„Viskam yra metas“
„Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi“ (EKLEZIASTO 3:1).
1. Koks yra netobulų žmonių trūkumas ir kas dėl to kartais atsitinka?
ŽMONĖS dažnai kalba: „Turėjau greičiau tai padaryti.“ Arba jau po laiko sako: „Geriau būčiau palaukęs.“ Kaip sunku netobuliems žmonėms nuspręsti, kada yra tinkamiausias metas ką nors daryti. Dėl šio trūkumo pašlyja žmonių santykiai. Tai sukelia nusivylimą. Blogiausia, jog dėl to susvyruoja kai kurių žmonių tikėjimas Jehova bei jo organizacija.
2, 3. a) Kodėl išmintinga pasitikėti Jehovos sugebėjimu nustatyti metą? b) Koks turi būti mūsų supratingas požiūris į Biblijos pranašysčių išsipildymą?
2 Skirtingai nei žmogus, Jehova turi tokią išmintį bei įžvalgumą, kad norėdamas gali iš anksto numatyti kiekvieno veiksmo baigtį. Jis žino „pabaigą nuo pat pradžios“ (Izaijo 46:10). Todėl Dievas gali tiksliai parinkti tinkamiausią laiką padaryti tai, ką nori. Tad nesiremkime savo nepatikima laiko nuojauta, bet būkime išmintingi ir pasitikėkime Jehovos sugebėjimu nustatyti metą!
3 Pavyzdžiui, brandūs krikščionys ištikimai laukia Jehovos nustatyto kai kurių Biblijos pranašysčių išsipildymo meto. Jie užimti Dievo tarnyba ir nuolat prisimena žodžius iš Raudų 3:26 (ŠR): „Gera yra tyliai laukti Dievo išgelbėjimo.“ (Palygink Habakuko 3:16.) Drauge jie yra tikri, jog Jehovos nuosprendis bus įvykdytas, „net jei jis gaišuoja, ... nesuvėluos“ (Habakuko 2:3).
4. Kaip tvirtinimai iš Amoso 3:7 ir Mato 24:45 turi padėti mums kantriai laukti Jehovos?
4 Na, o jei mes iki galo nesuprantame kai kurių Biblijos eilučių arba Sargybos bokšto leidiniuose esančių paaiškinimų, ar dėl to turime pasidaryti nekantrūs? Išmintinga laukti Jehovos skirto laiko, kai visa paaiškės. „Tikrai, Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo saviesiems tarnams — pranašams“ (Amoso 3:7). Koks nuostabus pažadas! Tačiau mums reikia suprasti, kad Jehova atskleidžia savo paslaptis tada, kai, jo manymu, tinkama. Todėl Dievas įgaliojo „ištikimą ir protingą vergą“ tiekti jo tautai „[dvasinio] maisto reikiamu metu“ (Mato 24:45, NTJ). Tad neturime būti pernelyg susirūpinę ar net sunerimę, kad kai kurie dalykai nėra iki galo paaiškinti. Verčiau būkime tikri, jog kantriai laukiant Jehova per ištikimą vergą „reikiamu metu“ aprūpins mus kuo būtina.
5. Kuo naudingas Ekleziasto 3:1–8 eilučių aptarimas?
5 Išmintingas karalius Saliamonas kalbėjo apie 28 įvairius dalykus, kuriems yra „metas“ (Ekleziasto 3:1–8; Brb red.). Įsigilinę į Saliamono žodžius, suprasime, kada, Dievo požiūriu, tinka ir kada netinka ką nors daryti (Žydams 5:14). O tai padės reguliuoti savo gyvenimą.
„Laikas verkti ir laikas juoktis“
6, 7. a) Kas nūdien verčia susirūpinusius žmones ‛verkti’? b) Kaip pasaulis stengiasi sumenkinti dabartinės padėties rimtumą?
6 Nors yra „laikas verkti ir laikas juoktis“, argi ne visiems antroji būsena mielesnė nei pirmoji? (Ekleziasto 3:4) Deja, mūsų pasaulyje daugiausia yra priežasčių verkti. Žiniasklaidoje vyrauja gniuždančios naujienos. Kraupu girdėti, kaip paaugliai sušaudo bendramokslius, tėvai skriaudžia vaikus, teroristai nužudo arba suluošina nekaltas aukas, o stichinės nelaimės pražudo žmones bei jų turtą. Televizorių ekranuose mūsų dėmesį nuolat prikausto badaujančių, įdubusiomis akimis vaikų ir besitraukiančių pabėgėlių vaizdai. Išgirdę tokius anksčiau nežinomus žodžius kaip etninis valymas, AIDS, bakteriologinis karas bei El Ninjas, mes visi vienaip ar kitaip sunerimstame.
7 Be abejo, nūdienos pasaulis yra kupinas tragedijų bei liūdesio. Tačiau pramogų verslininkai, tarsi norėdami sumenkinti padėties rimtumą, be perstojo siūlo banalius, beskonius, dažnai amoralius bei smurtiškus reginius, kad nekreiptume dėmesio į žmonių vargus. Vis dėlto jų peršamų lengvabūdiškų, paikų juokų bei tuščių pokštų negalima nė lyginti su tikru džiaugsmu. Tai — Dievo dvasios vaisius ir jo negali duoti Šėtono pasaulis (Galatams 5:22, 23; Efeziečiams 5:3, 4).
8. Ar nūdienos krikščionims labiau dera verkti ar juoktis? Paaiškink.
8 Matydami liūdną pasaulio padėtį, suprantame, jog šiandien vargu ar laikas juoktis. Dabar ne metas pramogauti, ilsėtis ir leisti linksmybėms užgožti dvasinius siekius. (Palygink Ekleziasto 7:2–4.) Pasak apaštalo Pauliaus, tie, „kurie naudojasi šiuo pasauliu“, turi ‛tarsi nesinaudoti’. Kodėl? Todėl, kad „šio pasaulio pavidalas praeina“ (1 Korintiečiams 7:31, Brb red.). Tikrieji krikščionys savo kasdieniniu gyvenimu parodo suprantą dabartinių laikų svarbą (Filipiečiams 4:8).
Užuot verkę, tikrai laimingi!
9. Kokia liūdna padėtis buvo prieš Tvaną ir kokią reikšmę tai turi mums šiandien?
9 Prieštvaninės kartos žmonių požiūris į gyvenimą nebuvo rimtas. Jie tvarkė savo kasdieninius reikalus ir ne verkė dėl ‛didelio žmonių nedorumo žemėje’, o abejingai žiūrėjo, kad „žemė buvo... pilna smurto“ (Pradžios 6:5, 11). Jėzus paminėjo tą liūdną padėtį ir išpranašavo, jog mūsų dienomis vyraus panašus požiūris. Jis perspėjo: „Kaip dienomis prieš tvaną žmonės... valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą.“ „Ir jie nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė. Taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimo metu“ (Mato 24:38, 39; Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius).
10. Kaip Agėjo dienų izraelitai nekreipė dėmesio į Jehovos nustatytą metą?
10 Praėjus maždaug 1850 metų po Tvano, Agėjo dienomis, daugeliui izraelitų irgi nerūpėjo dvasiniai dalykai. Jie buvo atsidėję saviems reikalams ir nepaisė, kad tąsyk buvo pats tinkamiausias laikas skirti pirmenybę Jehovos interesams. Rašte sakoma: „‛Žmonės kalba, kad dar neatėjo laikas atstatyti Viešpaties namus’. Tada Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją: ‛Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose?’ Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‛Apsvarstykite savo kelius!’“ (Agėjo 1:1–5, Brb red.)
11. Kokius klausimus derėtų sau užduoti?
11 Mes, Jehovos Liudytojai, būdami atsakingi Dievui ir jo privilegijuoti kaip anie Agėjo laikų izraelitai, taip pat turime labai rimtai apsvarstyti savo kelius. Ar mes „verkiame“ dėl pasaulio padėties ir kad dėl jos priekaištaujama Dievo vardui? Ar mums skaudu, kai žmonės atmeta Dievą arba įžūliai ignoruoja teisingus jo principus? Ar mes reaguojame taip kaip paženklintieji Ezechielio regėjime, parodytame prieš 2500 metų? Apie juos sakoma: „Jis [Jehova] šaukė drobiniais apsivilkusiam, kuris turėjo rašymo priemonių: ‛Pereik Jeruzalės miesto viduriu ir paženklink kaktoje tuos žmones, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų bjaurysčių’“ (Ezechielio 9:3, 4, Brb red.).
12. Kuo reikšmingi nūdienos žmonėms žodžiai iš Ezechielio 9:5, 6?
12 Šių žodžių svarbą mums šiandien galime suprasti iš įsakymo šešiems vyrams su žudymo įrankiais: „Eikite paskui jį ir žudykite! Nesigailėkite nieko. Žudykite senius, jaunuolius, mergaites, vaikus ir moteris, bet nelieskite turinčių ženklą. Pradėkite nuo mano šventyklos!“ (Ezechielio 9:5–9, Brb red.) Mūsų galimybė išlikti per tokį skubiai besiartinantį didį sielvartą priklauso nuo to, ar pripažįstame, kad dabar metas verkti.
13, 14. a) Kokius žmones Jėzus pavadino laimingais? b) Paaiškink, kodėl, tavo manymu, tas apibūdinimas labai tinka Jehovos Liudytojams.
13 Be abejo, Jehovos tarnų ‛verksmas’ dėl apgailėtinos pasaulio būklės netrukdo jiems būti džiugiems. Priešingai — jie yra laimingiausia tauta žemėje! Jėzus nurodė laimės raktą: ‛Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą, ... liūdintys, ... romieji, ... alkstantys ir trokštantys teisybės, ... gailestingieji, ... tyraširdžiai, ... taikadariai, ... persekiojami dėl teisybės’ (Mato 5:3–10, NTJ). Yra daugybė įrodymų, kad šis apibūdinimas Jehovos Liudytojams tinka labiau nei kokiai kitai religinei organizacijai.
14 Ypač nuo 1919 metų, atkūrus tikrąjį garbinimą, Jehovos tauta turi deramą priežastį „juoktis“. Dvasine prasme jie tokie pat džiugūs kaip šeštojo amžiaus p. m. e. pargrįžėliai iš Babilono tremties: „Kai Viešpats parvedė Ziono tremtinius, mes buvome lyg sapne. Kaip tuomet mes juokėmės ir mūsų liežuvis spragėjo džiaugsmu! Iš tikrųjų Viešpats mums padarė didžių dalykų, — kokie mes buvome laimingi!“ (Psalmių 126:1–3) Nors Jehovos Liudytojai dvasine prasme juokiasi, vis dėlto jie išmintingai elgiasi turėdami omenyje dabartinių laikų svarbą. Naujajame pasaulyje žemės žmonės turės „tikrąjį gyvenimą“ — tada visą amžinybę vietoje verksmo skambės juokas (1 Timotiejui 6:19; Apreiškimas 21:3, 4).
„Laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo“
15. Kodėl krikščionys rūpestingai renkasi draugus?
15 Krikščionys pasirenka, ką apkabinti kaip draugus. Jie klauso Pauliaus perspėjimo: „Neapsirikite: ‛Blogos draugijos gadina gerus papročius!’“ (1 Korintiečiams 15:33) Išmintingasis karalius Saliamonas irgi pasakė: „Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20).
16, 17. Kaip Jehovos Liudytojai žiūri į draugystę, pasimatymus bei santuoką ir kodėl?
16 Jehovos tarnai renkasi draugais tuos, kurie irgi myli Dievą bei jo teisingus nuostatus. Liudytojams patinka ir džiugu bendrauti su savo draugais, tačiau jie išmintingai vengia nūdien kai kur paplitusio lengvabūdiško požiūrio į pasimatymus. Skirtingai nuo asmenų, kuriems pasimatymai — nežalinga pramoga, Liudytojams tai yra rimtas žingsnis į jungtuves, ilgalaikį ryšį, ir tą žingsnį gali žengti tik fiziškai, emociškai bei dvasiškai subrendęs žmogus, turintis tam Raštu pagrįstą teisę (1 Korintiečiams 7:36, NW).
17 Kai kurių nuomone, toks požiūris į pasimatymus bei santuoką pasenęs. Bet Jehovos Liudytojai neleidžia, kad bendraamžiai darytų įtaką renkantis draugus arba jų sprendimams dėl pasimatymų bei santuokos. Jie žino, kad „išmintis pasiteisina savo darbais“ (Mato 11:19). Jehova visada žino, kas geriausia, todėl Liudytojai rimtai klauso patarimo tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39; 2 Korintiečiams 6:14). Jie nepuola tuoktis klaidingai manydami, jog, santykiams pašlijus, galės išsiskirti arba atsiskirti. Jie skiria laiko susirasti tinkamą partnerį ir supranta, kad davus jungtuvių priesaiką taikytina Jehovos nuostata: „Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6; Morkaus 10:9).
18. Kokia gali būti įžanga į laimingą santuoką?
18 Santuoka yra įsipareigojimas visam gyvenimui, tad ją reikia rūpestingai planuoti. Vyrui logiška paklausti savęs: ‛Ar ji tikrai man tinka?’ Taip pat svarbus ir kitas panašus klausimas: ‛Ar aš tinku jai? Ar esu subrendęs krikščionis ir galiu rūpintis jos dvasiniais poreikiais?’ Abiejų būsimų partnerių pareiga Jehovai — būti dvasiškai stipriems, gebantiems sukurti tvirtą santuoką, vertą Dievo pritarimo. Tūkstančiai krikščionių porų gali paliudyti, kad laikantis nuostatos — palaimingiau duoti negu gauti — visalaikė tarnyba yra puiki įžanga į laimingą santuoką.
19. Kodėl kai kurie krikščionys lieka viengungiai?
19 Kai kurie krikščionys ‛susilaiko nuo apkabinimo’: pasirenka viengungystę dėl gerosios naujienos (Ekleziasto 3:5, Brb red.). Kiti susilaiko nuo santuokos, kol įsitikina esą dvasiškai tinkami pageidaujamam partneriui. Prisiminkime ir tuos viengungius krikščionis, kurie trokšta santuokos teikiamo artumo bei palaimų, tačiau negali susirasti draugo. Galime būti tikri, kad Jehovą džiugina jų ryžtas nepažeisti Dievo principų siekiant santuokos. Turėtume vertinti jų ištikimybę ir deramai juos palaikyti, nes jie to nusipelno.
20. Kodėl kartais net kai kurie sutuoktiniai ‛susilaiko nuo apkabinimų’?
20 Ar sutuoktinių poroms kartais irgi reikia „susilaikyti nuo apkabinimo“? Matyt, tam tikra prasme reikia, nes Paulius rašė: „Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų“ (1 Korintiečiams 7:29). Todėl kai kada santuokos džiaugsmai bei palaimos turi užleisti vietą teokratiniams įsipareigojimams. Jeigu laikomės pusiausvyros, tai ne susilpnins, o sustiprins santuoką, nes abiem partneriams primins, kad būtent Jehova labiausiai stiprina jų ryšį (Ekleziasto 4:12).
21. Kodėl neturime kritikuoti sutuoktinių dėl jų apsisprendimo likti bevaikiais ar ne?
21 Be to, kai kurie sutuoktiniai pasilieka bevaikiai, kad turėtų daugiau laisvės Dievo tarnyboje. Tai jų auka ir Jehova deramai jiems atlygins. Beje, Biblijoje skatinama viengungystė gerosios naujienos labui, tačiau joje konkrečiai nenurodyta, kad dėl to derėtų likti bevaikiams (Mato 19:10–12; 1 Korintiečiams 7:38; palygink Mato 24:19 ir Luko 23:28–30). Tad sutuoktinių pora pati pasirenka pagal savo aplinkybes bei sąžinę. Sutuoktiniai neturi būti kritikuojami dėl vienokio ar kitokio apsisprendimo.
22. Kokį svarbų dalyką turime nustatyti?
22 Taip, „viskam yra metas, kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi“. Yra net „laikas karui ir laikas taikai“ (Ekleziasto 3:1, 8). Kitame straipsnyje bus paaiškinta, kodėl mums svarbu nustatyti, kam iš tų dviejų dalykų dabar yra metas.
Ar gali paaiškinti?
◻ Kodėl mums itin svarbu žinoti, kad „viskam yra metas“?
◻ Kodėl nūdien ypač tinkamas „laikas verkti“?
◻ Kodėl krikščionys tikrai yra laimingi, nors ir ‛verkia’?
◻ Kaip kai kurie krikščionys parodo, kad dabar jiems „laikas susilaikyti nuo apkabinimo“?
[Iliustracijos 6, 7 puslapiuose]
Nors krikščionys ‛verkia’ dėl pasaulio būklės, ...
... jie yra laimingiausia tauta žemėje
[Iliustracija 8 puslapyje]
Visalaikė tarnyba — puikus laimingos santuokos pagrindas