Baimė — įprasta šiandien, bet taip nebus amžinai!

DIEVO ŽODŽIO tyrinėtojai nesistebi, kad baimė taip paplitusi. Kaip Jehovos Liudytojai savo tarnyboje plačiai skelbia, yra gausybė įrodymų, kad mes gyvename paženklintu žmonijos istorijos laiku. Tu žinai, kad jis pasižymi visuotine baime. Bet Jėzus jau seniai išskyrė, arba nurodė, mūsų laiką. Tai buvo jo atsakymas į apaštalų klausimus apie jo dalyvavimą ir daiktų sistemos pabaigą, arba ‛pasaulio pabaigą’ (Mato 24:3).

Štai keletas Jėzaus išpranašautų dalykų:

„Sukils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę; bus didelių žemės drebėjimų ir vietomis badų bei marų; bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“ (Luko 21:10, 11, NTP).

Ar tu atkreipei dėmesį į jo pastabą apie „baisenybes“? Vėliau tuo pačiu atsakymu Jėzus padarė kitą svarbią pastabą apie baimę, kuri gali tiesiogiai ir reikšmingai paveikti tave ir tavo artimuosius. Bet prieš apsvarstydami tai, trumpai apžvelkime kai kuriuos papildomus įrodymus, kad gyvename paskutinėmis dienomis (2 Timotiejui 3:1).

Pagrįsta karo baimė

Dėl karinių konfliktų daug žemės vietų liko nuniokotos. Pavyzdžiui, žurnalas Geo po neseniai vykusio Vidurio Rytų konflikto paliktus padegtus naftos gręžinius pavadino „didžiausia supančios aplinkos katastrofa, kokią tik kada nors sukėlė žmogus“. Karuose žuvo arba buvo suluošinta dešimtys milijonų žmonių. Be milijonų kariškių ir civilių gyventojų, žuvusių I pasauliniame kare, 55 milijonai buvo nužudyti II pasauliniame kare. Prisimink, jog kaip dalį artėjančios pasaulio pabaigos ženklo Jėzus nurodė tai, kad „sukils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę“.

Mes taip pat negalime nepastebėti žmogaus bandymų vykdyti genocidą — ištisų rasių arba tautų naikinimą. Milijonų armėnų, kambodžių, žydų, ruandiečių, ukrainiečių ir kitų mirtis dar padidino neišmatuojamą kraujo kaltę, kurią žmonija užsitraukė 20-ajame amžiuje. Žudynės tęsiasi šalyse, kuriose etninę neapykantą kursto religiniai ekstremistai. Taip, dėl karų į žemę vis dar geriasi žmonių kraujas.

Dabartiniai karai reikalauja aukų netgi po to, kai mūšiai baigiasi. Pavyzdžiui, pagalvok apie žemyninių minų išmėtymą kur pakliūva. Remiantis tyrinėjimo organizacijos (Human Rights Watch) pranešimu, „civiliams gyventojams visame pasaulyje kelia grėsmę apie 100 milijonų minų“. Šios minos būna pavojingos nekaltiems vyrams, moterims ir vaikams dar ilgai po to, kai karas, kuriame jos buvo panaudotos, baigiasi. Pagal pranešimus, nuo žemyninių minų kiekvieną mėnesį tūkstančiai yra sužalojami arba žūsta daugiau kaip 60-yje šalių. Kodėl minos, keliančios pavojų gyvybei ir sveikatai, nėra sistemingai šalinamos? Laikraštyje New York Times pastebima: „Kiekvieną dieną padedama daug daugiau minų, negu jų nukenksminama per išminavimo operacijas, taigi žuvusiųjų skaičius nuolat didėja.“

Tame pačiame 1993 metais pasirodžiusiame laikraščio straipsnyje buvo pranešta, kad tokių minų pardavimas pasidarė bizniu, kuris „kasmet duoda iki 200 milijonų dolerių pelno“. Tuo užsiima „apie 100 kompanijų ir vyriausybės agentūrų 48 šalyse“; jos „eksportuoja 340 skirtingų rūšių“ minas. Iš tiesų Velnio sumanymas, kad kai kurios minos sukonstruojamos taip, kad atrodytų lyg žaisliukai ir būtų patrauklios vaikams! Tik įsivaizduok — apgalvota medžioklė nekaltų vaikų, siekiant juos luošinti ir žudyti! Viename vedamajame, pavadintame „100 milijonų pragaro mašinų“, buvo tvirtinama, kad minos „užmušė arba sužalojo daugiau žmonių, negu jų žuvo nuo cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo“.

Bet žemyninės minos — ne vienintelė mirtį nešanti prekė, parduodama pasaulio rinkoje. Godūs prekiautojai ginklais visur pasaulyje daro daugelio milijardų dolerių biznį. Žurnale The Defense Monitor, leidžiamame vieno JAV informacijos centro (Center for Defense Information), pranešama: „Per paskutinį dešimtmetį [viena iš pagrindinių šalių] eksportavo ginklų už 135 milijardus dolerių.“ Ši galinga šalis taip pat „sankcionavo pardavimą ginklų, karinių objektų statybą bei karinį mokymą 142 šalims už stulbinančią 63 milijardų dolerių sumą“. Taip toliau sėjamos būsimų karų ir žmogaus kančių sėklos. Remiantis žurnalu The Defense Monitor, „vien 1990-aisiais karuose išbandė ginklą 5 milijonai žmonių, išlaidos siekė daugiau kaip 50 milijardų dolerių ir buvo užmušta ketvirtis milijono gyventojų, daugiausia civilių“. Tu, žinoma, gali prisiminti daugybę karų, kurie siautė po tų metų ir kėlė baimę bei pražudė milijonus kitų žmonių!

Dar daugiau žalos žemei ir joje esančiai gyvybei

Profesorius Baris Komoneris perspėja: „Aš manau, kad jeigu nebus sustabdytas nuolatinis žemės teršimas, ši planeta galiausiai taps nebetinkama gyventi žmonėms.“ Kaip jis sako toliau, problema yra ne nežinojimas, o sąmoningas godumas. Ar manai, kad mūsų teisingas ir mylintis Dievas amžinai pakęs tokią padėtį ir paliks mus gyventi vis didėjančioje aplinkos užteršimo baimėje? Naikinama žemė iš naikintojų reikalauja atsiskaityti ir šaukiasi Dievo būti atkurta. Jėzus apie tai kalbėjo atsakydamas apaštalams apie ‛pasaulio pabaigą’.

Prieš apsvarstydami, kaip Dievas pareikalaus už tai atsiskaityti, toliau patyrinėkime, ką padarė žmogus. Liūdna paminėjus tik keletą sričių, kuriose pasireiškė niokojamoji žmogaus veikla: rūgštūs lietūs ir gobši medienos ruošimo sistema, dėl ko išnaikinami ištisi miškai; nerūpestingas branduolinių atliekų, nuodingų chemikalų išmetimas ir nevalomi nutekamieji vandenys; apsauginio ozono sluoksnio nykimas; lengvabūdiškas herbicidų bei pesticidų vartojimas.

Dėl savanaudiškų komercinių interesų žemė teršiama ir kitaip. Tonos atliekų kasdien išmetamos į upes, vandenynus, orą ir dirvožemį. Mokslininkai teršia padangę kosminių įrengimų atliekomis negalvodami, kad jas reikia, taip sakant, susirinkti. Žemę sparčiai supa jos orbita lekiančių šiukšlių žiedas. Jeigu nebūtų Dievo nustatytų natūralių pačios žemės atsinaujinimo procesų, mūsų žemiškieji namai nebepalaikytų gyvybės ir žmogus turbūt jau seniai būtų uždusęs savo paties atmatose.

Žmogus teršia net pats save. Pagalvokime, pavyzdžiui, apie tabako rūkymą ir piktnaudžiavimą kitomis narkotinėmis medžiagomis. Jungtinėse Valstijose piktnaudžiavimas tokiomis medžiagomis pavadintas „didžiausia valstybės sveikatos problema“. Tai kasmet kainuoja šaliai 238 milijardus dolerių, iš kurių 34 milijardai išleidžiami „nereikalingai [tai, kurios galima išvengti] medicinos pagalbai“. Kaip tu manai, kiek pinigų ir gyvybių kainuoja tabako rūkymas tavo šalyje?

Dėl laisvo ir nenormalaus gyvenimo būdo, į kurį daugelis tvirtina turį teisę, pjaunamas siaubingas derlius mirtinų per lytinius santykius platinamų ligų, kurios daugeliui tampa ankstyvos mirties priežastimi. Pastebėta, kad dabar, kaip rodo didelių miestų laikraščių nekrologų skiltys, didėja nuo 30 iki 50 metų amžiaus mirštančių žmonių skaičius. Kodėl? Dažnai dėl pražūtingų įpročių, greitai nuvarančių juos į kapus. Toks tragiškas lytinių ir kitokių ligų plitimas taip pat atitinka Jėzaus pranašystę, nes jis pasakė, kad bus „vietomis... marų“.

Tačiau labiausiai užteršti yra žmogaus protas ir dvasia, arba požiūris. Jeigu tu prisimeni visas iki šiol mūsų paminėtas užteršimo rūšis, argi ne tiesa, kad didžioji jų dalis yra užteršto proto rezultatas? Pagalvok apie pražūtingas ligoto proto pasekmes — žudynes, išprievartavimus, apiplėšimus ir kitokį smurtą vieno žmogaus prieš kitą. Daugelis taip pat pripažįsta, kad milijonai kasmet padaromų abortų yra proto ir dvasios užterštumo požymis.

Mums daug ką parodo jaunimo požiūris. Nepagarba tėvų ir kitokiam autoritetui prisideda prie šeimos irimo ir įstatymo bei tvarkos niekinimo. Šis sveikos autoriteto baimės trūkumas tiesiogiai susijęs su tuo, kad jaunuoliams trūksta dvasingumo. Todėl didelė kaltė tenka tiems, kurie moko evoliucijos, ateizmo ir kitų tikėjimą griaunančių teorijų. Taip pat kalti daugelis religinių auklėtojų, kurie, stengdamiesi būti laikomi šiuolaikiškais ir „gerais“, nusisuko nuo Dievo Žodžio. Pripildyti pasaulio išminties, jie ir kiti moko prieštaringų žmonių filosofijų.

Rezultatai šiandien akivaizdūs. Žmonės yra skatinami ne Dievo ir artimo meilės, bet godumo ir neapykantos. Blogi to vaisiai yra plačiai paplitęs amoralumas, smurtas ir beviltiškumas. Liūdna, kad dėl to dori žmonės turi gyventi baimėje, įskaitant baimę, kad žmogus sunaikins pats save ir planetą.

Ar padėtis blogės ar gerės?

O kaip bus su baime artimoje ateityje? Ar baimė didės, ar bus nugalėta? Dar kartą atkreipkime dėmesį į tai, ką Jėzus kalbėjo savo apaštalams.

Jis nurodė tai, kas įvyks netolimoje ateityje — didįjį sielvartą. Štai jo žodžiai: „Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:29, 30).

Taigi mes galime laukti, kad didysis sielvartas prasidės netrukus. Kitos Biblijos pranašystės rodo, kad jo pirmoji dalis bus represiniai veiksmai prieš klaidingą religiją visame pasaulyje. Po to bus sukrečiantys ką tik paminėti įvykiai, įskaitant tam tikrus dangaus reiškinius. Kaip tai paveiks milijonus žmonių?

Na, apsvarstykime lygiagretų pranešimą apie Jėzaus atsakymą, kuriame randame išsamesnį pranašystės aiškinimą:

„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius [„alps“, ŠvR] iš baimės laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos“ (Luko 21:25, 26).

Tai dar bus ateityje. Bet ne visi žmonės tada bijos taip, kad alptų iš baimės. Priešingai, Jėzus pasakė: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Luko 21:28).

Tuos padrąsinančius žodžius jis pasakė savo ištikimiems pasekėjams. Užuot alpę ar buvę baimės paralyžiuoti, jie turės priežastį be baimės pakelti savo galvas, nors ir žinos, kad artėja didžiojo sielvarto kulminacija. Kodėl be baimės?

Kadangi Biblija aiškiai sako, jog bus tokių, kurie pergyvens visą „didį sielvartą“ (Apreiškimas 7:14). Pranešimas, kuriame tai žadama, sako, kad jeigu būsime tarp pergyvenusiųjų, galėsime džiaugtis neprilygstamomis Dievo palaimomis. Jis baigiamas užtikrinimu, kad Jėzus „juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“ (Apreiškimas 7:16, 17).

Tie, kurie džiaugsis tomis palaimomis, — tarp jų galime būti ir mes, — nejaus baimės, kuri vargina šiandien žmones. Tačiau tai nereiškia, kad jie visiškai nieko nebijos, nes Biblija parodo, kad yra naudinga ir sveika baimė. Kitame straipsnyje bus svarstoma, kas ji yra ir kaip ji turi veikti mus.

[Iliustracija 8 puslapyje]

Jehovos garbintojai džiaugsmingai laukia ateinančio naujojo pasaulio

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 7 puslapyje]

Teršimas: Nuotrauka: Godo-Foto; raketa: U.S. Army photo; degantys medžiai: Richard Bierregaard, Smithsonian Institution