„Tai turi įvykti“

„Jėzus jiems atsakė: ‛... Tai turi įvykti, bet dar ne galas’“ (MATO 24:4-6, NTJ).

1. Kas turėtų mus dominti?

BE ABEJO, tau rūpi tavo gyvenimas ir ateitis. Tad tave turėtų dominti tai, kas 1877 metais patraukė Č. T. Raselo dėmesį. Jis, vėliau įkūręs Sargybos bokšto bendriją, parašė brošiūrą „Kam ir kaip sugrįš mūsų Viešpats“. Šiame 64 puslapių leidinyje buvo kalbama apie Jėzaus sugrįžimą, arba būsimą atėjimą (Jono 14:3). Sykį ant Alyvų kalno apaštalai pasiteiravo apie tą sugrįžimą: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3)

2. Kodėl tiek daug prieštaringų požiūrių dėl Jėzaus pranašystės?

² Ar tu žinai ir supranti Jėzaus atsakymą? Jis užrašytas trijose Evangelijose. Profesorius D. A. Karsonas sako: „Biblijoje nedaug yra tokių skyrių, dėl kurių komentatoriams kildavo didesnių nesutarimų negu dėl Mato 24 ir jam analogiškų Morkaus 13 bei Luko 21.“ Toliau jis išsako savo požiūrį — skirtingą nuo kitų. Maždaug prieš šimtą metų dauguma tokių nuomonių atspindėjo jų autorių netikėjimą. Rašto kritikai teigė įvairiai: Evangelijose užrašyti žodžiai yra ne Jėzaus, jo paties žodžiai buvo vėliau pakeisti, jo pranašystės neišsipildė. Vienas komentatorius net tyrinėjo Morkaus Evangeliją ‛budizmo filosofijos, mahajanos, požiūriu’!

3. Koks Jehovos Liudytojų požiūris į Jėzaus pranašystę?

³ O Jehovos Liudytojams Jėzaus žodžiai, pasakyti keturiems apaštalams ant Alyvų kalno likus trims dienoms iki jo mirties, yra autentiški ir patikimi kaip ir visa Biblija. Nuo Č. T. Raselo laikų nuolatos augo Dievo tautos supratimas apie tą Jėzaus pranašystę. Keletą pastarųjų metų Sargybos bokšte kaip tik buvo toliau aiškinamas mūsų požiūris į aną pranašystę. Ar įsiminei tą informaciją ir ar supranti jos įtaką tavo gyvenimui?a Dar sykį aptarkime tai.

Netolimoje ateityje išsipildysiantys tragiški įvykiai

4. Kokie klausimai galėjo paskatinti apaštalus pasiteirauti Jėzaus apie ateitį?

⁴ Tie apaštalai žinojo Jėzų esant Mesiją. Todėl kai jis paminėjo apie savo mirtį, prikėlimą ir sugrįžimą, jie tikriausiai svarstė: ‛Jei Jėzus mirs ir iškeliaus, kaip bus įgyvendinti tie puikūs dalykai, kurių tikimasi iš Mesijo?’ Be to, Jėzus kalbėjo apie Jeruzalės bei jos šventyklos sugriovimą. Apaštalams galbūt rūpėjo: ‛Kada ir kaip tai įvyks?’ Norėdami visa suprasti, jie paklausė: „Kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ (Morkaus 13:4; Mato 16:21, 27, 28; 23:37—24:2)

5. Kaip tai, ką Jėzus pasakė, išsipildė pirmajame amžiuje?

⁵ Jėzus išpranašavo, jog bus karų, badmečių, epidemijų, žemės drebėjimų, neapykantos krikščionims bei jų persekiojimų, netikrų kristų, taip pat bus plačiai paskelbta geroji Karalystės naujiena. Paskui ateis pabaiga (Mato 24:4-14; Morkaus 13:5-13; Luko 21:8-19). Jėzus kalbėjo apie tai 33 m. e. m. pradžioje. Tolesniais dešimtmečiais budrūs jo mokiniai tikrai matė, kaip įspūdingai pildėsi tos pranašystės. Taip, istorija liudija, jog tuo metu ženklas pasitvirtino ir galiausiai žydų sistema buvo romėnų sužlugdyta 66—70 m. e. m. Kaip tai įvyko?

6. Kas įvyko tarp romėnų ir žydų 66 m. e. m.?

⁶ Judėjoje karštą 66 m. e. m. vasarą žydų zelotai puolė romėnų sargybą, įsikūrusią netoli Jeruzalės šventyklos esančioje tvirtovėje; visoje šalyje kilo maištai. Profesorius Heinrichas Grecas knygoje History of the Jews rašo: „Sirijos valdytojas Cestijus Galus, privalėjęs ginti romėnų kariuomenės garbę, ... daugiau nebegalėjo pakęsti aplinkui plintančio sukilimo ir suskato jį malšinti. Jis subūrė savo legionus, kaimyninės provincijos savanoriškai irgi atsiuntė karių.“ Ta 30000 karių armija apsupo Jeruzalę. Po kovų žydai atsitraukė toliau nuo sienų, prie šventyklos. „Penketą dienų paeiliui romėnai šturmavo sienas, tačiau judėjų apsvaidomi vis turėdavo atsitraukti. Tik šeštą dieną jiems pasisekė vienoje vietoje pasikasti po šiaurine siena priešais Šventyklą.“

7. Kodėl Jėzaus mokinių požiūris buvo kitoks negu daugumos žydų?

⁷ Įsivaizduok, kaip žydai, tikri, jog Dievas saugos juos ir jų šventąjį miestą, turėjo būti sutrikę! Tačiau Jėzaus mokiniai buvo iš anksto perspėti apie būsimą Jeruzalės nelaimę. Jėzus išpranašavo: „Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens“ (Luko 19:43, 44). Ar tai reiškė, jog 66 m. e. m. Jeruzalėje esantiems krikščionims gresia žūtis?

8. Kokią tragediją išpranašavo Jėzus ir kas buvo „išrinktieji“, dėl kurių anos dienos turėjo būti sutrumpintos?

⁸ Alyvų kalne Jėzus atsakė apaštalams tokia pranašyste: „Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiolei ir daugiau nebebus. Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas“ (Morkaus 13:19, 20; Mato 24:21, 22). Tad dienos turėjo būti sutrumpintos ir „išrinktieji“ išgelbėti. Kas jie? Aišku, ne žydai maištininkai, tariamai garbinę Jehovą, tačiau atmetę jo Sūnų (Jono 19:1-7; Apaštalų darbai 2:22, 23, 36). Tikrieji išrinktieji tuo metu buvo tie žydai ir nežydai, kurie tikėjo, kad Jėzus yra Mesijas ir Išgelbėtojas. Juos išsirinko Dievas ir per 33 m. e. m. Sekmines subūrė į naują dvasinę tautą, „Dievo Izraelį“ (Galatams 6:16; Luko 18:7; Apaštalų darbai 10:34-45; 1 Petro 2:9).

9, 10. Kaip romėnų antpuolio dienos buvo „sutrumpintos“ ir kuo tai baigėsi?

⁹ Ar dienos buvo „sutrumpintos“ ir Jeruzalėje esantys patepti išrinktieji išsigelbėjo? Profesorius Grecas sako: „[Cestijus Galus] manė, jog neišmintinga toliau kovoti su narsiais gynėjais ir užtęsti kampaniją tokiu metu, kai tuojau turėjo prasidėti rudens liūtys, ... dėl kurių nutrūktų armijos aprūpinimas. Tad jis tikriausiai nusprendė, jog protingiau sukti atgal.“ Kad ir ką Cestijus Galus manė, romėnų armija atsitraukė nuo miesto ir žydų persekiojama neteko daugybės karių.

¹⁰ Taip netikėtai romėnams atsitraukus, „kūnas“ — Jėzaus mokiniai, kuriems grėsė pavojus Jeruzalėje, — galėjo išsigelbėti. Istorija liudija, jog atsivėrus tokiai galimybei krikščionys pabėgo iš ten. Koks akivaizdus Dievo gebėjimo iš anksto numatyti ateitį ir pasirūpinti savo garbintojų išgelbėjimu įrodymas! O kas atsitiko netikintiems žydams, pasilikusiems Jeruzalėje ir Judėjoje?

Ką patyrė amžininkai

11. Ką Jėzus pasakė apie „šią kartą“?

¹¹ Daugelis žydų manė, kad jų garbinimas, kurio centras buvo šventykla, niekuomet nežlugs. Bet Jėzus pasakė: „Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“ (Mato 24:32-35).

12, 13. Kaip Jėzaus mokiniai turėjo suprasti jo žodžius „ši karta“?

¹² Iki 66 m. e. m. krikščionys matė, kaip išsipildė daug pradinių sudėtinio ženklo dalykų: karai, badas, net platus gerosios naujienos apie Karalystę skelbimas (Apaštalų darbai 11:28; Kolosiečiams 1:23). Tačiau kada turėjo ateiti pabaiga? Ką reiškė Jėzaus žodžiai: ‛Ši karta [graikiškai ge·ne·aʹ] nepraeis’? Jėzus dažnai vadindavo savo laikų priešiškus žydus, tarp jų ir religinius vadovus, ‛pikta, svetimaujančia karta’ (Mato 11:16; 12:39, 45, Brb red.; 16:4; 17:17; 23:36). Todėl kai Alyvų kalne jis vėl kalbėjo apie „šią kartą“, matyt, neturėjo omenyje visų laikų žydų giminės nei savo sekėjų, nors šie jau buvo „išrinktoji giminė“ (1 Petro 2:9). Žodžiais „ši karta“ Jėzus taip pat nenurodė ir tam tikro laikotarpio.

¹³ Jėzus tiesiog turėjo omenyje tuos ano meto priešiškus žydus, kurių akyse pildėsi jo nusakytas ženklas. Apie posakį „ši karta“ iš Luko 21:32 profesorius Joelis B. Grinas sako: „Trečiojoje Evangelijoje žodžiai ‛ši karta’ (bei panašūs posakiai) paprastai nurodo tokius žmones, kurie priešinasi Dievo valiai. ... [Jie taikomi] žmonėms, sąmoningai ignoruojantiems Dievo tikslą.“b

14. Ką ta „karta“ patyrė, tačiau kuo skyrėsi krikščionių padėtis?

¹⁴ Sugedusi priešininkų žydų karta, regėjusi ženklo išsipildymą, turėjo sulaukti pabaigos (Mato 24:6, 13, 14). Jie jos ir susilaukė! 70 m. e. m. Romos kariuomenė, vadovaujama imperatoriaus Vespasiano sūnaus Tito, sugrįžo. Sunku apsakyti vėl Jeruzalėje užspeistų žydų kančias.c Juozapo Flavijaus liudijimu, tuomet, kai romėnai sugriovė miestą, apie 1100000 žydų buvo žuvę ir maždaug 100000 paimti į nelaisvę, kur gana greitai susilaukė baisaus galo — nuo bado arba romėnų teatruose. Tikrai 66—70 m. e. m. sielvartas buvo pati didžiausia iš visų Jeruzalės bei žydų sistemos buvusių bei būsimų nelaimių. Kaip skirtingai viskas baigėsi krikščionims, paklausiusiems Jėzaus pranašiško perspėjimo ir palikusiems Jeruzalę, kai iš jos atsitraukė romėnų armija 66 m. e. m.! Pateptieji krikščionys, „išrinktieji“, 70 m. e. m. buvo „išgelbėti“, tai yra liko saugūs (Mato 24:16, 22).

Būsimas antrasis išsipildymas

15. Kodėl galime būti tikri, kad po 70 m. e. m. bus didesnis Jėzaus pranašystės išsipildymas?

¹⁵ Tačiau tuo viskas nesibaigė. Jau anksčiau Jėzus nurodė, kad po miesto sugriovimo jis ateisiąs Jehovos vardu (Mato 23:38, 39; 24:2). Paskui jis tai paaiškino savo pranašystėje, pasakytoje ant Alyvų kalno. Paminėjęs „didelį suspaudimą“, Jėzus tarė, jog paskui pasirodys netikri kristūs, o Jeruzalę ilgą laiką mindžios pagonys (Mato 24:21, 23-28; Luko 21:24). Ar galėjo būti antras, didesnis, išsipildymas? Faktai tai patvirtina. Palyginę Apreiškimo 6:2-8 (parašyto po 70 m. e. m. Jeruzalės suspaudimo) su Mato 24:6-8 bei Luko 21:10, 11, sužinome, kad ateityje reikėjo laukti didesnių karų, maisto nepriteklių ir epidemijų. Toks didesnio masto Jėzaus žodžių išsipildymas vyksta nuo 1914 metais kilusio Pirmojo pasaulinio karo laikų.

16—18. Kokių įvykių mes dar laukiame?

¹⁶ Jau keletą dešimtmečių Jehovos Liudytojai aiškina, kad dabartinis ženklo išsipildymas rodo, jog „didelis suspaudimas“ dar priešakyje. Šiuolaikinė sugedusi „karta“ išvys tą sielvartą. Tad vėl, matyt, bus pradinis etapas (puolimas prieš visas klaidingas religijas) kaip 66 m. e. m. Galaus ataka prasidėjęs Jeruzalės suspaudimas.d Vėliau, po kažkiek laiko, ateis pabaiga — pasaulinis sistemos sunaikinimas kaip 70 m. e. m.

¹⁷ Apie būsimą mūsų laikų suspaudimą Jėzus pasakė: „Netrukus po tų nelaimių dienų [klaidingų religijų sunaikinimo] saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:29, 30).

¹⁸ Taigi pats Jėzus sako, jog „po tų nelaimių dienų“ bus kažkokių dangaus reiškinių. (Palygink Joelio 2:28-32, Brb red.; 3:15, Brb red.) Nepaklusnūs žmonės bus taip išgąsdinti ir sukrėsti, jog „ims raudoti“. Daugelis „džius iš baimės laukdami to, kas turės ištikti pasaulį“. Tačiau tikrieji krikščionys jausis kitaip! Jie ‛atsities ir pakels galvas, nes jų išvadavimas arti’ (Luko 21:25, 26, 28).

Laukia teismas!

19. Kaip galime nustatyti, kada išsipildys Jėzaus žodžiai iš alegorijos apie avis ir ožius?

¹⁹ Atkreipk dėmesį, jog Mato 24:29-31 pranašaujama, kad (1) ateis Žmogaus Sūnus, (2) jis pasirodys su didžia šlove, (3) su juo bus angelai, (4) visos žemės tautos matys jį. Visa tai Jėzus pakartoja sakydamas palyginimą apie avis ir ožius (Mato 25:31-46). Todėl galime sakyti, jog tame palyginime kalbama apie metą po sielvarto pradžios, kai Jėzus ateis su savo angelais ir atsisės į sostą teisti (Jono 5:22; Apaštalų darbai 17:31; palygink 1 Karalių 7:7; Danieliaus 7:10, 13, 14, 22, 26; Mato 19:28). Kas bus teisiamas ir koks bus nuosprendis? Palyginime sakoma, jog Jėzus teis visas tautas it jos būtų surinktos ties jo dangiškuoju sostu.

20, 21. a) Kas laukia avių iš Jėzaus alegorijos? b) Ko susilauks ožiai?

²⁰ Avims prilygintus žmones Jėzus pastatys savo dešinėje taip parodydamas palankumą. Kodėl? Kadangi jie turėdami progą neatsisakė daryti gera jo broliams — pateptiesiems krikščionims, būsimiems Kristaus dangiškosios Karalystės dalininkams (Danieliaus 7:27; Žydams 2:9—3:1). Kaip ir pasakyta alegorijoje, milijonai į avis panašių krikščionių pripažįsta Jėzaus dvasinius brolius ir remia juos savo triūsu. Todėl ši „milžiniška minia“ turi Biblija pagrįstą viltį išlikti per „didį sielvartą“ ir toliau amžinai gyventi Rojuje, žemiškoje Dievo Karalystės srityje (Apreiškimas 7:9, 14; 21:3, 4; Jono 10:16).

²¹ Visai kitaip bus su ožiais! Mato 24:30 sakoma, kad jie ‛raudos’ Jėzui atėjus. Jie to nusipelnė, nes atmetė gerąją Karalystės naujieną, buvo nusistatę prieš Jėzaus mokinius ir labiau brangino praeinantį pasaulį (Mato 10:16-18; 1 Jono 2:15-17). Jėzus, o ne jo mokiniai žemėje nusprendžia, kas yra ožiai. Apie tokius jis sako: „Eis šitie į amžinąjį kentėjimą [„bus amžinai atkirsti“, NW]“ (Mato 25:46).

22. Kokią Jėzaus pranašystės detalę svarstysime toliau?

²² Puiku, kad mums vis daugiau aiškėja Mato 24 ir 25 skyriaus pranašystės. Tačiau atkreipkime dėmesį dar į vieną Jėzaus pranašystės detalę — „sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“. Jėzus paskatino savo sekėjus būti įžvalgius ir pasiruošusius veikti (Mato 24:15, 16). Kas yra ta „sunaikinimo pabaisa“? Kada ji pasirodo šventoje vietoje? Kokią reikšmę tai turi mūsų dabartiniam bei ateities gyvenimui? Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip pirmame amžiuje išsipildė žodžiai iš Mato 24:4-14?

◻ Kaip apaštalų laikais buvo sutrumpintos dienos ir išsigelbėjo kūnas pagal pranašystę iš Mato 24:21, 22?

◻ Kaip apibūdinama Mato 24:34 paminėta „karta“?

◻ Iš kur mes žinome, jog bus antras, didesnis, Alyvų kalne išsakytos pranašystės išsipildymas?

◻ Kada ir kaip išsipildys alegorija apie avis ir ožius?

[Iliustracija 12 puslapyje]

Romoje esančios Tito arkos fragmentas, vaizduojantis trofėjus iš sugriautos Jeruzalės

[Šaltinio nuoroda]

Soprintendenza Archeologica di Roma