Nenustok duoti vaisių kantrumu
1 Nei 30 metų nepraėjus nuo Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, apaštalas Paulius rašydamas Kolosų susirinkimui galėjo pasakyti, kad gerosios naujienos tiesa neša vaisių ir auga visame pasaulyje (Kol 1:5, 6). Daug didesniu mastu Jehovos Liudytojai šiandien tiesiogine prasme nunešė gerąją naujieną apie Karalystę „lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8; Jn 14:12). 1997 tarnybiniais metais vidutinis Karalystės skelbėjų skaičius visame pasaulyje padidėjo 3,6 procento; 232 šalyse dar niekad nėra buvę tiek daug skelbėjų: 5599931!
2 Iš tų šalių, kur skelbti apie Dievo Karalystę uždrausta ir kurių ataskaitos nėra išsamios, pranešama apie dar didesnį 14 procentų augimą! Nepaisydami daugelio tenykščių problemų, skelbėjai nenustoja ‛duoti vaisių kantrumu’ (Lk 8:15). Kai kur įtampa sumažėjo, bet kitose šalyse tebevyrauja sunkios sąlygos.
3 Tuose kraštuose, kur Karalystės skelbimo veiklai suteikiama daugiau laisvės, atsiranda kitokių problemų. Dažnai susiduriama su abejingumu, ypač ten, kur yra materialinė gerovė. Jehovos tarnai privalo sergėtis, kad neperimtų tokio požiūrio. Mes nenorime, kad materialiniai siekiai, malonumai, pramogos bei kiti išsiblaškymai kėsintųsi į mūsų teokratinę veiklą. Antraip taptume abejingi ir nebesuvoktume poreikio nenustoti duoti vaisių kantrumu (Lk 21:34-36).
Reikia kantrumo ir pastangų
4 Ar sutinkame pasipriešinimą gerajai naujienai, ar palyginti laisvai vykdome savo krikščioniškas pareigas, kantrybė būtina. Kai kuriose šalyse mūsų broliai dešimtmečiais darbuojasi priešiškomis sąlygomis. Jų kantrumas nepalankiomis aplinkybėmis pagimdė išbandytą dorybę ir dabar jie pjauna gausias palaimas (Rom 5:3-5; Gal 6:9). Kokie sunkumai mus beužkluptų, mums reikia ištverti. Privalu paliudyti apie Karalystę ir visi mes privalome išlikti dori. Ištverme išlaikysime savo sielą, arba gyvybę (Mk 13:10; Lk 21:19).
5 Smarkiai stengdamiesi Jehovos tarnyboje, nenuvargdami skelbimo darbe, mes parodytume nelaiką dvasinių dalykų savaime suprantamais. Kai kuriuose kraštuose, kur sunkiau su transportu, kur trūksta būtiniausių daiktų ir pašlijusi ekonomika, be paliovos yra skelbiama geroji naujiena. Keliose tokiose šalyse susirinkimo skelbėjai kas mėnesį lauko tarnyboje praleidžia vidutiniškai po 14—17 valandų. Nuolatos didėja ir jų pionierių gretos. Tai priverčia stabtelėti ir susimąstyti kitus, turinčius daugiau materialinių patogumų. Gal galėtume daugiau dalyvauti svarbiausiame Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbe?
Gal galėtume daryti daugiau?
6 Kad daugiau laiko praleistume skelbimo tarnyboje, galbūt teks šiek tiek pataisyti savo tvarkaraštį. Jei sekmadienį skelbimo tarnybai skirdavome valandą, gal tą laiką prailgintume dar viena valanda lankydamiesi pakartotinai arba vesdami Biblijos studijas? O jeigu vedame Biblijos studijas, gal prieš studijas pridėtume valandą tarnybos po namus arba užeitume dar sykį pas kelis žmones? Šeštadienį dvi valandas pasidarbavę su žurnalais, galbūt išnešiotume žurnalus susidarytu maršrutu arba pamėgintume vėl apsilankyti pas vieną kitą žmogų. Miestiečiams būtų patogu truputį liudyti gatvėje. Šiaip ar taip, įstengtume daugiau padirbėti skelbimo tarnyboje. Atitinkamai turėtume susilaukti geresnių rezultatų.
7 Jei skelbimo tarnyboje daugiau lankytumės pakartotinai, be abejo, būtų vedama daugiau Biblijos studijų. Ilgainiui daugiau žmonių ateitų į tiesą ir padėtų mums padaryti Karalystės skelbimo darbą (Mt 28:19, 20).
Būtina melstis
8 Kad neštume vaisių kantrumu, privalome siekti Jehovos palaimų ir leistis jo dvasios vadovaujami. Mes turime melstis Jehovai dėl savo tarnybos. Taip darydami prisimename esą jo bendradarbiai (1 Kor 3:9). Net jei rezultatų nesulaukiame tuojau pat, su Jehovos pagalba įstengiame išsilaikyti tarnyboje. Kai kur Karalystės skelbėjai buvo ištikimai kantrūs daugelį metų — ir tik tada prasidėjo augimas. Kad nepasiduotume, bet visiškai atliktume savo tarnybą, visad būtinai turime prašyti Dievo vadovavimo ir pagalbos žvelgdami pirmyn (2 Tim 4:5). Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbas tebeduoda daug vaisių.
9 Jėzus pabrėžė, kad mums reikia visuomet melstis (Lk 18:1). Paulius ragino: „Be paliovos melskitės!“ (1 Tes 5:17) Mes turime svarių priežasčių dabar būti atkaklūs maldoje. Rūpintis kasmet didėjančia kaimene — labai atsakingas dalykas. Mes norime padėti kitiems nešti vaisių kantrumu. Reikia skirti dėmesį atskirų skelbėjų bei visos organizacijos įvairiems poreikiams. Matydami, kad darbui palaikyti ir biblinei literatūrai be pertrūkio leisti reikia aukų, melskime Jehovą ir toliau skatinti tokį dievobaimingų žmonių dosnumą (2 Kor 9:8-11).
10 Kai pasaulinio lauko dalys teokratinei plėtrai atsiveria plačiau nei bet kada, prasmingesnis tampa Šventojo Rašto paraginimas iš Kolosiečiams 4:2: „Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami.“ Turėtume melstis už visus savo brolius, kad jie nenustotų nešti vaisių ir padėtų kitiems į avis panašiems žmonėms, sutinkamiems ten, kur praeityje buvo sunkiau liudyti.
Rodyk dėkingumą
11 Kokie mes dėkingi už gausias, labai mielas mums dvasines dovanas! Norime dėkoti Jehovai už jas ir meldžiame jo nuolatinių palaimų ištikimojo vergo bei jo Vadovaujančiosios korporacijos darbui. Jų nuolankios, nenuilstamos pastangos mūsų ir viso pasaulio panašiųjų į avis labui didžiai vertinamos.
12 Sėjant Karalystės sėklas išplatinama didžiulė daugybė literatūros (Mt 13:3-8, 18-23). Tačiau reikia dar daugiau Biblijų ir biblinės literatūros. Pasaulinė ataskaita rodo, jog yra daug įdirbama ir laistoma lankantis pakartotinai bei vedant namų Biblijos studijas. Šiose svarbiose tarnybos srityse atlikdami savo darbą, dėkojame Jehovai už nuolatines viską auginančias palaimas. Iš tiesų, mes meldžiame tų palaimų (1 Kor 3:6, 7).
Kiti poreikiai
13 Kadangi krikščionys, būdami pasaulyje, yra ne iš pasaulio, šiomis paskutinėmis dienomis jiems teks dar didesnių išmėginimų. Kai kurie dabar kenčia persekiojimą ar kitokius sunkumus. Užsiimti krikščioniška veikla kitiems prisieina karų draskomuose kraštuose. Mūsų broliai patiria tokias stichines nelaimes kaip žemės drebėjimai, taifūnai bei uraganai. Kai šitaip atsitinka, turėtume melstis už savo tenykščius brolius. (Palygink Apaštalų darbų 12:5; 2 Korintiečiams 1:11.) Kartais iškyla būtinybė kreiptis arba rašyti aukštiems pareigūnams apie mūsų darbo draudimus, mūsų brolių persekiojimą ar kitus dalykus, susijusius su Karalystės interesais. Tokiomis aplinkybėmis darome, ką patys galime, ir meldžiamės už tuos asmenis, kad jie palankiai žiūrėtų į mūsų bendratikius (1 Tim 2:1, 2).
14 Šeimos, gyvenančios Šėtono piktajame pasaulyje, yra visaip slegiamos (2 Kor 4:4). Didelių sunkumų gali kilti sutuoktinių poroms. Tebus jie skatinami melsti Dievo vadovavimo, o mes irgi galime melstis už juos (1 Kor 7:5; 1 Pt 3:7). Šeimų galvos turėtų suprasti, kad Jehova išklausys, kai jie nuoširdžiai maldaus nurodymų, kaip reikia gerai vadovauti šeimynai (Ts 13:8; Fil 4:6, 7). Ir jauniems, ir seniems tenka išbandymų. Taip esti mokykloje, pasaulietiškame darbe, kelionėje ar kur kitur. Malda padeda mums atsispirti šio piktojo pasaulio dvasiai ir nenustoti nešus vaisių — visą laiką darant, kas Dievui patinka (Mt 6:13; Ef 6:13-18; 1 Jn 3:22).
15 Jehova yra didis maldos Klausytojas (Ps 65:2, NTP). Visada reikia pavesti jam savo nerimą (Ps 54:23). Malda — tai galimybė parodyti, kad rūpinamės visais Karalystės interesais bei visų savo brolių gerove. Kai apmąstome susirinkimo vadovų bei pasaulinės plėtros programos prižiūrėtojų darbą, kai turime reikalų su dvasiniais ligoniais ar sprendžiame kitas didesnes arba mažesnes problemas, visiems mums dera minėti tai Jehovai maldoje (1 Tes 5:25; Jok 5:14-16). Taip, pavesti Jehovai savo rūpesčius turėtume visiškai pasikliaudami, kad ko tik prašysime pagal jo valią, jis išklausys mus (1 Pt 5:7; 1 Jn 5:14). Tad būkime uolūs Karalystės tarnyboje ir nuolat siekime Jehovos pagalbos nenustoti davus vaisių kantrumu.