Ar visada mums reikės kariuomenės?
KARIUOMENĖ sunaudoja didelę dalį žmonijos išteklių ir smarkiai griauna jos laimę. Todėl kai kas domisi: ‛Ar žmonija kada nors pasieks tokį saugumą, kad būtų galima likviduoti kariuomenę?’ Dabar, kai masinio naikinimo ginklais pasidarė įmanoma išnaikinti visa, kas gyva, tas klausimas tapo neatidėliotinas. Ar tikroviška yra tikėtis pasaulio be kariuomenės?
Gausūs faktai įrodo, kad kai dėl palankių tarptautinių santykių atsiranda pasitikėjimas, galima viltis šiokio tokio nusiginklavimo. Pavyzdžiui, abipusis draugiškumas tarp Kanados ir Jungtinių Valstijų privedė prie to, kad jų 5000 kilometrų bendros sienos jau pusantro šimtmečio nebesaugo kariuomenė. Panašaus susitarimo pasiekė Norvegija bei Švedija ir daugelis kitų šalių. Ar galima susitarimu tarp visų valstybių pasiekti, kad pasaulyje nebebūtų kariuomenės? Dėl Pirmojo pasaulinio karo baisumo ta mintis tapo nepaprastai populiari.
1918-aisiais pasiekus taiką, vienas iš Versalio taikos sutarties tikslų buvo „pateikti tinkamą pasiūlymą dėl visų valstybių visuotinio ginkluotės apribojimo“. Vėlesniais metais išpopuliarėjo pacifizmas. Pagal kai kurių pacifistų teoriją, karas — tai blogiausia, kas gali ištikti šalį, net blogiau už pralaimėjimą. Pacifizmo oponentai nesutinka ir nurodo, kad šimtmečiais žydai didelėse srityse menkai tesipriešindavo užpuolikams ginklais, bet žiaurūs bandymai juos išnaikinti tęsėsi. Afrikiečiai turėjo menkas galimybes pasipriešinti tiems, kurie gabeno juos į Ameriką kaip vergus, bet nepaisant to, šimtmečiais su jais buvo elgiamasi negailestingai.
Tačiau kilus Antrajam pasauliniam karui, daugelis pacifistų padarė išvadą, kad šalims reikia apsaugos. Todėl po Antrojo pasaulinio karo įkūrus Jungtines Tautas, siekiant užkirsti kelią agresijai, į nusiginklavimą buvo kreipiama mažiau dėmesio negu į tarptautinį bendradarbiavimą. Tos organizacijos narės tikėjosi, kad toks saugumas padės valstybėms be baimės nusiginkluoti.
Vis labiau aiškėjo kita problema. Dažnai kurios nors valstybės pastangos užsitikrinti saugumą vertė nesaugiai jaustis jos kaimynę. Tas ydingas ciklas skatino ginklavimosi varžybas. Neseniai pagerėję santykiai tarp didžiųjų valstybių sustiprino nusiginklavimo viltį. Bet vėliau ji daugeliui sudužo dėl karo Persų įlankoje bei neramumų buvusioje Jugoslavijoje. Maždaug prieš penkerius metus žurnale Time buvo pastebėta: „Nors šaltasis karas pasibaigė, pasaulis, užuot pasidaręs mažiau pavojingas, tapo dar pavojingesne vieta.“
Noras turėti pasaulinį „policininką“
Daugelis apžvalgininkų padarė išvadą, kad žmonijai reikia vienintelės pasaulinės valdžios su pakankamai galinga armija visiems apginti. Kadangi nei Jungtinių Tautų organizacija, nei karine galia pirmaujančios pasaulio valstybės nepajėgia to padaryti, kai kurie mano esant mažai vilčių dėl ateities. Bet jei tu tiki Biblija kaip Dievo Žodžiu, gal pasvarstai, ar Visagalis Dievas patenkins šį neatidėliotiną poreikį.
Ar Tas, kuris Biblijoje vadinamas „meilės bei ramybės Dievu“, panaudos karinę galią įvykdyti teisingumą? Jei taip, kurią armiją? Daugelis dabartinių kariuomenių tvirtina turinčios Dievo paramą, bet ar jos iš tikrųjų vykdo Dievo valią? O gal Dievas kaip nors kitaip įsikiš ir pasirūpins taika bei saugumu? (2 Korintiečiams 13:11)
Visagalis Dievas atrėmė pirmąjį maištą: pašalino Adomą su Ieva iš Edeno ir pastatė cherubus, kad neleistų jiems sugrįžti. Be to, jis pranešė apie savo tikslą sutriuškinti visus maištaujančiuosius prieš jo visavaldystę (Pradžios 3:15). Ar Dievas gali panaudoti tam kariuomenę?
Biblijoje kalbama apie įvykius, kai Dievas pasitelkęs kariuomenę įvykdė savo teisminius nuosprendžius. Pavyzdžiui, Kanaano žemės karalystėse buvo įprasta lytiškai santykiauti su gyvuliais, aukoti vaikus bei sadistiškai kariauti. Dievas nusprendė juos visiškai sunaikinti ir nuosprendį įvykdė per Jozuės kariuomenę (Pakartoto Įstatymo 7:1, 2). Panašiai karaliaus Dovydo kariuomenė įvykdė Dievo nuosprendį filistinams; tai pavyzdys, kaip Dievas sunaikins visą blogį savo paskutinę teismo dieną.
Tai buvo pamokantys įvykiai. Jehova parodė galįs per kariuomenę suteikti žmonėms saugumą. Iš tikrųjų Jehova turi ypatingą kariuomenę, kuri malšins visatos masto sukilimą prieš jo valdžią.
„Kareivijų Jehova“
Biblijoje posakis „kareivijų Jehova“ (NW) pavartotas daugiau nei 250 kartų. Iš esmės šis posakis nurodo Dievo, kaip gausių angelų karinių pajėgų aukščiausio vado, padėtį. Kartą pranašas Mikajas pasakė karaliams Ahabui ir Juozapatui: „Mačiau Viešpatį sėdintį savo soste ir visą dangaus kariuomenę, stovinčią prie jo dešinėje ir kairėje“ (3 Karalių 22:19). Čia minima angelų kariuomenė. Jehova šia kariuomene apgynė savo tautą. Kai Dotano miestas buvo apsuptas, Eliziejaus tarnas puolė į neviltį. Tačiau jam nuraminti Dievas davė stebuklingą savo dvasinių kūrinių kariuomenės regėjimą. „Ir Viešpats atmerkė tarno akis, ir jis matė: ir štai aplink Elisiejų buvo kalnas, pilnas ugninių arklių ir vežimų“ (4 Karalių 6:15-17).
Ar tokie įvykiai reiškia, kad Dievas palaiko kariuomenes dabar? Kai kurios krikščioniškojo pasaulio armijos tvirtina esančios Dievo kariuomenė. Daugelis jų prašo dvasininkų palaiminimo. Bet jos dažnai kovoja viena prieš kitą ir prieš savo bendratikius. Du pastarojo šimtmečio pasauliniai karai prasidėjo tarp armijų, laikančių save krikščioniškomis. Tai negali būti Dievo darbas (1 Jono 4:20). Nors tokios karinės pajėgos galbūt tvirtina kovojančios už taiką, ar Jėzus liepė savo pasekėjams suburti tokią kariuomenę ir malšinti pasaulio neramumus?
Taika buvo grėsmingai pažeista, kai ginkluota minia suėmė Jėzų sode, kur jis meldėsi su savo mokiniais. Vienas mokinys kirto kalaviju vyrui iš minios. Jėzus pasinaudojo proga paaiškinti svarbų principą. Jis pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?!“ Jėzus turėjo savo žinioje didžiulę kariuomenę, bet Petras, kaip ir joks kitas žmogus, nebuvo įstojęs į ją. Tiksliau sakant, Petras ir visi kiti Jėzaus pasekėjai buvo pakviesti tapti „žmonių žvejais“ (Mato 4:19; 26:47-53). Praėjus kelioms valandoms Jėzus paaiškino padėtį Pilotui. Jis pasakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“ (Jono 18:36). Priešingai Dovydo karalystei, kuri buvo įkurta žemėje, Jėzui Dievo duota Karalystė yra danguje ir ji atneš žemei taiką.
Dievo pulkai žengia į mūšį
Dievo pulkai netrukus imsis veiksmų. Apreiškime, kur aprašomas būsimas susidūrimas, Jėzus vadinamas „Dievo Žodžiu“. Skaitome: „Jį lydėjo dangaus kareivijos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. Iš raitelio burnos ėjo dviašmenis kalavijas, kuriuo jis ištiks tautas.“ Biblijoje sakoma, kad šis susirėmimas galiausiai reikš „žemės karalių bei jų kariuomenių“ baigtį. O apie kitus, kurie neparodė savo ištikimybės Dievui, pranašystėje priduriama: „Visus kitus užmušė raitelis kalaviju, einančiu iš burnos.“ Net Šėtonas Velnias bus padarytas neveiklus. Tai tikrai įgalins pasaulį būti taikų, be kariuomenės (Apreiškimas 19:11-21; 20:1-3).
Įsivaizduok pasaulį be karų
Ar gali aiškiai įsivaizduoti tokį saugų pasaulį, kad nereikėtų kariuomenės? Vienoje Biblijos psalmėje sakoma: „Ateikite, matykite Viešpaties darbus, kokių nuostabių dalykų jis yra padaręs žemėje. Jis sustabdo karus iki žemės kraštui, sutrupina lankus, sulaužo ietis ir sudegina ugnimi skydus“ (Psalmių 45:9, 10).
Koks tai bus palengvėjimas! Įsivaizduok, kokios atsivers galimybės žmonių visuomenei, pagaliau išvaduotai nuo nepakeliamos naštos mokesčiais išlaikyti kariuomenes bei jų įrangą! Žmonės nukreips savo jėgas gerinti visų gyvenimo sąlygas, valyti ir apželdinti žemę. Atsivers naujų galimybių sugalvoti tai, kas tikrai naudinga žmonijai.
Šis pažadas išsipildys visame pasaulyje: „Nebebus girdėta tavo šalyje neteisybės, naikinimo ir griovimo tavo ribose“ (Izaijo 60:18). Daugiau niekada milijonai kupinų nevilties pabėgėlių, priverstų palikti savo namus bei nuosavybę ir vargti stovyklose, neplūs iš karo apimtų rajonų. Daugiau niekada žmonės neapraudos savo mylimųjų žuvusių ar suluošintų kovose tarp tautų. Jehovos dangiškasis Karalius įkurs nuolatinę taiką pasaulyje. „Jo dienomis žydės teisybė ir taikos apstybė, kolei nebebus mėnulio. Nuo skriaudos ir prispaudimo jis išvaduos juos“ (Psalmių 71:7, 14).
Kur kas malonesnis bus gyvenimas tarp žmonių, kurie mokosi ne neapkęsti, o sekti Dievu, rodančiu meilę. Dievo Žodis išpranašauja: „Jie nekenks ir nežudys visame mano šventajame kalne, nes šalis pasidarė pilna pažinimo Viešpaties, taip, kaip vanduo uždengia jūros dugną.“ Koks bus gyvenimas tarp žmonių, kurie pažįsta ir myli Jehovą? Toje pačioje knygoje pranašaujama: „Teisumo darbas bus taika, jo pasekmė — ramybė ir pasitikėjimas. Mano tauta gyvens ramioje vietoje ir saugiuose namuose“ (Izaijo 11:9; 32:17, 18, Brb red.).
Žmonės, kurių tikėjimas yra pagrįstas Biblijos pažinimu, supranta, kad Dievo kariuomenė yra pasiruošusi apvalyti žemę nuo visų taikos priešų. Šis pažinimas leidžia jiems su pasitikėjimu pritaikyti tai, kas, pagal Bibliją, „[„turi įvykti“, NW] paskutinėmis dienomis“. Tai yra: „Jie nusikals iš savo kalavijų žagrių ir iš savo iečių pjautuvų. Nė viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, ir jie nebesimokys daugiau kovoti“ (Izaijo 2:2-4).
Daugelio tautų žmonės, kurie tampa Jehovos Liudytojais, jau susilaiko nuo ‛mokymosi kariauti’. Jie pasitiki Dievo dangiškosios kariuomenės apsauga. Studijuodamas Bibliją su jais, tu irgi gali įgyti tokį pasitikėjimą.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 28 puslapyje]
U.S. National Archives photo