Kaip sustiprinti santuokos saitus
„AR GALIMA vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“, — paklausė fariziejai, spęsdami pinkles Didžiajam Mokytojui, Jėzui Kristui. Atsakydamas jis priminė jiems pirmąją žmonių santuoką ir nustatė normą šiuo klausimu: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
Fariziejai tvirtino, kad Mozė numatė skyrybas, liepdamas „duoti skyrybų raštą“. Jėzus atsakė jiems: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, — jei ne dėl ištvirkavimo, — ir veda kitą, svetimauja“ (Mato 19:3-9).
Pradžioje santuoka turėjo jungti amžinais saitais. Net mirtis nebūtų išskyrusi pirmosios sutuoktinių poros, nes jie buvo sukurti kaip tobuli žmonės, turėdami amžinojo gyvenimo perspektyvą. Tačiau jie nusidėjo. Jų nuodėmė pažeidė santuoką. Priešas — mirtis pradėjo skirti vedusiųjų poras. Dievo požiūriu, mirtis yra santuokos pabaiga, nes mes skaitome Biblijoje: „Žmona surišta, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39). Tai labai skiriasi nuo tokių religinių įsitikinimų, kaip suti paprotys, pagal kurį našlę po vyro mirties įkalbinėja arba priverčia susideginti, nes tikima, kad vedybiniai saitai nusidriekia į kažkokį pomirtinį gyvenimą.
Mozės Įstatymo nutarimas
Tuo metu, kai buvo duotas Mozės Įstatymas, vedybiniai santykiai buvo taip pablogėję, kad Jehova dėl izraelitų širdies kietumo numatė skyrybų sąlygas (Pakartoto Įstatymo 24:1). Dievas nenorėjo, kad izraelitai piktnaudžiautų šiuo įstatymu, skirdamiesi su savo žmonomis dėl smulkmenų, kas akivaizdu iš jo įsakymo mylėti savo artimą kaip patį save (Kunigų 19:18). Net skyrybų rašto davimas tarnavo kaip stabdys, nes jį rašydamas, skyrybų geidžiantis vyras turėjo tartis su įgaliotais asmenimis, kurie būtų stengęsi juodu sutaikyti. Ne, Dievas ne tam išleido šį įstatymą, kad suteiktų teisę skirtis su žmona ‛dėl bet kokios priežasties’ (Mato 19:3).
Tačiau ilgainiui izraelitai nebepaisė įstatymo dvasios ir bet kokiu pagrindu pasinaudodavo šiuo skyrybų straipsniu, tenkindami savo užgaidas. Penktajame amžiuje pr. m. e. jie išdavikiškai pasielgdavo su savo jaunystės žmonomis, išsiskirdami dėl bet kokių priežasčių. Jehova tvirtai jiems pasakė, kad jis neapkenčia skyrybų (Malachijo 2:14-16). Tokios buvo sąlygos, dėl kurių Jėzus pasmerkė skyrybas, izraelitų praktikuojamas jo dienomis.
Vienintelis teisėtas pagrindas skyryboms
Tačiau Jėzus paminėjo vieną teisėtą pagrindą skyryboms — ištvirkavimą (Mato 5:31, 32; 19:8, 9). Žodis, čia išverstas prasme „ištvirkavimas“ reiškia visą eilę neteisėtų seksualinių santykių už Rašto nustatytos santuokos ribų su tos pačios ar skirtingos lyties asmeniu arba gyvuliu.
Net ir tokiu atveju Jėzus nerekomendavo skirtis su neištikimu vedybų partneriu. Nekaltasis sutuoktinis turi įvertinti visas pasekmes ir nuspręsti, ar nori jis arba ji skirtis. Žmonos, galvojančios skirtis dėl šios Rašte nurodytos priežasties, taip pat turi atsižvelgti į Dievo, paskelbusio nuosprendį pirmajai moteriai už jos nuodėmę, pareiškimą. Be mirties nuosprendžio, Dievas atskirai pasakė Ievai: „Tu geisi savo vyro, o jis tave valdys“ (Pradžios 3:16, NW). K. F. Kailo ir F. Delitšo leidinyje Commentary on the Old Testament (Komentarai apie Senąjį Testamentą) šis „geismas“ aprašomas kaip „troškimas, panašus į ligą“. Žinoma, ne kiekvienai moteriai būdingas toks stiprus geismas, tačiau žmona, nebūdama kalta ir galvodama skirtis, turi būti išmintinga ir atsižvelgti į emocinius poreikius, moterų paveldėtus iš Ievos. Tačiau kadangi kaltasis sutuoktinis dėl sekso už santuokos ribų gali užkrėsti nekaltąjį sutuoktinį ligomis, kuriomis užsikrečiama per lytinius santykius, įskaitant AIDS, kai kurie nutarė išsiskirti, remdamiesi Jėzaus nurodymu.
Kur buvo pasėtos šeimyninių sunkumų sėklos
Žmonių kietaširdiškumas prasidėjo su pirmosios žmonių poros nuodėme, įvykdyta prieš Dievą (Romiečiams 5:12). Šeimyninių vaidų sėkla buvo pasėta, kai pirmoji žmonių pora nusidėjo prieš savo dangiškąjį Tėvą. Kaip? Kai žaltys gundė pirmąją moterį, Ievą, valgyti nuo uždrausto medžio, ji iš karto suvalgė tą vaisių. Tik po to rimto apsisprendimo ji pasakė vyrui, ką jai kalbėjęs žaltys (Pradžios 3:6). Taip, ji veikė nepasitarusi su savo vyru. Tai ir yra pirmavaizdis tų problemų, su kuriomis šiandieną susiduria daugelis šeimų: nuoširdaus bendravimo stoka.
Vėliau, susidūrę su savo nuodėmės pasekmėmis, Adomas ir Ieva griebėsi tos pačios taktikos, kurią šiandieną, atsiradus sunkumams, naudoja daugelis porų, būtent — kaltinti kitus. Pirmasis vyras, Adomas, dėl to, ką padarė, kaltino ir savo žmoną, ir Jehovą, sakydamas: „Moteriškė, kurią man davei kaip draugę, davė man iš medžio, ir aš valgiau.“ Moteris savo ruožtu pasakė: „Žaltys mane apgavo, ir aš valgiau“ (Pradžios 3:12, 13).
Jehova, paskelbdamas nuosprendį Adomui ir Ievai, nusakė dar vieną faktorių, dėl kurio atsiras problemos. Jehova pasakė apie jos santykius su vyru: „Jis bus tavo valdovas.“ Šiandieną daugelis vyrų, panašiai kaip Isao, paminėtas mūsų pirmajame straipsnyje, negailestingai valdo savo žmonas, neatsižvelgdami į jų jausmus. Vis dėlto daugelis žmonų ir toliau geidžia savo vyrų dėmesio. Kai šis geismas nepatenkinamas, žmonos gali imti reikalauti to dėmesio ir elgtis egoistiškai. Kadangi daugelis vyrų valdo savo žmonas ir daugelis žmonų geidžia savo vyrų, vyrauja savimeilė ir dingsta taika. Laikraščio straipsnyje, pavadintame „Kaip išanalizuoti šiuolaikines skyrybas“, Šunsuke Serizava pasakė: „Jei mes neatsižvelgiame į tendenciją, sudarančią problemos pagrindą, — ‛laikytis savo’, tai yra teikti pirmenybę saviems interesams, iš karto pasidarys neįmanoma išanalizuoti šiuolaikines skyrybas.“
Tačiau Jehova savo Žodyje nurodė vadovavimąsi, kad klusnios vedusiųjų poros galėtų tam tikru mastu mėgautis santuokine laime, net būdami netobuli. Isao ėmė laikytis Dievo vadovavimo ir dabar džiaugiasi laimingu šeimyniniu gyvenimu. Pažiūrėkime, kaip Biblijos principai padeda žmonėms stiprinti vedybinius saitus.
Aptarti reikalus
Susituokus daugeliu atvejų vyrui ir žmonai sunku suprasti vienas kito jausmus dėl bendravimo stokos, polinkio kaltinti kitus ir egoistinių pažiūrų. „Intymumas, kurio prielaida yra jausmų išsipasakojimas, reikalauja visiško pasitikėjimo. O šiandien pasitikėjimo trūksta“, — sako tyrinėtoja Karilė S. Eiveri. Toks pasitikėjimas ugdomas dalijantis vidiniais jausmais. Tam būtinas nuoširdus bendravimas tarp vyro ir žmonos.
Kad paskatinus išsipasakoti savo slapčiausias mintis, Patarlių knygoje vaizdžiai sakoma: „Kaip gilus vanduo, taip sumanymas žmogaus širdyje, bet išmintingas žmogus išsems jį“ (Patarlių 20:5). Vedusieji turi įžvelgti ir išsemti giliausias mintis iš savo sutuoktinio širdies. Įsivaizduok, kad tavo sutuoktinis prislėgtas. Užuot atsakius: „Man pačiam ši diena buvo sunki“, kodėl negalima švelniai paklausti: „Ar tau ši diena buvo sunki? Kas atsitiko?“ Išklausyti sutuoktinį gali prireikti laiko ir pastangų, tačiau dėl tokio elgesio paprastai būna maloniau bei daugiau pasitenkinimo ir tai sutaupo laiką, kuris prarandamas, kai vedybų partneris ignoruojamas, o vėliau susilaukiama jo slogių jausmų išsiveržimo.
Pasitikėjimui įgyti kiekvienas turi būti sąžiningas ir stengtis reikšti jausmus taip, jog kitas sutuoktinis galėtų suprasti. „Kalbėkite tiesą, — sako Dievo Žodis, — nes mes esame vieni kitų nariai“ (Efeziečiams 4:25). Kad kalbėtume tiesą, reikalingas akylumas. Įsivaizduok, jog žmonai atrodo, kad vyras jos nesiklauso. Prieš kalbėdama, ji turėtų atkreipti dėmesį į patarlę: „Kas susivaldo savo šnekoje, tas mokytas ir gudrus, ir brangią dvasią turi akylas žmogus“ (Patarlių 17:27). Užuot apkaltinus vyrą: „Tu niekada neišklausai manęs!“, būtų daug geriau ramiai išsipasakoti savo jausmus iki jos neužvaldė slogulys ir nusivylimas. Jai galbūt tiktų atverti, ką jaučia, ištariant panašiai tokius žodžius: „Žinau, kad tu užsiėmęs, tačiau jei mes galėtume truputį daugiau laiko praleisti drauge, aš būčiau labai laiminga.“
Tikrai, „niekais nueina sumanymai, kur nėra pasitarimo“ (Patarlių 15:22). Tavo sutuoktinis myli tave, tačiau tai nereiškia, kad jis gali skaityti tavo mintis. Tu turi taktiškai atskleisti savo jausmus sutuoktiniui. Tai padės jums, kaip vedusiai krikščionių porai, padaryti meilės kupinus pakeitimus, kad „sergėtumėte Dvasios vienybę taikos ryšiais“ (Efeziečiams 4:2, 3).
Pavyzdžiui, Kazuo buvo po žmonos padu ir aistringai mėgo azartinius žaidimus. Jis įklimpo keleto šimtų tūkstančių dolerių skolose. Skolindamasis pinigus joms išmokėti, jis dar labiau grimzdo į skolas. Paskui jis pradėjo studijuoti Bibliją ir galop išdrįso papasakoti žmonai savo problemas. Jis buvo pasiruošęs išgirsti jos priekaištus. Tačiau nustebo, kai žmona, kuri anksčiau už jį pradėjo studijuoti Bibliją, ramiai atsakė: „Pamėginkime apskaičiuoti, kaip mes galime išmokėti skolas.“
Jau kitą dieną jiedu apsilankė pas kreditorius ir pradėjo mokėti skolas, netgi pardavė savo namą. Beveik metus truko skolų išmokėjimas. Kas pakeitė Kimi, jo žmoną? Ji sako: „Žodžiai, užrašyti Filipiečiams, 4-ajame skyriuje, 6-oje ir 7-oje eilutėse, tikrai teisingi. ‛Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.’“ Ji pridūrė: „Mano draugė, nustebusi matydama, kad aš džiugi nepaisant sunkumų, pradėjo studijuoti su manimi Bibliją.“ Vėliau Kazuo ir jo žmona pasikrikštijo ir dabar džiaugiasi laimingu šeimyniniu gyvenimu.
Neskaitant to, kad jie pasitikėdami kalba tiesą vienas kitam, vyrai ir žmonos, kurie patyrė, kas aprašyta, žengė žingsnį, padedantį sutuoktiniams išspręsti jų vedybines problemas. Jie kreipėsi į santuokos Kūrėją — Jehovą Dievą. Nepaisant priespaudos ir sunkumų, su kuriais susiduria poros, jis laimins juos Dievo ramybe, pranokstančia visokią išmintį, jeigu jie darys viską, kas tik įmanoma, pritaikydami jo principus, o visa kita atiduodami į jo rankas. Ypač naudinga melstis kartu. Vyras turi imtis iniciatyvos ir „išlieti savo širdį“ Dievo akivaizdoje, ieškodamas jo vadovavimo ir nurodymų, kai jam ir žmonai iškyla bet kokia problema (Psalmių 61:9). Jehova Dievas tikrai išgirs tokias maldas.
Taip, santuokos saitus galima sustiprinti. Net dabar, mums esant visiškai netobuliems ir gyvenant neramioje visuomenėje, sutuoktinių poroms įmanomas didelis tarpusavio bendravimo džiaugsmas. Papildomus praktinius pasiūlymus ir Dievo patarimus tu gali rasti knygoje Making Your Family Life Happy (Padaryk savo šeimos gyvenimą laimingą, rusų kalba), išleistoje Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc (Sargybos bokšto ir traktatų bendruomenės Niujorke). Be viso to, poros, kurios uoliai stengiasi taikyti biblinius principus, turi viltį būti sujungtos meilės saitais greit ateisiančiame, Dievo sukurtame naujajame pasaulyje.