Dalinkis su kitais pagal jų reikmes
1 Per ištikimą „vergą“ Jehova duoda priemonių mūsų dvasinėms reikmėms patenkinti (Mt 24:45-47, NTP). Daugelis šių priemonių yra knygos, Biblijos, įrišti tomai, vaizdajuostės, garso kasetės bei kompiuterio diskai Biblijai tyrinėti. Nebūnant išlaidiems, visada užtenka to, ką Jehova patiekia. Jis nori, kad mes dalintumės vieni su kitais ir žiūrėtume, ar visi turi po lygiai naudos.
2 Visoms šioms priemonėms gaminti reikia milžiniškų lėšų. Tomis išlaidomis rūpinasi pasaulinė brolija. Ypač taip yra nuo tada, kai organizacija įvedė nemokamo literatūros platinimo tvarką — visiškai pasikliaujama, kad išlaidos bus padengtos savanoriškomis aukomis. Be to, daugelis filialų šias priemones iš Bendruomenės gauna tokia kaina, kad broliai galėtų turėti, ko jiems reikia sueigoms ir skelbimo tarnybai, net jeigu jų materialiniai ištekliai labai riboti.
3 Kaip mes galime padėti. Mes galime atsiliepti į Pauliaus raginimą dalintis su kitais „pagal jų reikmes“ (Rom 12:13, NW). Aukodami pinigines aukas pasauliniam darbui, mes tiesiogiai dalijamės tuo, ką turime, su savo broliais visame pasaulyje. Atsimindami tai, kai kurie nusprendė kas mėnesį paaukoti tam tikrą sumą pinigų tiek Karalystės salės išlaidoms, tiek ir pasauliniam darbui. Jie supranta, kad šios lėšos yra naudojamos ne tik literatūrai spausdinti, bet ir visose darbo srityse. Įsivaizduok, kokią didžiulę naudą patirtų mūsų pasaulinė brolija, jeigu šitaip daugiau kas dalintųsi reguliariai.
4 Taip pat su kitais galime dalintis visada būdami kuklūs, kai prašome mums lengvai prieinamų dalykų. Užsisakydami vien tai, ko mums iš tikrųjų reikia, suteikiame galimybių kitur gyvenantiems mūsų broliams gauti dvasinių priemonių, kurių jiems irgi reikia, kad išliktų stiprūs ir žengtų pirmyn skelbdami gerąją naujieną toje pasaulio dalyje (Žyd 13:16).
5 Mes turėtume atminti tai ypač tada, kai užsisakome daiktų, kurių gamyba brangiai atsieina Bendruomenei. Jų tarpe yra vaizdajuostės, kompiuterio diskai, dideli žinynai, įrišti tomai ir garso kasetės. Užuot tą patį daiktą užsakius kiekvienam šeimos nariui, ar negalėtų visa šeima apsieiti su vienu? Jeigu apribosime, ką imame sau, kiti irgi galės įsigyti tų pačių gėrybių, kurių mes turime (Fil 2:4).
6 Tarnyboje išdalijamos literatūros vertę dalinai gali kompensuoti Karalystės salėje aukojamos mūsų ir priimančių tą literatūrą besidominčiųjų aukos Bendruomenės pasauliniam darbui. Bet kas dėl literatūros, kurią užsisakome savo asmeniniam naudojimui, — tai yra giesmynai, „Metraščiai“, liuksusinės Biblijos ir taip toliau, — mes negalime tikėtis, kad pašaliečiai pasirūpins mūsų reikmėmis. Jehovos atsidavusieji tarnai yra pagrindinis šios finansinės paramos šaltinis. Turėdami tai omenyje, daugelis skelbėjų apytikriai nustato, kiek šie daiktai galėtų kainuoti, jei būtų gaminami prekybai, ir tada atitinkamai paaukoja. Pavyzdžiui, liuksusinė Biblija paauksuotais kraštais lengvai gali kainuoti 80 litų ar daugiau, žinyno kaina yra gal 160 litų ar aukštesnė, spalvotą sieninį kalendorių galima parduoti bent už 20 litų, enciklopedija kompiuterio diske kainuoja nuo 200 iki 400 litų ar daugiau, muzikiniai kompaktiniai diskai paprastai kainuoja beveik 80 litų, o kai kurios vaizdajuostės dažnai būna parduodamos už daug didesnę kainą. Nepaaukojant pakankamai išlaidoms padengti, galiausiai sumažės organizacijos galimybės atlikti tai, ką ji priešingu atveju pajėgtų atlikti plėsdama pasaulinį darbą.
7 Jėzus pasakė, kad jo tikrieji mokiniai bus atpažįstami pagal jų tarpusavio meilę (Jn 13:34, 35). Mūsų dosnumas duodant materialinius dalykus ir nesavanaudiškumas dalijantis su kitais pagal jų reikmes tikrai yra puikūs būdai įrodyti, kad esame tikrieji krikščionys.