Kas jie tokie?

JEHOVOS LIUDYTOJAI nori, kad jūs geriau susipažintumėte su jais. Galbūt jums teko sutikti juos kaimynystėje, darbovietėje ar kitomis kasdieninio gyvenimo aplinkybėmis. Galėjote matyti juos gatvėje siūlančius praeiviams žurnalus. O gal trumpai kalbėjotės su jais prie savo namų durų?

Jehovos liudytojai tikrai domisi jumis; jie linki jums gero. Jie nori draugauti su jumis ir daugiau papasakoti apie save, savo tikėjimą, organizaciją bei požiūrį į žmones ir pasaulį, kuriame gyvename. Tam jie ir paruošė šią brošiūrą.

Jehovos liudytojai nedaug kuo skiriasi nuo kitų. Jie turi įprastų problemų — ekonominių, fizinių, emocinių. Jie kartais daro klaidų, nes nėra tobuli, įkvėpti Dievo ar neklystantys. Tačiau jie stengiasi mokytis iš patirties ir stropiai studijuoja Bibliją, kad galėtų taisytis. Jie pasiaukojo vykdyti Dievo valią ir tam skiria visas jėgas. Ką bedarytų, jie pasikliauja Dievo Žodžio ir Jo šventosios dvasios vadovavimu.

Jiems ypač svarbu, kad jų įsitikinimai būtų pagrįsti Biblija, o ne žmonių samprotavimais ar religinėmis dogmomis. Jie yra tokios pat nuomonės kaip apaštalas Paulius, kuris įkvėptas pasakė: „Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis“ (Romiečiams 3:4a). O dėl mokymų, pateiktų kaip biblinė tiesa, liudytojai tvirtai seka berėjiečių pavyzdžiu: šie, išgirdę apaštalą Paulių skelbiant, „labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų“ (Apaštalų darbų 17:11). Jehovos liudytojai įsitikinę, kad visi religiniai mokymai turi būti patikrinti, ar atitinka įkvėptą Raštą, nesvarbu, ar tas mokymas būtų jų, ar kieno nors kito. Jie kviečia — netgi ragina — jus daryti tą patį diskutuojant su jais.

Tad aišku, jog Jehovos liudytojai tiki, kad Biblija yra Dievo Žodis. Visas 66 jos knygas jie laiko įkvėptomis ir istoriškai tiksliomis. Naująjį Testamentą jie vadina Krikščionių graikiškaisiais raštais, o Senąjį — Hebrajiškaisiais raštais. Jie remiasi tiek Graikiškaisiais, tiek Hebrajiškaisiais raštais ir supranta juos pažodžiui, išskyrus vietas, kur posakiai ar kontekstas liudija apie perkeltinę ar simbolinę reikšmę. Liudytojai suvokia, kad daugelis Biblijos pranašysčių jau išsipildė, kitos pildosi dabar, o dar kitos išsipildys ateityje.

JŲ VARDAS

Jehovos liudytojai? Taip, būtent taip jie save vadina. Šis vardas nurodo, kad jie liudija apie Jehovą, jo Dievystę ir tikslus. „Dievas“, „Viešpats“ ir „Kūrėjas“ — kaip ir, pavyzdžiui, „prezidentas“, „karalius“ bei „generolas“, — yra titulai ir gali būti taikomi daug kam. Tačiau „Jehova“ — asmeninis visagalio Dievo ir visatos Kūrėjo vardas. Tai aišku iš Psalmyno 83:18 (King James Version): „Kad žmonės žinotų, jog tu, kurio vienintelio vardas JEHOVA, esi aukščiausias visai žemei.“

Vardas Jehova (arba Jahvė, kuriam pirmenybę teikia A. Rubšio vertimas ir kai kurie mokslininkai) Hebrajiškųjų raštų originale randamas beveik 7000 kartų. Daugumoje Biblijų šio vardo nėra — jis pakeistas žodžiais „Dievas“ ar „Viešpats“. Tačiau netgi šiose Biblijose paprastai galima atpažinti vietas, kur hebrajiškojo teksto originale vartojamas vardas Jehova: tose vietose vardą nurodantys žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, pavyzdžiui, DIEVAS, VIEŠPATS. (Žiūrėkite Pradžios 15:2, išnaša; Išėjimo 3:15, išnaša.) Keliuose šiuolaikiniuose vertimuose vis dėlto vartojamas arba vardas Jehova, arba Jahvė. Štai 1996 metais išleistame K. Burbulio Biblijos vertime Išėjimo 15:3 skaitome: „Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.“

Biblinis pranešimas, kuriuo remdamiesi Jehovos liudytojai taip pasivadino, yra Izaijo 43-iame skyriuje. Ten į visą pasaulį žvelgiama tarsi į teismo dramą: tautų dievai paprašomi atvesti savo liudytojus, kad šie patvirtintų jų tariamą teisumą, arba išklausyti Jehovos pusės liudytojus ir pripažinti tiesą. Ten Jehova pareiškia savo tautai: „Jūs mano liudytojai, tai VIEŠPATIES žodis, — mano tarnai, kuriuos išsirinkau, idant žinotumėte, tikėtumėte mane ir suprastumėte, jog aš tas pats. Nebuvo kito dievo prieš mane ir nebus po manęs. Tai aš, aš esu VIEŠPATS, be manęs kito gelbėtojo nėra“ (Izaijo 43:10, 11).

Jehova Dievas turėjo liudytojų žemėje tūkstančius metų iki Jėzaus gimimo. Laiško hebrajams 11-ame skyriuje išvardijami kai kurie iš tų tikinčiųjų. Toliau, Hebrajams 12:1, sakoma: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse.“ Jėzus Poncijui Pilotui pasakė: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.“ Jėzus vadinamas „ištikimuoju bei tiesakalbiu Liudytoju“ (Jono 18:37; Apreiškimo 3:14). Jis pasakė savo mokiniams: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8).

Taigi šiandien beveik 6 000 000 žmonių mano, jog deramai vadinasi Jehovos liudytojais. Jie skelbia gerąją naujieną apie Jehovos Karalystę, valdomą Jėzaus Kristaus, daugiau nei 230 šalių.

[Išnaša]

[Anotacija 4 puslapyje]

Jie pasiaukoję vykdyti Dievo valią

[Anotacija 4 puslapyje]

Jie tiki, kad Biblija yra Dievo Žodis

[Anotacija 5 puslapyje]

Vardas, susijęs su teismo drama

[Anotacija 5 puslapyje]

Beveik 6 000 000 liudytojų daugiau kaip 230 šalių

[Iliustracija 3 puslapyje]

Jie domisi jumis

[Iliustracija 4 puslapyje]

Dievo asmeninis vardas senąja hebrajų kalba