Skaitytojų klausimai

Aš suprantu, kad graikiškas žodis „toʹte“ (tada) vartojamas nurodyti tai, kas vyks toliau. Tad kodėl Mato 24:9 (Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota) parašyta: „Tada [„toʹte“] jus atiduos kankinti“, jei panašiame pranešime pagal Luko 21:12 (Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Testamentas, vertė J. Skvireckas) sakoma: „Bet pirma viso to jie pakels prieš jus savo rankas ir persekios“?

Žodį toʹte tinka vartoti nurodyti, kas vyks vėliau, kitaip sakant, eilės tvarka. Bet mums nereikėtų manyti, kad šis žodis tik tokia prasme yra vartojamas Biblijoje.

Bauerio, Arndto ir Gingričo žodyne A Greek-English Lexicon of the New Testament and Other Early Christian Literature nurodoma, kad žodis toʹte Rašte vartojamas dviem pagrindinėmis reikšmėmis.

Viena reikšmė yra „tuo metu“. Jo reikšmė gali būti „tada praeityje“. Pavyzdžiui, Mato 2:17 (Brb red.): „Tada išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Jeremiją.“ Tai nurodo ne eiliškumą, o konkretų dalyką, įvykusį praeityje, tai yra tuo metu. Panašiai žodis toʹte gali būti vartojamas reikšme „tada ateit[yje]“. Vienas toks pavyzdys randamas 1 Korintiečiams 13:12 (ŠvR): „Dabar mes matome tik atspindį lyg veidrodyje ir esame netikri, bet tada matysime veidu į veidą. Dabar atpažįstu tik dalimis, tada atpažinsiu visumoje, kaip ir aš visumoje atpažintas esu.“ Paulius čia pavartojo toʹte „tada ateityje“ reikšme.

Pagal šį žodyną, kitas toʹte vartosenos variantas yra „nurodyti tai, kokia bus seká laiko atžvilgiu“. Šis žodynas pateikia daug pavyzdžių iš trijų pranešimų apie Jėzaus atsakymą į apaštalų klausimą dėl jo dalyvavimo ženklo.a Tame žodyne toʹte vartosenos „nurodyti tai, kokia bus seká laiko atžvilgiu“, pavyzdžiai yra citatos iš Mato 24:10, 16, 30, ŠvR; 24:14; Morkaus 13:14, NTP; 13:21; Luko 21:20, NTP; 21:27, ŠvR. Kontekstas parodo, kodėl samprata apie įvykių seką laiko atžvilgiu yra teisinga. Ir tai padeda suprasti Jėzaus pranašystę apie ateities įvykių raidą.

Tačiau mums nereikėtų manyti, kad šiuose pranešimuose kiekvienu atveju žodžiu toʹte turi būti griežtai nurodoma seká laiko atžvilgiu. Pavyzdžiui, Mato 24:7, 8 skaitome Jėzaus pranašavimą, kad tauta sukils prieš tautą ir bus badmečių bei žemės drebėjimų. Devintoje eilutėje (Brb red.) toliau sakoma: „Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo.“ Ar būtų teisinga manyti, kad išpranašauti karai, badmečiai bei žemės drebėjimai — visa turi įvykti ir galbūt pasibaigti iki prasidedant persekiojimams?

Tai nėra nei logiška, nei patvirtinta tuo, ką žinome apie pranašystės išsipildymą pirmajame amžiuje. Apaštalų darbų knygoje sakoma, kad beveik tuoj pat po to, kai jauno krikščionių susirinkimo nariai ėmė skelbti, jie patyrė didelį priešiškumą (Apaštalų darbai 4:5-21; 5:17-40). Mes, aišku, negalime pasakyti, kad visi karai, badmečiai, žemės drebėjimai įvyko iki to ankstyvojo persekiojimo. Priešingai — ta opozicija kilo ‛pirm’ įvykstant daugeliui kitų išpranašautų dalykų ir tai derinasi su kalba, kuria Lukas aprašo įvykius: „Bet pirma viso to jie pakels prieš jus savo rankas ir persekios“ (Luko 21:12, NTSk). Tai leidžia manyti, kad Mato 24:9 toʹte vartojimo reikšmė artimesnė žodžiams „tuo metu“. Jėzaus pasekėjai turėjo būti persekiojami per karus, badmečius ir žemės drebėjimus, tai yra tuo metu.

[Išnaša]