Jėzaus atėjimas ar Jėzaus dalyvavimas — kas?

„Koks bus tavo dalyvavimo bei daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (MATO 24:3, NW)

1. Koks buvo klausimų vaidmuo Jėzaus tarnyboje?

JĖZAUS sugebėjimas panaudoti klausimus paskatindavo jo klausytojus mąstyti, net apsvarstyti visa nauju požiūriu (Morkaus 12:35-37; Luko 6:9; 9:20; 20:3, 4). Mes galime būti dėkingi, kad jis taip pat atsakydavo į klausimus. Jo atsakymai nušviečia tiesas, kurios priešingu atveju mums būtų nežinomos arba nesuprantamos (Morkaus 7:17-23; 9:11-13; 10:10-12; 12:18-27).

2. Į kokį klausimą mes dabar turime atkreipti dėmesį?

² Mato 24:3 randame vieną iš svarbiausių Jėzaus kada nors atsakytų klausimų. Kadangi artėjo Jėzaus žemiškojo gyvenimo pabaiga, jis ką tik buvo perspėjęs, kad Jeruzalės šventykla bus sugriauta; tai paženklins žydų sistemos galą. Mato pranešime priduriama: „Kai jis sėdėjo ant Alyvų kalno, priėjo vieni mokiniai ir tarė: ‛Pasakyk mums, kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo [„atėjimo“, ŠR] bei daiktų sistemos pabaigos ženklas?’“ (Mato 24:3, NW)

3, 4. Koks yra žymus Mato 24:3 eilutės raktinio žodžio vertimo skirtumas Biblijose?

³ Milijonai Biblijos skaitytojų pagalvodavo: ‛Kodėl mokiniai uždavė tokį klausimą ir kaip turėtų Jėzaus atsakymas paveikti mane?’ Atsakydamas Jėzus kalbėjo apie sprogstančius lapus, kurie parodo, jog „artinasi“ vasara (Mato 24:32, 33). Todėl daugelis bažnyčių moko, kad apaštalai klausė Jėzaus „atėjimo“ ženklo, įrodančio, jog jis sugrįš greitu laiku. Jos tiki, kad „atėjimas“ bus tas metas, kai jis pasiims krikščionis į dangų ir tada padarys pasauliui galą. Ar tu manai, kad tai teisinga?

⁴ Kai kuriuose vertimuose, įskaitant „Šventojo Rašto Naujojo Pasaulio vertimą“ (anglų k.), vietoje „atėjimas“ vartojamas žodis „dalyvavimas“. Ar gali būti, kad tai, ko paklausė mokiniai ir ką atsakė Jėzus, skiriasi nuo to, ko mokoma bažnyčiose? Ko iš tikrųjų buvo paklausta? Ir ką atsakė Jėzus?

Ko jie klausė?

5, 6. Kokią išvadą galime padaryti apie apaštalų galvoseną, kai jie uždavė klausimą, kurį randame Mato 24:3?

⁵ Dėl to, ką Jėzus pasakė apie šventyklą, mokiniai, matyt, turėjo omenyje žydų sistemą, kai klausė apie ‛jo dalyvavimo [arba „atėjimo“] bei daiktų sistemos [pažodžiui „amžiaus“] pabaigos ženklą’. (Palygink su žodžiu „pasaulis“ 1 Korintiečiams 10:11 ir Galatams 1:4, ŠvR.)

⁶ Tuo metu apaštalai turėjo tik ribotą Jėzaus mokymų supratimą. Anksčiau jie manė, jog „netrukus turinti apsireikšti Dievo karalystė“ (Luko 19:11; Mato 16:21-23; Morkaus 10:35-40). Ir netgi po pokalbio ant Alyvų kalno, bet dar nebūdami patepti šventąja dvasia, jie paklausė, ar ne tada Jėzus buvo beatkuriąs Izraelio karalystę (Apaštalų darbai 1:6).

7. Kodėl apaštalai paklausė Jėzaus apie jo būsimą vaidmenį?

⁷ Tačiau jie žinojo, kad jis iškeliaus, nes neseniai buvo pasakęs: „Jau nebeilgai šviesa bus tarp jūsų. Vaikščiokite, kol turite šviesą“ (Jono 12:35; Luko 19:12-27). Todėl jie iš tikrųjų galėjo svarstyti: ‛Jei Jėzus ruošiasi iškeliauti, kaip mes suvoksime jo sugrįžimą?’ Kai jis pasirodė kaip Mesi̇̀jas, dauguma nepripažino jo. Ir praėjus daugiau kaip metams dar iškildavo klausimų, ar jis padarys viską, ką turėjo padaryti Mesi̇̀jas (Mato 11:2, 3). Todėl apaštalai pagrįstai teiravosi apie ateitį. Bet vis dėlto ar jie klausė apie jo greito atėjimo ženklą, ar apie kažką kitką?

8. Kokia kalba, reikia manyti, apaštalai kalbėjo su Jėzumi?

⁸ Įsivaizduok, jog tu buvai paukštis, besiklausantis pokalbio ant Alyvų kalno. (Palygink Ekleziasto 10:20.) Galbūt tu girdėjai Jėzų ir jo apaštalus kalbančius hebrajiškai (Morkaus 14:70; Jono 5:2; 19:17, 20; Apaštalų darbai 21:40). Nors jie, matyt, mokėjo ir graikų kalbą.

Ką Matas parašė graikiškai

9. Kuo remiasi dauguma šiuolaikinių Mato Evangelijos vertimų?

⁹ Šaltiniai, išlikę iš antrojo m. e. a., nurodo, kad Matas pirmiausia parašė savo Evangeliją hebrajiškai. Matyt, vėliau jis parašė ją graikų kalba. Iki mūsų laikų išliko daug graikiškų rankraščių ir jie yra pagrindas verčiant jo parašytą Evangeliją į dabartines kalbas. Ką Matas parašė graikiškai apie tą pokalbį ant Alyvų kalno? Ką jis rašė apie mokinių paklaustą ir Jėzaus paaiškintą „atėjimą“ arba „dalyvavimą“?

10. a) Kokį graikišką žodį, reiškiantį „ateiti“, Matas dažnai vartojo ir kokias reikšmes jis gali turėti? b) Koks kitas graikiškas žodis mus domina?

¹⁰ Pirmuosiuose 23-uose Mato skyriuose daugiau kaip 80 kartų randame graikišką veiksmažodį „ateiti“ — erʹcho·mai. Jis dažnai turi reikšmę priartėti ar prieiti arčiau, pavyzdžiui, Jono 1:47 (NTP): „Jėzus išvydo Natanaelį ateinantį pas jį.“ Veiksmažodis erʹcho·mai gali būti vartojamas „atsidurti“, „atvykti“, „keliauti“, „pasiekti“ bei „sugrįžti“ reikšmėmis (Mato 2:8, 11; 8:28; Jono 4:25, 27, 45; 20:4, 8; Apaštalų darbai 8:40; 13:51). Bet Mato 24:3, 27, 37, 39 Matas pavartojo kitą žodį, daiktavardį, kurio nėra kitur Evangelijose: pa·rū·siʹa. Kadangi Biblijos rašymą įkvėpė Dievas, kodėl jis paskatino Matą, rašantį savo Evangeliją graikų kalba, pasirinkti šį graikišką žodį tose eilutėse? Ką jis reiškia ir kodėl mes turime norėti tai žinoti?

11. a) Kokia yra žodžio pa·rū·siʹa reikšmė? b) Kaip galime pavyzdžiais iš Juozapo Flavijaus veikalų pagrįsti savo supratimą termino pa·rū·siʹa reikšmės? (Žiūrėk išnašą.)

¹¹ Iš esmės žodis pa·rū·siʹa reiškia „dalyvavimas“. Vaino žodyne Expository Dictionary of New Testament Words sakoma: „PARŪSIA, ... pažo[džiui] dalyvavimas — para reiškia „su“, ūsia — „buvimas“ (nuo žodžio eimi — būti), nurodo tiek atvykimą, tiek po to sekantį buvimą su kuo nors. Pavyzdžiui, viena ponia laiške ant papiruso rašo, jog būtina jos parūsia tam tikroje vietoje, kad ji sutvarkytų savo turtinius reikalus.“ Kituose žodynuose nurodoma, kad pa·rū·siʹa reiškia ‛valdovo apsilankymą’. Taigi tai nereiškia tik atvykimo momentą, bet nuo pat atvykimo toliau besitęsiantį buvimą. Įdomu, kad žydų istorikas Juozapas Flavijus, apaštalų amžininkas, vartojo pa·rū·siʹa.a

12. Kaip pavyzdžiai iš pačios Biblijos padeda mums būti tikriems dėl pa·rū·siʹa reikšmės?

¹² Reikšmę „dalyvavimas (buvimas)“ aiškiai patvirtina senovės literatūra, tačiau krikščionis ypač domina, kaip terminas pa·rū·siʹa vartojamas Dievo Žodyje. Atsakymas tas pats — dalyvavimas (buvimas). Mes tai matome iš Pauliaus laiškų. Pavyzdžiui, jis rašė filipiečiams: „Kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, taip dar labiau klausykite man nesant tarp jūsų: darbuokitės savo išganymui.“ Jis taip pat kalbėjo apie savo buvimą su jais, kad jie galėtų džiaugtis ‛[jam] vėl esant [pa·rū·siʹa] su [jais]’ (Filipiečiams 1:25, 26, NW; 2:12). Kituose vertimuose skaitome „kai vėl būsiu su jumis“ (Weymouth; New International Version); „man vėl būnant su jumis“ (Jerusalem Bible; New English Bible) ir „kai dar sykį turėsite mane savo tarpe“ (Twentieth Century New Testament). Paulius 2 Korintiečiams 10:10 (NW); 10:11 (NTP) parodė skirtumą tarp „asmeninio dalyvavimo“ ir ‛buvimo kitur’. Iš šių pavyzdžių aišku, kad jis nekalba apie savo priartėjimą ar atvykimą; jis vartoja žodį pa·rū·siʹa buvimo reikšme.b (Palygink 1 Korintiečiams 16:17.) Tačiau kokios yra nuorodos apie Jėzaus pa·rū·siʹa? Ar jos nurodo „atėjimą“, ar besitęsiantį dalyvavimą?

13, 14. a) Kodėl mes turime padaryti išvadą, kad pa·rū·siʹa tęsiasi kurį laiką? b) Ką galima pasakyti apie Jėzaus pa·rū·siʹa trukmę?

¹³ Dvasia pateptieji krikščionys Pauliaus dienomis domėjosi Jėzaus pa·rū·siʹa. Bet Paulius perspėjo juos ‛nesiduoti nukreipiamus nuo sveiko proto’. Pirmiausia turi pasirodyti „nedorybės žmogus“; paaiškėjo, kad tai krikščioniškojo pasaulio dvasininkija. Paulius rašė, kad „ano Nedorėlio atėjimą [„dalyvavimą“, NW] dėl Šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, netikri ženklai“ (2 Tesalonikiečiams 2:2, 3, 9). Akivaizdu, kad „nedorybės žmogaus“ pa·rū·siʹa, arba dalyvavimas, nebuvo tik akimirką trunkantis atvykimas; tai turėjo tęstis kažkiek laiko, per kurį netikri ženklai būtų daromi. Kodėl tai taip svarbu?

¹⁴ Apsvarstykime prieš tai esančią eilutę: „Pasirodys Nedorėlis, kurį Viešpats Jėzus sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu [„dalyvavimu“, NW].“ Kaip „nedorybės žmogaus“ buvimas truks kažkokį laikotarpį, taip ir Jėzaus dalyvavimas tęsis tam tikrą laiką ir pasieks kulminaciją sunaikinant neteisųjį „pražūties sūnų“ (2 Tesalonikiečiams 2:8).

Hebrajų kalbos aspektai

15, 16. a) Koks žodis vartojamas daugelyje Mato raštų vertimų į hebrajų kalbą? b) Kokia prasme vartojamas bohʼ Raštuose?

¹⁵ Kaip pažymėta, Matas savo Evangeliją, matyt, pirmiausia parašė hebrajų kalba. Tad kokį hebrajišką žodį jis pavartojo Mato 24:3, 27, 37, 39? Mato teksto vertimuose į dabartinę hebrajų kalbą tiek apaštalų klausime, tiek Jėzaus atsakyme yra veiksmažodžio forma bohʼ. Todėl gali būti skaitoma taip: ‛Koks bus tavo [bohʼ] ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?’ bei ‛Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir žmogaus Sūnui [bohʼ]’ (Mato 24:3, NW; 24:37). Ką reiškia žodis bohʼ?

¹⁶ Nors hebrajiškas veiksmažodis bohʼ turi daug įvairių reikšmių, pagrindinė iš jų yra „ateiti“. Žodyne Theological Dictionary of the Old Testament sakoma: ‛Žodis bohʼ, kuris Hebrajų Raštuose randamas 2532 kartus, yra vienas iš dažniausiai juose vartojamų veiksmažodžių ir jis pirmiausia vartojamas judėjimui reikšti’ (Pradžios 7:1, 13; Išėjimo 12:25; 28:35; 2 Samuelio 19:30; 4 Karalių 10:21; Psalmių 64:3; Izaijo 1:23; Ezechielio 11:16; Danieliaus 9:13; Amoso 8:11). Jei Jėzus ir apaštalai būtų vartoję žodį, turintį tokią reikšmių įvairovę, prasmė galėtų būti ginčytina. Bet ar jie vartojo žodį bohʼ?

17. a) Kodėl Mato pranešimo vertimuose į šiuolaikinę hebrajų kalbą nebūtinai gali atsispindėti, ką iš tikrųjų pasakė Jėzus bei jo apaštalai? b) Kokiame dar šaltinyje mes galime rasti informacijos, kokį žodį galbūt vartojo Jėzus bei apaštalai, ir kodėl dar tas veikalas mus domina? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁷ Atsimink, kad dabartiniai hebrajiški tekstai yra vertimai ir gali neperteikti tiksliai to, ką Matas parašė hebrajų kalba. Faktas tas, kad Jėzus galėjo vartoti ir kitą žodį, o ne bohʼ, tai yra tokį, kuris labiau atitiktų reikšmę pa·rū·siʹa. Mes tai matome iš 1995 metais profesoriaus Džordžo Hovardo išleistos knygos „Hebrajiška Mato Evangelija“ (anglų k). Knygoje dėmesys sutelktas į 14 amžiuje žydų gydytojo Šem-Tobo ben Isako Ibn Šapruto sukeltą polemiką prieš krikščionybę. Jo veikale buvo pateiktas Mato Evangelijos hebrajiškasis tekstas. Yra įrodymas, kad tas Mato Evangelijos tekstas buvo labai senas ir pradžioje parašytas hebrajiškai, o ne išverstas iš lotynų ar graikų kalbų Šem-Tobo laikais.c Jis mums gali tiksliau perteikti, kas buvo pasakyta ant Alyvų kalno.

18. Kokį įdomų hebrajišką žodį vartojo ŠemTobas ir ką jis reiškia?

¹⁸ Šem-Tobo veikale esančiame Mato Evangelijos tekste veiksmažodis bohʼ nevartojamas Mato 24:3, 27, 39 eilutėse. Vietoje jo ten vartojamas giminingas daiktavardis bi·ʼahʹ. Tas daiktavardis randamas Hebrajų Raštuose tik Ezechielio 8:5 (ŠvR), kur jis reiškia „įėjimą“. Žodis bi·ʼahʹ čia reiškia ne patį atvykimo veiksmą, bet nurodo įėjimą į pastatą; žengdamas per įėjimą arba per slenkstį, tu atsiduri pastate. Taip pat nebibliniuose religiniuose raštuose, rastuose prie Negyvosios jūros, dažnai vartojamas žodis bi·ʼahʹ nurodyti kunigo tarnybos pradžią arba paskyrimą į ją. (Žiūrėk 1 Kronikų 24:3-19; Luko 1:5, 8, 23.) Ir Biblijos senąja sirų (arba aramėjų) kalba, Pešitos, 1986 metų vertime į hebrajų kalbą taip pat vartojamas žodis bi·ʼahʹ Mato 24:3, 27, 37, 39. Tad akivaizdu, kad senovės laikais daiktavardis bi·ʼahʹ galėjo turėti reikšmę, šiek tiek skirtingą nuo veiksmažodžio bohʼ, vartojamo Biblijoje. Kodėl tai domina?

19. Kokia galėtų būti išvada tuo atveju, jei Jėzus ir jo mokiniai vartojo žodį bi·ʼahʹ?

¹⁹ Apaštalai klausdami ir Jėzus atsakydamas galbūt pavartojo šį daiktavardį bi·ʼah. Net jeigu apaštalai turėjo omenyje tik Jėzaus būsimą atėjimą, Kristus galbūt pavartojo bi·ʼahʹ pasakydamas daugiau negu jie manė. Jėzus galėjo nurodyti savo atėjimą kaip pradėti eiti naujas pareigas; jo atėjimas turėtų būti jo naujo vaidmens pradžia. Tai atitiktų reikšmę, išreikštą žodžiu pa·rū·siʹa, kurį vėliau vartojo Matas. Toks žodžio bi·ʼahʹ vartojimas, aišku, palaiko tai, ko Jehovos Liudytojai ilgą laiką mokė, jog Jėzaus duotas sudėtinis „ženklas“ turėjo parodyti jo dalyvavimą.

Laukiant jo dalyvavimo kulminacijos

20, 21. Ko mes galime pasimokyti iš Jėzaus pastabos apie Nojaus dienas?

²⁰ Jėzaus dalyvavimo tyrinėjimas turi daryti tiesioginę įtaką mūsų gyvenimui ir lūkesčiams. Jėzus skatino savo pasekėjus likti budrius. Jis davė ženklą, kad galima būtų suvokti jo dalyvavimą, nors dauguma nekreips dėmesio: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės nieko nenumanydami [‛nekreipdami dėmesio’, NW] valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37-39).

²¹ Nojaus dienomis dauguma tos kartos žmonių buvo užsiėmę tik savo įprastais reikalais. Jėzus išpranašavo, kad taip pat bus ir „žmogaus Sūnaus dalyvavimo“ (NW) metu. Žmonės, supę Nojų, galėjo manyti, jog nieko neatsitiks. Tu žinai, jog įvyko kitaip. Tų dienų, kurios tęsėsi kažkurį laiką, kulminacija buvo tada, kai „užėjo tvanas ir visus nusinešė“. Lukas pateikia panašų pranešimą, kuriame Jėzus palygino „Nojaus laikus“ su „Žmogaus Sūnaus dienomis“. Jėzus įspėjo: „Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus“ (Luko 17:26-30).

22. Kodėl mus ypač turi dominti Jėzaus pranašystė iš Mato 24 skyriaus?

²² Visa tai turi ypatingą reikšmę mums, nes mes gyvename tuo laiku, kai regime Jėzaus išpranašautus įvykius — karus, žemės drebėjimus, epidemijas, maisto trūkumą bei jo mokinių persekiojimą (Mato 24:7-9; Luko 21:10-12). Tai yra akivaizdu nuo pokytį istorijoje nulėmusio konflikto, išraiškingai pavadinto Pirmuoju pasauliniu karu, nors dauguma žmonių laiko tuos dalykus paprastomis istorijos atkarpomis. Tačiau tikrieji krikščionys suvokia šių svarbių įvykių reikšmę, kaip kad nuovokūs žmonės supranta iš sulapojusio figmedžio, jog artėja vasara. Jėzus patarė: „Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti“ (Luko 21:31).

23. Kam turi ypatingą prasmę Jėzaus žodžiai, parašyti Mato 24 skyriuje, ir kodėl?

²³ Daug kas Jėzaus atsakyme ant Alyvų Kalno lietė jo pasekėjus. Jie buvo tie, kurie turėjo dalyvauti gyvybę gelbstinčiame darbe skelbdami gerąją naujieną visoje žemėje iki ateis pabaiga. Jie turėtų būti žmonės, galintys atpažinti „papiktinantį dalyką, sukeliantį nuniokojimą ir stovintį šventoje vietoje“. Jie turėtų būti tie, kurie reaguoja ‛bėgsmu’ prieš prasidedant dideliam sielvartui. Ir jie turėtų būti tie žmonės, kuriuos ypač paveikia tolesni žodžiai: „Jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mato 24:9, 14; 24:15, NW; 24:16-22). Tačiau ką būtent reiškia tie rimti žodžiai ir kodėl galima pasakyti, jog jie yra pagrindas mūsų didesnei laimei, pasitikėjimui bei uolumui dabar? Tolesnis Mato 24:22 eilutės nagrinėjimas duos atsakymus.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kodėl svarbu žinoti, kad Biblijose skirtingai verčiama Mato 24:3 eilutė?

◻ Kokia yra pa·rū·siʹa reikšmė ir kodėl tai turi mums rūpėti?

◻ Koks galėtų būti Mato 24:3 eilutės graikų ir hebrajų kalbomis panašumas?

◻ Ką turime žinoti apie laiko veiksnį, kad suprastume Mato 24 skyrių?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Alyvų kalnas, nuo kurio atsiveria Jeruzalės vaizdas