaupia maisto atsargas. Tos, kurias minėjo karalius Saliamonas, tikriausiai yra Messor semirufus, labiausiai paplitusi skruzdėlių rūšis šių dienų Izraelyje.
Viename leidinyje rašoma, kad „palankiu oru skruzdėlės palieka lizdus ir patraukia ieškoti maisto. [...] Visą šiltąjį metų sezoną jos renka sėklas“. Jas surenka nuo augalų arba nukritusias ant žemės. Lizdus skruzdėlės išsikasa netoli laukų, svirnų, grendymų, tai yra šalia vietų, kur galima rasti grūdų.
Maisto atsargas skruzdėlės kaupia „grūdų sandėliuose“, sujungtuose koridorių labirintais. Tie sandėliai būna iki dvylikos centimetrų skersmens ir centimetro aukščio. Sakoma, kad gerai maisto atsargomis apsirūpinusios skruzdėlių kolonijos gali išgyventi „ilgiau nei keturis mėnesius neieškodamos daugiau maisto ar vandens“.
Saugok savo vardą
Ar neturėtume irgi būti tokie darbštūs kaip skruzdėlės? Ar esame kontroliuojami, ar ne, stropiai dirbti ir stengtis atlikti savo darbą kuo našiau yra naudinga. Taip, kad ir kur būtume – mokykloje, savo darbo vietoje ar užsiimtume dvasine veikla, – turėtume stengtis visomis išgalėmis. Kaip skruzdėlė turi naudos iš savo darbštumo, taip Dievas nori, kad mes ‘mėgautumės visais savo triūso vaisiais’ (Mokytojo 3:13, 22; 5:18). Atlygis už sunkų triūsą – švari sąžinė ir pasitenkinimas (Mokytojo 5:12 [5:11, Brb]).
Dviem retoriniais klausimais Saliamonas bando pažadinti vangųjį iš tingulio: „Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego?“ Pamėgdžiodamas jo kalbą, karalius tęsia: „‘Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti’, – ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius – kaip ginkluotas karys“ (Patarlių 6:9–11). Kol tinginys ilsisi, skurdas užklumpa kaip galvažudys ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas. Tinginio laukai greit priauga piktžolių bei dilgėlių (Patarlių 24:30, 31). Jo verslo sumanymai per trumpą laiką nueina niekais. Kiek laiko darbdavys pakęs dykinėtoją? Ar moksleivis, kuris labai tingi mokytis, gali tikėtis, jog jam seksis mokykloje?
Ką vertinga radome
Saugok savo vardą
Patarlėje minimi septyni pagrindiniai dalykai, kuriais iš esmės pasireiškia visoks blogis. „Išdidus žvilgsnis“ ir „širdis, planuojanti nedorybę“, – tai nuodėmingos mintys. „Meluojantis liežuvis“ bei „neteisingas liudytojas, kalbantis melą“, – smerktini žodžiai. „Rankos, praliejančios nekaltą kraują“, ir „kojos, greitos bėgti į pikta“, – nuodėmingi darbai. O ypač Jehova nekenčia tokių asmenų, kurie su pasimėgavimu kursto nesantaiką tarp žmonių, šiaip jau taikiai sugyvenančių. Septintas dalykas, pridėtas prie šešių reiškia, jog sąrašo neketinta užbaigti, nes žmonės daro vis daugiau blogų darbų.
KOVO 31–BALANDŽIO 6 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 7
Venkime situacijų, vedančių į nuodėmę
„Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas“
Langas, pro kurį Saliamonas žiūri, turi pinučius – pintas groteles, galbūt pagražintas puošybos elementais. Saulė leidžiasi ir gatves pamažu apgaubia sutemos. Karalius mato jaunuolį – labai patiklų. Stokodamas įžvalgos, arba sveiko proto, tas jaunas vyras elgiasi paikai. Jis tikriausiai žino, kas gyvena šioje gatvėje ir kas gali nutikti. Jaunuolis suka link jos namų ir ateina netoli „jos kampo“ (Brb). Kas ta ji ir kuo užsiima?
„Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas“
Ši moteris moka meilikauti. Ji drąsi ir kalba įtikinamai. Kiekvieną žodį yra gerai apgalvojusi, kad tik apsuktų jaunuoliui galvą. Sakydama, jog atnašavo bendravimo auką bei įvykdė savo įžadus, ji nori pasirodyti dora – netgi dvasinga. Bendravimo aukas, atnašaujamas Jeruzalės šventykloje, sudarė mėsa, miltai, aliejus bei vynas (Kunigų 19:5, 6; 22:21; Skaičių 15:8–10). Kadangi dalį atnašos aukotojas galėdavo pasiimti sau ir savo šeimai, klastūnė leidžia suprasti, kad namuose turi apsčiai maisto. Užuomina aiški: jaunuolis puikiai pasilinksmins. Ji laukė būtent jo. Kaip malonu! – tik reikia tuo patikėti. „Tiesa, ji gatvėje laukė kažko, – sako vienas Biblijos tyrinėtojas, – bet ar ji tikrai lūkuriavo to jaunuolio? Tik visiškai paikas tikės jos žodžiais.“
Suvedžiotojos kerai – ne tik patrauklus apdaras, meilikaujanti kalba, jausmingas apkabinimas ir lūpų skonis. Ji pasitelkia kvapus. Klastūnė taip šneka: „Išpuošiau savo guolį užvalkalais, spalvotomis Egipto lino lovatiesėmis; iškvėpinau savo lovą mira, alaviju ir cinamonu“ (Patarlių 7:16, 17). Ji skoningai išpuošė savo guolį margais audeklais iš Egipto, pašlakstė jį brangiais kvepalais – mira, alaviju ir cinamonu.
„Eime ir skęskime meilėje iki ryto, – tęsia ji, – mėgaukimės glamonėmis.“ Toks kvietimas – daugiau nei tik maloni vakarienė dviese. Moteris žada seksualinį artumą. Jaunam vyriškiui toks pasiūlymas drąsus ir jaudinantis! Ji toliau jį įkalbinėja: „Juk mano vyro nėra namie, jis išvykęs į tolimą kelionę. Jis pasiėmė maišelį pinigų ir ligi pilnaties negrįš namo“ (Patarlių 7:18–20). Jos žodžiais, jiedu bus visiškai saugūs, nes jos vyras išvykęs verslo reikalais ir greitai negrįš. Kaip puikiai ji moka sugundyti jaunuolius! „Daugybe vilionių jį paveikia, viliojančia šneka įtikina“ (Patarlių 7:21). Tik toks morališkai tvirtas vyras kaip Juozapas galėtų pasipriešinti jos gundymui (Pradžios 39:9, 12). Ar šis jaunuolis pakankamai tvirtas?
„Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas“
Jaunuolis neatsispiria. Pamiršęs sveiką nuovoką, jis eina paskui suvedžiotoją „kaip jautis, vedamas pjauti“. Kaip supančiotas žmogus negali pabėgti nuo bausmės, taip tas jaunuolis pasiduoda nuodėmei. Jis nepastebi pavojaus, kol ‘strėlė neperveria jo kepenų’, tai yra, kol mirtinai nesužalojamas. Mirtis gali būti fizinė – nes jaunuolis gali užsikrėsti lytiškai platinama liga. Žaizda gali sukelti ir dvasinę mirtį – jis „praras savo gyvybę“. Jis pats ir jo gyvenimas sužlugdyti; be to, jis sunkiai nusidėjo Dievui. Taip jis skuba į mirties nagus kaip paukštis į spąstus!
Ką vertinga radome
„Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas“
„Užsirišk juos [mano įsakymus] sau ant pirštų, – tęsia Saliamonas, – įsirašyk savo širdies plokštėje“ (Patarlių 7:3). Kaip pirštai yra nuolat prieš mūsų akis ir be jų neįgyvendintume savo tikslų, taip ir dvasinio auklėjimo pamokos ar iš Biblijos įgytos žinios turi mums visuomet priminti, kaip turime elgtis ir kuo vadovautis. Tas žinias reikia įsirašyti savo širdies plokštėje, kad jos taptų neatskiriama mūsų dalimi.
BALANDŽIO 7–13 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 8
Klausykime išminties balso
„Myliu Tėvą“
7 Išmintis, kaip skaitome 22 eilutėje, byloja: „Jehova sukūrė mane kaip savo kelių pradžią, esu pirmoji iš seniausių jo darbų.“ Čia kalbama ne apie išmintį apskritai – jos sukurti juk nereikėjo. Išmintis neturi pradžios, nes Jehova, išmintingasis Dievas, yra nuo amžių (Psalmyno 90:2). O štai Dievo Sūnus, „visos kūrinijos pirmagimis“, buvo sukurtas. Jis – pats pirmasis Jehovos rankų darbas (Kolosiečiams 1:15). Sūnus, kaip Patarlių knygoje ir rašoma, gyveno dar prieš atsirandant žemei ir dangui. Jis buvo „Žodis“, tai yra Dievo atstovas, tobulas jo išminties atspindys (Jono 1:1).
„Myliu Tėvą“
8 Ką Sūnus darė per tuos nesuskaitomus amžius iki atėjimo į žemę? Kaip rašoma 30 eilutėje, talkino Dievui. Kaip tai suprasti? Kolosiečiams 1:16 paaiškinama: „Per jį sukurta visa, kas danguje ir žemėje [...]. Visa sukurta per jį ir jam.“ Taigi Jehova per savo Sūnų, įgudusį meistrą, sukūrė visa kita – dvasines esybes dangaus sferoje, neaprėpiamą visatą, mūsų planetą su nepaprasta augalų ir gyvūnų įvairove ir, žinoma, žmogų, vainikuojantį jo kūrybą žemėje. Tėvas ir Sūnus, galima sakyti, bendradarbiavo tarsi architektas su darbų vykdytoju: Tėvas projektavo, o Sūnus genialius jo projektus įgyvendino. Kai išreiškiame susižavėjimą kokiu kūrinijos stebuklu, iš tikrųjų išreiškiame pagarbą Didžiajam Architektui – šlovę atiduodame Jehovai (Psalmyno 19:1). Sykiu nepamirštame ilgus amžius mielai jam talkinusio darbų vykdytojo.
9 Kai kartu darbuojasi du netobuli žmonės, jiedviem ne visuomet lengva sutarti. O Jehova su savo Sūnumi sutarė puikiai. Sūnus drauge su Tėvu darbavosi milijardus metų ir, kaip pats sakė, visada džiūgavo jo akivaizdoje (Patarlių 8:30). Šalia Tėvo jam buvo gera, kaip ir Tėvui – šalia jo. Sūnus darėsi vis panašesnis į Tėvą, nuolat iš jo mokėsi. Nieko keista, kad jiedu tapo itin artimi. Galima sakyti, Tėvą ir Sūnų sieja seniausi ir tvirčiausi, kokie tik gali būti, meilės saitai.
Pažinkime Jėzų kaip Didesnįjį Dovydą ir Didesnįjį Saliamoną
14 Išmintimi Saliamoną pranoko tiktai vienas žmogus – Jėzus Kristus. Save jis apibūdino žodžiais „čia daugiau negu Saliamonas“ (Mt 12:42). Jėzus skelbė „amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6:68). Antai Kalno pamokslas padeda geriau suprasti kai kurių Saliamono patarlių principus. Saliamonas rašė apie daugelį dalykų, kurie Jehovos garbintoją daro laimingą (Pat 3:13; 8:32, 33; 14:21, Jr; 16:20). Jėzus pabrėžė, jog tikrąją laimę suteikia tai, kas susiję su Jehovos garbinimu ir jo pažadų išsipildymu. Jis kalbėjo: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, – jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5:3, NW). Tie, kas laikosi Jėzaus mokymuose glūdinčių principų, artinasi prie Jehovos, „gyvenimo šaltinio“ (Ps 36:10 [36:9, Brb]; Pat 22:11; Mt 5:8). Kristus yra „Dievo išmintis“ (1 Kor 1:24, 30). Būdamas Mesijas Karalius, Jėzus Kristus turi ‘išminties dvasią’ (Iz 11:2).
Ką vertinga radome
Išminties balsas. Ar jį girdite?
▪ Kaip rašoma enciklopedijoje The World Book Encyclopedia, Biblija yra „per visą žmonijos istoriją labiausiai paplitusi knyga. Ji išversta daugiau kartų ir į daugiau kalbų, nei koks kitas leidinys“. Visą arba dalimis dabar ją galima skaityti beveik 2600 kalbų. Taigi Biblija prieinama daugiau kaip 90 procentų žmonijos.
▪ Tam tikra prasme išmintis garsiai šaukia ir tiesiogiai. Mato 24:14 skaitome: „Ir bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis [dabartinės santvarkos] galas.“
BALANDŽIO 14–20 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 9
Išmintingas žmogus iš pamokymo nesišaipo
„Pasiklausyk išminčiaus žodžių“
4 Tenka pripažinti, kad pamokymą iš kito žmogaus lūpų priimti būna sunkiau. Gal ant jo net supykstame. Kodėl? Todėl, kad nemalonu, kai kas nors atkreipia dėmesį į mūsų trūkumą. (Perskaityk Mokytojo 7:9.) Esame netobuli ir linkę teisintis. Kartais imame abejoti to žmogaus motyvais ar užsigauname dėl to, kad kalbėjo pernelyg tiesmukai. Arba netgi pradedame mintyse jį kaltinti: „Kokią teisę turi man nurodinėti? Į save pasižiūrėtum!“ Jei pamokymas nepatinka, galbūt norisi pasikalbėti dar su kuo, tikintis rasti užtarėją.
„Pasiklausyk išminčiaus žodžių“
12 Ko reikia, kad gavę pamokymą neužsigautume? Būkime nuolankūs. Visi esame netobuli ir kartais pasakome ar padarome ką nors neprotingo. Kaip jau minėjome, ir Jobas buvo pradėjęs kalbėti kas nedera. Tačiau Elihuvo draugiškai paprotintas neįsižeidė. Nors buvo daug vyresnis, nuolankiai į bičiulio žodžius įsiklausė (Job 32:6, 7). Jobas susiprato, Jehovos atsiprašė ir susilaukė jo malonės. Tad ir mes nemanykime, kad bendratikis be reikalo dėl mūsų sunerimęs ar kad yra per jaunas patarinėti. Vienas vyresniuoju tarnaujantis brolis iš Kanados sako: „Kartais savyje nematome to, ką pastebi kiti. Jeigu jie apie tai mums nepasakys, kaipgi subręsime dvasiškai?“ Išties, kuriam Dievo tarnui nereikia ugdytis krikščioniškų savybių ir daryti pažangos tarnyboje? (Perskaityk Psalmyno 141:5.)
13 Turėkime omenyje, kad Dievas mus myli ir ugdo. Jehova savo tarnams linki vien gero (Pat 4:20–22). Jis mus labai myli, todėl prireikus pamoko per savo Žodį, krikščioniškus leidinius ar bendratikius. „Jis mus visada auklėja mūsų labui“, – rašoma Hebrajams 12:9, 10.
14 Susitelkime į pamokymo esmę. Kartais gal atrodo, kad brolis tave bara, kalba netaktiškai. Aišku, duodant pamokymą svarbu būti pagarbiam ir kalbėti atjaučiai (Gal 6:1). Tačiau net jeigu bendratikio žodžiai nuskamba ne itin maloniai, stenkis susitelkti į jų esmę. Gal tikrai juose yra tiesos? Nieko tokio, jei pamokymas gan tiesmukas. Galvok apie tai, ką vertingo iš bendratikio žodžių gali pasisemti (Pat 15:31).
‘Per išmintį mūsų dienos bus padaugintos’
Tačiau išmintingas žmogus į pabarimą reaguoja priešingai nei pašaipūnas. Saliamonas rašo: „Pabark išmintingą, ir jis tave mylės. Duok išmintingam, ir jis bus dar išmintingesnis“ (Patarlių 9:8b, 9a, Jr). Išmintingas žmogus žino, kad „kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Hebrajams 12:11). Nors patarimas gali būti skaudus, kam mums kerštauti ar imti gintis? Juk priimdami jį tapsime išmintingesni.
„Pamokyk teisųjį, ir jis daugiau išmoks“, – tęsia išmintingasis karalius (Patarlių 9:9b, Jr). Žmogus nebūna per senas ar per daug išmintingas, kad jam nebereikėtų mokytis. Kaip džiugu matyti tuos, kurie priima tiesą ir pasiaukoja Jehovai gyvenimo saulėlydyje! Mes irgi stenkimės išsaugoti troškimą mokytis ir neduokime savo protui tinginiauti.
‘Per išmintį mūsų dienos bus padaugintos’
Kiekvienas privalo stengtis įsigyti išminties. Tai pabrėždamas Saliamonas pareiškia: „Ar tu išmintingas? Tu išmintingas savo naudai. Ar tu pašaipūnas? Tu tik naštą neši“ (Patarlių 9:12). Išmintis naudinga pačiam išmintingajam. O pašaipūnas dėl savo nesėkmių gali kaltinti tiktai save. Tikrai, ką pasėjam, tą ir pjaunam. Tad ‘palenkime ausį klausytis išminties’ (Patarlių 2:2).
Ką vertinga radome
Patarlių knygos apžvalga
9:17. Kas vadinama „vogtu vandeniu“ ir kodėl jis „saldus“? Kadangi intymūs sutuoktinių santykiai Biblijoje vaizdingai palyginami su gaiviu vandeniu iš šulinio, vogtas vanduo yra slaptų amoralių santykių įvaizdis (Patarlių 5:15–17). Mintis, kad niekas tavęs nesučiups, teikia tam „vandeniui“ tariamo saldumo.
BALANDŽIO 21–27 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 10
Kas iš tiesų padaro žmogų turtingą?
‘Palaiminimai tenka teisiajam’
Teisieji laiminami ir kitaip. „Tingi ranka neša skurdą, o darbščiųjų rankos praturtina.“ „Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą“ (Patarlių 10:4, 5; Brb).
Karaliaus žodžius geriausiai supranta žmonės, auginantys javus. Pjūtis – ne laikas snausti. Tai pats darbymetis. O darbymetyje ir akmuo kruta.
Turėdamas omenyje ne javų, o žmonių pjūtį, savo mokiniams Jėzus kalbėjo: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką [Jehovą Dievą], kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mato 9:35–38). 2000 metais Jėzaus mirties minėjime dalyvavo per 14 milijonų žmonių. Tai daugiau negu dukart viršija Jehovos liudytojų skaičių. Argi ne akivaizdu, kad ‘laukai jau boluoja ir prinokę pjūčiai’? (Jono 4:35) Tikrieji garbintojai prašo Šeimininko atsiųsti daugiau darbininkų ir patys elgiasi pagal tai, ko meldžia, tai yra stropiai ruošia mokinius (Mato 28:19, 20). Kaip dosniai Jehova juos laimina! Per 2000 tarnybinius metus pasikrikštijo daugiau kaip 280 000 naujų asmenų. Šie irgi stengiasi tapti Dievo Žodžio mokytojais. Džiaukimės, mėgaukimės šia pjūtimi – pasinerkime į mokinių ruošimo darbą.
Vaikščiok ‘teisumo taku’
Saliamonas pabrėžia, kad teisumas labai svarbus. Jis sako: „Turtingojo lobis yra jo stiprus miestas, varguolių pražūtis – jų neturtas.“ „Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas – į nuodėmę“ (Patarlių 10:15, 16, Jr; Brb).
Turtai kartais būna apsauga gyvenimo verpetuose, panašiai kaip įtvirtintas miestas suteikia tam tikrą saugumą savo gyventojams. O neturtas iškilus netikėtumams gali atnešti pražūtį (Mokytojo 7:12, Brb). Bet tikėtina, kad išmintingasis karalius nurodė pavojų, kurį kelia tiek lobiai, tiek neturtas. Turtingas žmogus neretai būna linkęs pasitikėti vien savo turtais, įsivaizduodamas, kad jie „tarsi aukšta siena“ jį bet kada apsaugos (Patarlių 18:11). O neturtingasis gali imti klaidingai manyti, kad jo, tokio vargšo, ateitis beviltiška. Taip ir šis, ir anas neturėtų gero vardo Dievo akyse.
it-1-E p. 340
Laiminimas
Jehova laimina žmones. „Jehovos palaiminimas praturtina ir vargo neatneša“ (Pat 10:22). Jehova laimina tuos, ką myli, – juos saugo, veda, padaro jų kelią sėkmingą. Jis rūpinasi jų poreikiais ir visokeriopai juos praturtina.
Ką vertinga radome
Ištikimuosius lydi džiaugsmas
18 Būtent nuo „Viešpaties palaiminimo“ priklauso jo tarnų dvasinis klestėjimas. Neabejojame, kad jis „sielvarto neatneša“ (Patarlių 10:22, Brb). Bet kodėl tuomet daugelis Dievui ištikimų žmonių patiria tiek išmėginimų, vargų, taip kenčia? Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl mus užklumpa sunkumai ir nelaimės. Pirma, dėl mūsų nuodėmingų polinkių (Pradžios 6:5; 8:21; Jokūbo 1:14, 15). Antra, juos užtraukia Šėtonas ir demonai (Efeziečiams 6:11, 12). Trečia, mus vargina nedoras pasaulis (Jono 15:19). Nors Jehova leidžia atsitikti blogiems dalykams, jis nesukelia jų. Juk „kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“ (Jokūbo 1:17). Jehovos palaiminimas skausmo neatneša.
BALANDŽIO 28–GEGUŽĖS 4 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 11
Galvok, ką kalbi
Ištikimybė veda doruosius
Teisiųjų ištikimybė ir piktųjų nedorybė daro įtaką kitiems žmonėms. „Veidmainys burna sunaikina savo artimą, bet žinojimu išgelbstimi teisieji.“ (Patarlių 11:9, Jr) Kas paneigs, kad šmeižtai, žalingos paskalos, nepadorūs juokai ir tušti plepalai kenkia kitiems? O teisiojo kalba tyra, žodžiai apgalvoti, taktiški. Žinojimas jį išgelbsti, nes būdamas ištikimas jis gali įrodyti, kad jo kaltintojai meluoja.
Ištikimybė veda doruosius
Teisybę mėgstantys miesto gyventojai palaiko taiką bei gerovę ir ugdo kitus visuomenės narius. Taip miestas statomas – klesti. Tie, kurie šmeižia, įžeidinėja ir kalba netiesą, sukelia neramumus, nepasitenkinimą, susiskaldymus ir vargus. Taip būna ypač tuomet, kai tokie žmonės užima aukštą padėtį. Tada mieste vyrauja netvarka, papirkinėjimai, moralinis ir net ekonominis nuosmukis.
Principas iš Patarlių 11:11 lygiai taip pat taikytinas Jehovos tautos žmonėms, kai jie susirenka į savitus miestus – susirinkimus. Susirinkimas, kuriam didelę įtaką daro dvasingi, ištikimybės vedami teisūs žmonės, yra grupė laimingų, aktyvių ir paslaugių brolių bei seserų, teikiančių garbę Dievui. Jehova laimina susirinkimą ir jis dvasiškai klesti. Kartais atsiranda suirzusių ir nepatenkintų, kurie kritikuoja ir peikia esamą tvarką. Jie tarsi „žalinga šaknis“ gali plėstis ir nuodyti kitus, dar nepaveiktus žmones. (Hebrajams 12:15) Tie nepatenkintieji dažnai trokšta valdžios ir padėties. Jie skleidžia gandus, esą susirinkimo nariai ar vyresnieji nežiūri teisybės, turi išankstinę nuomonę ar yra kaip kitaip nusistatę. Savo kalbomis tokie žmonės tikrai gali suskaldyti susirinkimą. Mums derėtų ryžtingai atmesti jų kalbas ir stengtis būti dvasingais žmonėmis – palaikyti susirinkime taiką ir vienybę.
Ištikimybė veda doruosius
Kiek daug žalos gali padaryti tas, kuriam trūksta įžvalgumo, arba „širdies“! Jis kalba nesantūriai, netgi šmeižia ar užgaulioja. Paskirti vyresnieji turi tuoj pat nutraukti tokią žalingą įtaką. Įžvalgus žmogus, priešingai nei tas, kuriam „trūksta širdies“, žino, kada tylėti. Jis neišduoda pasitikėjimo – neišplepa. Žinodamas, kad neatsargus žodis gali labai pakenkti, įžvalgusis yra „patikimo nusistatymo“. Jis ištikimas bendratikiams ir neatskleidžia slaptų dalykų, kurie sukeltų jo broliams nemalonumų. Kokia palaima susirinkimui tokie ištikimybės saugotojai!
Ką vertinga radome
g20.1 p. 11, rėmelis
Kaip įveikti įtampą
ĮVEIKITE STRESĄ GERUMU
„Darydamas gera kitam, žmogus daro gera sau, o elgdamasis žiauriai pats sau kenkia“ (PATARLIŲ 11:17).
Vienas knygos Overcoming Stress skyrius pavadintas „Įveikite stresą gerumu“. Pasak autoriaus dr. Timo Kantoferio, jei su kitais elgiamės maloniai, esame sveikesni ir laimingesni. O negeranoriškas ar šiurkštus žmogus pats save stumia į liūdesį, nes atitolina nuo savęs kitus.
Stresą sumažinti taip pat galime būdami geri sau, pavyzdžiui, nekeldami sau per didelių ar nerealių reikalavimų, savęs nemenkindami ir pernelyg nekritikuodami. Jėzus Kristus sakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Morkaus 12:31).