Išmokti rasti džiaugsmą bijantis Jehovos
„Ateikite, sūnūs, klausykite manęs: Aš Viešpaties [„Jehovos“, NW] baimės pamokysiu jus!“ (PSALMIŲ 34:11, NTP).
1. Kaip išnyks baimė Dievo Karalystėje, tačiau ar tai reiškia, jog nebebus jokios baimės?
ŽMONĖS visur trokšta būti laisvi nuo baimės — nuo smurto baimės, nedarbo baimės ir baimės sunkiai susirgti. Kokia didi diena bus, kai viešpataujant Dievo Karalystei tikrai ateis tas išlaisvinimas! (Izaijo 33:24; 65:21-23; Michėjo 4:4). Tačiau ne visokia baimė išnyks tada ir mes neturime siekti visiškai išstumti baimę iš savo gyvenimo dabar. Yra gera baimė ir bloga baimė.
2. a) Kokia baimė yra bloga, o kokia tinkama? b) Kas yra Dievo baimė ir kaip nurodyti Rašto tekstai kalba apie ją?
2 Baimė gali būti proto nuodai, paralyžiuojantys asmens sugebėjimą samprotauti. Ji gali atimti drąsą ir sunaikinti viltį. Tokią baimę gali patirti kas nors, kam priešas grasina fiziškai susidoroti (Jeremijo 51:30). Tai gali patirti asmuo, kuriam pernelyg svarbu turėti tam tikrų įtakingų žmonių pritarimą (Patarlių 29:25, ŠvR). Bet taip pat yra naudinga baimė, kuri sulaiko mus nuo neapgalvotų poelgių, nuo susižalojimo. Dievo baimė apima net daugiau, negu tai. Tai pagarba Jehovai, didis nuolankumas kartu su sveika baime neįtikti jam (Psalmių 88:8). Tokia baimė užsitraukti Dievo nepalankumą kyla iš dėkingumo už jo meilingą gerumą ir kilnumą (Psalmių 5:8; Ozėjo 3:5). Ją taip pat skatina supratimas, kad Jehova yra Aukščiausiasis Teisėjas ir Visagalis, turintis galią skirti bausmę, netgi mirtį tiems, kurie nepaklūsta jam (Romiečiams 14:10-12).
3. Kaip Jehovos baimė skiriasi nuo tos, kuri susijusi su pagoniškomis dievybėmis?
3 Dievo baimė sveika, o ne liguista. Ji skatina žmogų tvirtai laikytis to, kas teisinga, nesusikompromituoti blogiu. Ji nėra panaši į baimę, susijusią su senovės graikų dievybe Fobu; jis apibūdinamas kaip bloga lemiantis, siaubą keliantis dievas. Ji taip pat nepanaši į baimę, susijusią su induizmo deive Kali, kuri kartais vaizduojama kaip kraugerė, pasipuošusi lavonais, gyvatėmis ir kaukolėmis. Dievo baimė patraukia; ji neatstumia. Ji susipynusi su meile ir dėkingumu. Todėl dievobaimingumas traukia mus prie Jehovos (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13; Psalmių 2:11).
Kodėl vieni ją turi, o kiti — ne
4. Kiek, pagal apaštalą Paulių, yra sugedusi žmonija ir kokios to priežastys?
4 Žmonijai kaip visumai dievobaimingumas nėra veikimo pagrindas. Apaštalas Paulius Romiečiams 3:9-18 aprašo, kaip smarkiai žmonės yra nutolę nuo pradinės tobulybės. Pareiškęs, kad visi yra pavergti nuodėmės, Paulius cituoja psalmę sakydamas: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.“ (Žiūrėk Psalmių 13:1.) Toliau jis pateikia detales paminėdamas tokius dalykus kaip žmonijos nesirūpinimą ieškoti Dievo, gerumo trūkumą, klastingas kalbas, keiksmus bei kraujo praliejimą. Kaip taikliai tai apibūdina šiandieninį pasaulį! Dauguma žmonių nesidomi Dievu ir jo tikslais. Dažniausiai koks nors apsimestinis gerumas parodomas tada, kai iš to galima turėti naudos. Melas ir nepadori kalba tapo įprastu dalyku. Kraujo praliejimas nebe tik naujienų tema — tai pasidarė pramoga. Kur tokios padėties priežastys? Tiesa, mes visi esame nusidėjėlio Adomo palikuonys, tačiau kai apaštalo Pauliaus aprašyti dalykai pasidaro žmonių gyvenimo būdu, tai reiškia kažką daugiau. Kas tai, paaiškinama 18-oje eilutėje: „Nestovi prieš jų akis Dievo baimė.“ (Žiūrėk Psalmių 35:2.)
5. Kodėl vieni žmonės turi Dievo baimę, o kiti — ne?
5 Tačiau kodėl vieni žmonės turi Dievo baimę, o kiti — ne? Paprastai sakant, todėl, kad vieni žmonės ugdo ją, o kiti — ne. Nė vienas iš mūsų negimė dievobaimingas, bet mes visi galime tai įgyti. Dievobaimingumas yra tai, ko mes turime išmokti. Po to mes turime ugdyti jį, kad tai taptų stipria skatinančia mūsų gyvenimo jėga.
Malonus kvietimas
6. Kieno kvietimas, užrašytas Psalmių 34:11 (NTP), skamba mums ir kaip šis tekstas parodo, kad dievobaimingumo reikia mokytis?
6 Malonus kvietimas mokytis Jehovos baimės skamba 33-ioje psalmėje. Tai Dovydo psalmė. O kieno įvaizdis buvo Dovydas? Ne kieno kito kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus. Pranašystė, kurią apaštalas Jonas taikė konkrečiai Jėzui, užrašyta šios psalmės 21-oje eilutėje (Jono 19:36). Mūsų dienomis Jėzus yra tas, kurio kvietimas skamba panašiai kaip 34-os psalmės 11-oje eilutėje (NTP): „Ateikite, sūnūs, klausykite manęs: Aš Viešpaties [„Jehovos“, NW] baimės pamokysiu jus!“ Tai aiškiai parodo, kad dievobaimingumas yra kažkas, ko galima išmokti, ir Jėzus Kristus puikiai tinka mokyti mus. Kodėl to reikia?
7. Kodėl būtent Jėzus yra Tas, iš kurio reikia mokytis dievobaimingumo?
7 Jėzus Kristus žino Dievo baimės svarbą. Apie jį sakoma Žydams 5:7 (NTP): „[Kristus] savo kūno dienomis su garsiu šauksmu ir ašaromis atnašavo prašymus ir maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti iš mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo.“ Toks dievobaimingumas buvo savybė, kurią Jėzus Kristus parodė ir anksčiau, — ne tik atsidūręs ant kankinimo stulpo mirties glėbyje. Prisimink — Patarlių 8-ame skyriuje Dievo Sūnus yra apibūdinamas kaip suasmeninta išmintis. O Patarlių 9:10 mums sakoma: „Išminties pradžia — baimė Viešpaties.“ Taigi šis dievobaimingumas buvo pagrindinė Dievo Sūnaus asmenybės dalis jau seniai prieš jam ateinant į žemę.
8. Ką mes sužinome apie Jehovos baimę iš Izaijo 11:2, 3?
8 Be to, apie Jėzų, kaip Mesiją Karalių, Izaijo 11:2, 3 (ŠvR) tvirtinama: „Ant kurio ilsėsis Viešpaties Dvasia, išminties ir proto Dvasia, sugebėjimo ir pajėgumo Dvasia, atpažinimo Dvasia ir baimė Viešpačiui. Ir bijotis Viešpaties Jam bus lyg koks skanus kvapas.“ Kaip gražiai tai išreikšta! Jehovos baimė nėra nė kiek nemaloni. Ji naudinga ir kurianti. Tai savybė, kuri vyraus visoje srityje, valdomoje Kristaus kaip Karaliaus. Jis valdo dabar ir visiems, kurie surenkami kaip jo pavaldiniai, duoda nurodymus bijodamasis Jehovos. Kaip?
9. Kaip Jėzus Kristus moko mus Jehovos baimės ir ko jis nori, kad mes išmoktume apie tai?
9 Per mūsų susirinkimo sueigas, asamblėjas ir kongresus Jėzus, kaip paskirtasis susirinkimo Galva ir Mesijas Karalius, padeda mums aiškiai suprasti, kas yra Dievo baimė ir kodėl ji taip naudinga. Tad jis stengiasi, kad augtų mūsų dėkingumas už ją tiek, jog mes išmoktume rasti džiaugsmo bijodami Jehovos visai kaip jis.
Ar tu dėsi pastangas?
10. Ką mes turime daryti lankydami krikščionių sueigas, jei norime suprasti Jehovos baimę?
10 Žinoma, tai, jog skaitome Bibliją ar lankome sueigas Karalystės salėje, dar negarantuoja, kad mes būsime dievobaimingi. Atkreipk dėmesį, ką dar mes turime daryti, kad iš tikrųjų suprastume Jehovos baimę. Patarlių 2:1-5 (ŠvR) sakoma: „Mano sūnau, jei nori priimti mano žodžius ir pasilaikysi mano įsakymus taip, kad savo ausimis klausysi išminties ir visa širdimi norėsi suprasti, rimtai prašydamas pažinimo ir melsdamas supratimo, jei ieškosi jos kaip sidabro ar kito kokio paslėpto turto, tai tu suprasi, kaip bijoti Dievo ir kaip išpažinti Dievą.“ Todėl lankydami sueigas mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas sakoma, uoliai stengtis išskirti ir prisiminti pagrindines mintis, gerai susimąstyti, kaip jausmai Jehovai turėtų paveikti mūsų požiūrį į duodamus patarimus, — taigi atverti savo širdis. Tada mes suprasime Jehovos baimę.
11. Ką turime daryti atkakliai ir dažnai, kad išsiugdytume dievobaimingumą?
11 Psalmių 85:11 atkreipiamas mūsų dėmesys į kitą svarbų veiksnį — maldą. „Mokyk mane, Viešpatie, savo kelio, kad vaikščiočiau tavo tiesoje, — meldė psalmininkas. — Vesk [„suvienyk“, NW] mano širdį, kad ji bijotų tavo vardo.“ Jehova pritarė šiai maldai, nes jis leido užrašyti ją Biblijoje. Jei norime išsiugdyti dievobaimingumą, reikia melsti Jehovą pagalbos, ir, tai darydami atkakliai bei dažnai, mes turėsime naudos (Luko 18:1-8).
Tai liečia tavo širdį
12. Kodėl širdžiai reikia skirti ypatingą dėmesį ir ką tai apima?
12 Yra dar kai kas, ką mes turime įsidėmėti iš Psalmių 85:11. Psalmininkas prašė, kad ne tik protu suvoktų Dievo baimę. Jis pamini savo širdį. Dievobaimingumo ugdymas liečia ir simbolinę širdį, kuriai reikia ypatingo dėmesio, nes ji — vidinė asmenybė, atsiskleidžianti visoje mūsų gyvenimo veikloje ir apimanti mūsų mintis, pažiūras, troškimus, motyvus, tikslus.
13. a) Ką parodo tai, kad žmogaus širdis yra padalyta? b) Kokio tikslo turime siekti ugdydami dievobaimingumą?
13 Biblija mus perspėja, kad žmogaus širdis gali būti padalyta. Ji gali būti apgaulinga (Psalmių 11:3; Jeremijo 17:9). Ji gali mus skatinti dalyvauti naudingoje veikloje — lankyti susirinkimo sueigas ir eiti į lauko tarnybą — bet taip pat gali kai kuriais aspektais mėgti pasaulietišką gyvenimo būdą. Tai gali sulaikyti mus nuo tikrai nuoširdaus Karalystės interesų rėmimo. Po to ši apgaulinga širdis gali mus įtikinėti, esą mes darome tiek pat, kiek ir daugelis kitų. Arba širdis gali būti veikiama žmonių baimės, kai esame mokykloje ar pasaulietiškame darbe. Todėl tokioje aplinkoje mes galime bijoti pasirodyti esą Jehovos Liudytojai ir net daryti tai, kas nedera krikščionims. Tačiau po to mūsų sąžinė bus nerami. Mes nenorime būti tokio tipo žmonėmis. Todėl drauge su psalmininku meldžiame Jehovos: „Suvienyk mano širdį, kad ji bijotų tavo vardo.“ Mes norime visa savo vidine asmenybe, pasireiškiančia visoje mūsų gyvenimo veikloje, liudyti, kad ‛bijomės Dievo ir sergime jo įsakymus’ (Ekleziasto 12:13).
14, 15. a) Ką Jehova pažadėjo duoti savo tautai nusakydamas Izraelio grąžinimą iš Babilono nelaisvės? b) Ką Jehova darė, kad įskiepytų Dievo baimę į savo žmonių širdis? c) Kodėl Izraelis nusisuko nuo Jehovos kelių?
14 Jehova pažadėjo, kad jis duos tokią dievobaimingą širdį savo tautai. Jis pranašavo Izraelio atkūrimą ir sakė tai, ką mes skaitome Jeremijo 32:37-39: „Aš... atvesiu juos atgal į šitą vietą, ir padarysiu, kad jie gyventų saugiai. Jie bus man tauta ir aš būsiu jiems Dievas. Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs per visas dienas ir kad būtų gera jiems ir jų vaikams po jų.“ Dievo pažadas yra sustiprintas 40-oje eilutėje: „Aš duosiu savo baimės į jų širdį, kad neatstotų nuo manęs.“ Kaip buvo pažadėjęs, Jehova grąžino juos į Jeruzalę 537 m. p. m. e. O kaip su likusia pažado dalimi — duoti jiems ‛vieną širdį, kad jie bijotų jo per visas dienas’? Kodėl senovės Izraelio tauta po to, kai Jehova grąžino ją iš Babilono, nusigręžė nuo jo (todėl jų šventykla 70 m. e. m. buvo sugriauta ir niekada daugiau nebeatstatyta)?
15 Tai atsitiko ne dėl kokios nors Jehovos nesėkmės. Jehova tikrai ėmėsi priemonių ugdyti dievobaimingumą savo žmonių širdyse. Jis parodė gailestingumą išvaduodamas juos iš Babilono ir vėl įkurdindamas jų tėvynėje, ir tuo suteikė pakankamą pagrindą žvelgti į jį su didžia pagarba. Dievas visa tai sustiprino priminimais, patarimais ir papeikimais per pranašus Agėją, Zachariją, Malachiją; per Ezdrą, kuris buvo pasiųstas pas juos kaip mokytojas; per valdytoją Nehemiją ir per patį Dievo Sūnų. Kartais tauta paklausydavo. Jie taip elgėsi, kai Agėjo ir Zacharijo skatinami atstatė šventyklą ir kai Ezdro dienomis išsiuntė atgal svetimtautes žmonas (Ezdro 5:1, 2; 10:1-4). Bet dažniausiai jie nepaklusdavo. Jie nerodė nuolatinio dėmesio; jie nebereagavo į patarimą; jų širdys nebebuvo atviros. Izraelitai neugdė dievobaimingumo ir todėl jis nebebuvo didžiulė skatinanti jėga jų gyvenime (Malachijo 1:6; Mato 15:7, 8).
16. Į kieno širdis Jehova įskiepijo dievobaimingumą?
16 Tačiau Jehovos pažadas įdiegti Dievo baimės į savo žmonių širdis neliko neišsipildęs. Jis sudarė naują sandorą su dvasiniu Izraeliu — tais krikščionimis, kuriems buvo pasiūlyta dangiškoji viltis (Jeremijo 31:33; Galatams 6:16). Dievas 1919 metais išvadavo juos iš didžiosios Babelės — klaidingos religijos pasaulinės imperijos nelaisvės. Jis tvirtai įdiegė jų širdyse baimę jam. Tai atnešė didelę naudą jiems ir „milžiniškos minios“ nariams, turintiems viltį gyventi kaip žemiški Karalystės pavaldiniai (Jeremijo 32:39; Apreiškimas 7:9). Ir jų širdys buvo pripildytos Jehovos baimės.
Kaip dievobaimingumas įdiegiamas į mūsų širdis
17. Kaip Jehova įdiegia Dievo baimę į mūsų širdis?
17 Kaip Jehova įdiegia tokį dievobaimingumą į mūsų širdis? Veikdamas per savo šventą dvasią. O kokį dalyką, sukurtą per jo šventąją dvasią, mes turime? Bibliją — Dievo įkvėptąjį Žodį (2 Timotiejui 3:16, 17). Visiems mums išsiugdyti dievobaimingumą Jehova duoda tvirtą pagrindą tuo, ką jis darė praeityje, kaip elgiasi su savo tarnais dabar vykdydamas savo pranašišką Žodį ir nusakydamas būsimus dalykus (Jozuės 24:2-15; Žydams 10:30, 31).
18, 19. Kaip kongresai, asamblėjos ir susirinkimų sueigos padeda mums įgyti dievobaimingumo?
18 Reikšminga yra tai, ką Jehova pasakė Mozei, kaip užrašyta Pakartoto Įstatymo 4:10: „Surink prie manęs tautą, kad klausytų mano žodžių ir išmoktų bijoti manęs visuomet, kolei gyvena žemėje, ir kad mokytų savo sūnus.“ Panašiai ir šiandieną Jehova paruošė daugybę priemonių, kad padėtų mums išmokti bijoti jo. Kongresuose, asamblėjose bei susirinkimo sueigose mes apžvelgiame Jehovos kilnumo ir mylinčio gerumo įrodymus. Tai mes darėme studijuodami knygą „Pats didžiausias kada nors gyvenęs žmogus“ (rusų k.). Kaip tos studijos paveikė tave ir tavo požiūrį į Jehovą? Kai matei, kaip didinga dangiškojo Tėvo asmenybė įvairiais aspektais atsispindėjo jo Sūnuje, ar nesustiprėjo tavo troškimas niekada neužrūstinti Dievo? (Kolosiečiams 1:15).
19 Mes savo sueigose taip pat studijuojame pranešimus apie tai, kaip Jehova išlaisvindavo savo tautą praeityje (2 Samuelio 7:23). Kai studijuojame Biblijos knygos Apreiškimo pranašystes naudodamiesi leidiniu „Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje“ (anglų k.), mes sužinome apie pranašiškus regėjimus, kurie jau išsipildė šiame 20-ame amžiuje, ir apie baimę įkvepiančius įvykius, kurie dar bus. Dėl visų tokių Dievo veiksmų Psalmių 65:5 sakoma: „Ateikite ir matykite Viešpaties darbus: nuostabių [„baimę keliančių“, NW] dalykų jis yra padaręs žmonėse!“ Taip, tinkamai reaguojant, šie Dievo veiksmai skiepija mūsų širdyse baimę, didelę pagarbą jam. Taigi mes galime suprasti, kaip Jehova vykdo savo pažadą: „Aš duosiu savo baimės į jų širdį, kad neatstotų nuo manęs“ (Jeremijo 32:40).
20. Ko reikalaujama iš mūsų pačių, kad Dievo baimė būtų giliai įdiegta į mūsų širdis?
20 Tačiau akivaizdu, kad ši baimė neateina į mūsų širdis be nuoširdžių mūsų pačių pastangų. Rezultatų nepasiekiama automatiškai. Jehova vykdo savo dalį. O mes privalome atlikti savąją dalį ugdydami dievobaimingumą (Pakartoto Įstatymo 5:29). Senovės Izraeliui nepasisekė to padaryti. Bet pasikliaudami Jehova dvasinis Izraelis ir jo bendražygiai jau patiria daugelį naudingų dalykų, kurie prieinami dievobaimingiesiems. Kai kuriuos iš šių naudingų dalykų mes apsvarstysime tolesniame straipsnyje.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kas yra Dievo baimė?
◻ Kaip mus moko rasti džiaugsmą bijantis Jehovos?
◻ Kokios mūsų pastangos reikalingos, kad turėtume Dievo baimę?
◻ Kodėl dievobaimingumo mokymasis apima visą simbolinę širdį?
[Iliustracijos 20, 21 puslapiuose]
Būtina kruopščiai studijuoti, kad suprastume Jehovos baimę