Ar tu būtumei pripažinęs Mesi̇̀ją?

JĖZUS KRISTUS trejus su puse metų skelbė Dievo Žodį tarp izraelitų. Bet kai jo žemiškoji tarnyba artėjo į pabaigą, dauguma amžininkų nepripažino jį esant Mesiją, arba Dievo žadėtąjį ‛jo pateptąjį’. Kodėl?

Biblija padeda mums nustatyti keletą priežasčių, dėl kurių pirmojo amžiaus žydai nepripažino Jėzaus Mesiju. Trys iš jų daugeliui ir šiandien trukdo pripažinti Jėzų valdančiu Mesijiškuoju Karaliumi.

„Mes norėtume... pamatyti ženklą“

Viena priežastis, dėl kurios pirmojo amžiaus žydai nepripažino Jėzaus Mesiju, — jie atmetė jo mesijiškumą nurodančius Rašto ženklus. Kartais žmonės klausydamiesi Jėzaus reikalaudavo, kad šis parodytų ženklą, patvirtinantį, jog jis atėjęs nuo Dievo. Pavyzdžiui, Mato 12:38 (ŠvR) pranešama, kad kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai pasakė: „Mokytojau, mes norėtume... pamatyti ženklą iš Tavęs.“ Ar Jėzus dar nebuvo jiems parodęs ženklų? Žinoma, buvo.

Iki to laiko Jėzus jau buvo padaręs daug stebuklų. Jis pavertė vandenį vynu, išgydė mirštantį berniuką ir sergančią Petro uošvę, padarė raupsuotąjį sveiką, paralyžiuotam žmogui suteikė galią vaikščioti, grąžino sveikatą 38 metus sirgusiam vyrui, vieno žmogaus padžiūvusią ranką padarė normalią, išlaisvino daugelį žmonių nuo jų sunkių ligų, išgydė karininko vergą, prikėlė iš mirusių našlės sūnų ir išgydė aklą bei nebylį vyrą. Tie stebuklai vyko Kanoje, Kafarnaume, Jeruzalėje ir Najine. O žinios apie tokius stebuklus sklido visoje Judėjoje bei aplinkinėje teritorijoje (Jono 2:1-12; 4:46-54; Mato 8:14-17; 8:1-4; 9:1-8; Jono 5:1-9; Mato 12:9-14; Morkaus 3:7-12; Luko 7:1-10; 7:11-17; Mato 12:22).

Aišku, netrūko ženklų, įrodančių, kad Jėzus buvo Mesijas. Nors jis ir parodė daug ženklų žmonėms, jie netikėjo juo. Tie, kurie matė įrodymus, kad Jėzus buvo Dievo siųstas, bet nepripažino jo Mesiju, buvo dvasiškai akli. Jų širdys buvo kietos ir nejautrios tiesai (Jono 12:37-41).

O kaip mūsų dienomis? Kai kurie žmonės sako: „Aš tikiu tik tuo, ką matau savo akimis.“ Bet ar tai iš tikrųjų išmintinga? Biblijos pranašystė nurodo, kad Jėzus jau yra pasodintas į sostą dangiškuoju Karaliumi Mesijiškoje Karalystėje. Kadangi jo nematome, mums reikia ženklo, padedančio suprasti, jog jis karaliauja; tas ženklas nurodo šios blogos sistemos paskutinių dienų pradžią. Ar tu atpažįsti tą ženklą? (Mato 24:3)

Pagal Bibliją, Kristaus, kaip Mesijiškojo Karaliaus, valdymo pradžia bus paženklinta neregėto masto karais, žemės drebėjimais, maisto trūkumu bei epidemijomis. „Paskutinėmis dienomis“ žmonių santykiams bus būdingas egoizmas, godumas bei susivaldymo stoka (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 24:6, 7; Luko 21:10, 11). Be chronologinių įrodymų, daugiau nei 20 įvairių paskutinių dienų ypatumų tiksliai patvirtina, kad Mesijo valdymas prasidėjo 1914 metais. (Žiūrėk Sargybos bokšto 1993 m. liepos mėn. numerį, puslapis 5.)

„Mėgstantys pinigus“

Materializmas — kita priežastis, dėl kurios žydai atmetė Jėzų kaip Mesiją. Tai, kad daugelis pernelyg didelę svarbą teikė turtams, sukliudė jiems sekti Jėzumi. Pavyzdžiui, fariziejai buvo žinomi kaip „mėgstantys pinigus“ (Luko 16:14, Brb red.). Apsvarstyk turtingo jauno valdytojo atvejį; jis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė, kaip įgyti amžinąjį gyvenimą. „Laikykis įsakymų“, — atsakė Jėzus. „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ — paklausė jaunuolis, matyt, suvokdamas, kad reikia daugiau negu laikytis tam tikrų įstatymų. „Parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“, — pasakė jam Jėzus. Kokia proga — būti Mesijo mokiniu! Tačiau valdytojas nuliūdęs pasišalino. Kodėl? Todėl, kad jam buvo svarbiau turtai žemėje negu danguje (Mato 19:16-22).

Padėtis nepasikeitė. Tapti tikru Mesijiškojo Karaliaus pasekėju reiškia laikyti dvasinius interesus svarbesniais už viską, įskaitant žemiškus turtus. Tai sunku kiekvienam, turinčiam materialistinį požiūrį. Pavyzdžiui, viena misionierių pora Rytų šalyje kalbėjo vienai moteriai apie Bibliją. Ta pora manė, kad ji norėtų sužinoti daugiau apie Jehovą Dievą bei jo Sūnų Jėzų Kristų ir pasiūlė jai Sargybos bokštą ir Atsibuskite! Kaip ji reagavo? „Ar šie žurnalai padės man uždirbti daugiau pinigų?“ — ji paklausė. Moterį labiau domino materialiniai negu dvasiniai dalykai.

Ta pati pora studijavo Bibliją su jaunu vyru, pradėjusiu lankyti sueigas Karalystės salėje. „Tu veltui leidi savo laiką, — pasakė jam tėvai. — Verčiau susirastumei antrą darbą vakarais ir uždirbtumei daugiau pinigų.“ Kaip liūdna, kai tėvai skatina savo vaikus skirti pirmenybę materialiniams dalykams, o ne tam, kad įgytų žinių apie Mesijiškąjį Karalių! „Kad ir kiek turto turėtų valdovas, jis negali nusipirkti dešimties tūkstančių metų gyvenimo“, — sako kinų patarlė.

Daugelis suprato, kad mokantis apie Mesijiškąjį Karalių ir juo sekant, nebelieka meilės pinigams. Viena Jehovos Liudytoja, kuri buvo užsiėmusi didžiai pelningu verslu, pasakė: „Turėti daug pinigų yra labai malonu, bet nebūtina. Ne pinigai daro žmogų laimingą.“ Dabar ji yra Sargybos bokšto bendruomenės vieno Europos filialo Betelio šeimos narė.

„Žydų baimė“

Žmonių baimė buvo dar kita priežastis, dėl kurios žydai nepriėmė Jėzaus kaip Mesijo. Viešai išpažinti jo mesijiškumą jiems reiškė rizikuoti prarasti savo reputaciją. Kai kuriems tai buvo per aukšta kaina. Pagalvok apie Nikodemą, aukščiausiojo žydų teismo, vadinamo sinedrionu, narį. Paveiktas Jėzaus ženklų bei mokymų, jis prisipažino: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.“ Tačiau Nikodemas atėjo pas Jėzų nakčia, galbūt nenorėdamas, kad kiti žydai jį pamatytų (Jono 3:1, 2).

Daugeliui, kurie girdėjo Jėzų kalbant, svarbiau buvo žmonių, o ne Dievo pritarimas (Jono 5:44). Kai 32 m. e. m. Jėzus per Palapinių šventę buvo Jeruzalėje, „miniose buvo daug [„prislopintų“, NW] kalbų apie jį“. Niekas nekalbėjo apie Jėzų atvirai, „nes bijojo žydų“ (Jono 7:10-11; 7:12, 13, NTP). Net tėvai to vyro, kurį Jėzus išgydė nuo aklumo, nenorėjo pripažinti, kad stebuklas buvo padarytas Dievo atstovo. Jie taip pat „bijojo žydų“ (Jono 9:13-23, NTP).

Šiandien kai kurie supranta, kad Jėzus dabar valdo kaip Mesijiškasis Karalius danguje, bet jie bijo pripažinti tai atvirai. Prarasti savo reputaciją kitų žmonių akyse jiems yra pernelyg aukšta kaina. Pavyzdžiui, Vokietijoje Jehovos Liudytojas kalbėjosi Biblijos tema su vienu vyru, kuris prisipažino: „Tai, ką jūs, Liudytojai, skelbiate apie Bibliją, yra tiesa. Bet jei šiandien aš pasidarysiu Liudytoju, rytoj visi tai žinos. Ką pagalvotų darbe, kaimynystėje, klube, kuriam aš su šeima priklausau? Aš to neištverčiau.“

Kodėl bijoma žmonių? Dėl išdidumo, noro būti populiariam šeimoje ir tarp draugų, pajuokos ar pažeminimo baimės, troškimo neišsiskirti iš daugumos. Tokie jausmai pasirodo esą išbandymas, ypač tiems, kurie pradeda studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. Pavyzdžiui, viena jauna moteris buvo labai sujaudinta išgirdusi apie Rojų, kuris bus įsteigtas žemėje per Mesijiškąją Karalystę, valdomą Jėzaus Kristaus. Bet ji buvo aistringa diskotekos mėgėja ir žmonių baimė kliudė jai kalbėti kitiems apie tą viltį. Pagaliau ji sukaupė drąsą, kad atvirai kalbėtų apie Bibliją. Jos draugai iš diskotekos ją paliko, bet vyras ir tėvai susidomėjo. Galiausiai ta moteris bei jos mama buvo pakrikštytos, o jos vyras ir tėvas pradėjo studijuoti Bibliją. Koks atlyginimas už įveiktą žmonių baimę!

Ar tu tikrai pripažįsti Mesiją?

Jėzui mirštant ant kančių stulpo šalia buvo kai kurie jo mokiniai. Jie pripažino jį esant išpranašautuoju Mesiju. Ten taip pat buvo ir žydų valdovai, kurie, vaizdžiai sakant, vis dar reikalavo ženklo. „Save teišgelbi, jei jis yra Dievo Kristus [arba Mesijas], Išrinktasis!“ (Luko 23:35, NTP) Gal jie niekada nebūtų paliovę prašyti ženklo? Jėzus padarė daug stebuklų. Be to, jo gimimas, tarnavimas, teismas, egzekucija ir prikėlimas — tai daugelio Hebrajų Raštų pranašysčių išsipildymas. (Žiūrėk knygą „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“, anglų k., išleistą Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc., 343—344 puslapiai.)

Praeiviai prikaišiojo Jėzui jo mesijiškumo įrodymus laikydami nieko vertais (Mato 27:39, 40). Kareiviai iš materialistinių paskatų pasidalino Jėzaus rūbus tarp savęs mesdami burtus dėl jo apatinio apdaro (Jono 19:23, 24). Kai kuriais atvejais dėl žmonių baimės kiti žmonės atmetė Jėzaus mesijiškumo įrodymą. Pavyzdžiui, apsvarstyk Juozapo iš Arimatėjos, sinedriono nario, atvejį. Jis „buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės“. Po Mesijo mirties Juozapas ir Nikodemas pasirūpino Jėzaus kūnu. Taip Juozapas įveikė žmonių baimę (Jono 19:38-40).

Jei būtumei gyvenęs pirmame amžiuje, ar tu būtumei pripažinęs Jėzų Mesiju? Dėl to tau būtų reikėję pripažinti Rašto įrodymus, atmesti materialistinį mąstymą ir nepasiduoti žmonių baimei. Šiomis paskutinėmis dienomis kiekvienas iš mūsų turėtų paklausti savęs: ‛Ar dabar aš pripažįstu Jėzų esant dangaus Mesijiškuoju Karaliumi?’ Netrukus jis ims tvarkyti žemės reikalus. Kuomet tai įvyks, ar tu būsi tarp tų, kurie iš tikrųjų pripažįsta Jėzų Kristų pažadėtuoju Mesiju?

[Iliustracijos 28 puslapyje]

Niekada neignoruok įrodymo, kad Jėzus yra Mesijiškasis Karalius

[Iliustracija 31 puslapyje]

Mokytis apie Mesiją dažnai reiškia įveikti baimę, ką gali pasakyti kiti