18 PAMOKA
Atsakymai pateikti iš Biblijos
KAI esame klausiami apie savo tikėjimą, gyvenseną, požiūrį į paskutinius įvykius, ateities viltį, stengiamės atsakyti iš Biblijos. Kodėl? Todėl, kad ji yra Dievo Žodis. Ja grindžiame savo įsitikinimus. Biblija yra mūsų gyvenimo vadovas. Ji formuoja mūsų požiūrį į pasaulio įvykius. Mūsų ateities viltis tvirtai remiasi įkvėptais šios knygos pažadais (2 Tim 3:16, 17).
Gerai žinome, kam mus įpareigoja mūsų vardas. Esame Jehovos liudytojai (Iz 43:12, NW). Todėl į klausimus atsakome remdamiesi ne žmonių filosofija, o Jehovos įkvėptu Žodžiu. Žinoma, apie daugelį dalykų kiekvienas turime savo nuomonę, tačiau formuoti savo pažiūras leidžiame Dievo Žodžiui, nes tvirtai tikime, kad jis — tiesa. Aišku, nemaža dalykų Biblija palieka nuspręsti mums patiems. Tad, užuot primetę savo nuomonę, norime mokyti Rašte išdėstytų principų, kad klausytojai, kaip ir mes patys, turėtų laisvę pasirinkti. Sekdami apaštalu Pauliumi, visus skatiname ‛paklusti tikėjimui’ (Rom 16:26).
Jėzus Kristus Apreiškimo 3:14 vadinamas „ištikimuoju bei tiesakalbiu Liudytoju“. Kaip jis atsakydavo į klausimus ir kaip atremdavo prieštaravimus? Kartais pateikdavo iliustracijų, kad paskatintų žmones mąstyti. Kartais pasiteiraudavo, kaip pats klausėjas supranta tam tikrą Rašto eilutę. Dažnai cituodavo Raštų fragmentus, juos parafrazuodavo ar užsimindavo apie juos netiesiogiai (Mt 4:3-10; 12:1-8; Lk 10:25-28; 17:32). Pirmajame amžiuje Rašto ritiniai paprastai būdavo laikomi sinagogose. Nėra žinoma, ar Jėzus pats turėjo šių ritinių rinkinį, tačiau jis gerai žinojo Raštus ir mokydamas kitus dažnai juos cituodavo (Lk 24:27, 44-47). Jis tikrai galėjo pasakyti, kad mokė ne iš savęs, o kalbėjo, ką buvo girdėjęs iš Tėvo (Jn 8:26).
Mes trokštame sekti Jėzaus pavyzdžiu. Nors negalime patys girdėti Dievo, kaip galėjo Jėzus, turime Bibliją — Dievo Žodį. Grįsdami ja savo atsakymus, išvengiame atkreipti dėmesį į save. Tuo parodome, jog, užuot reiškę netobulų žmonių nuomonę, esame tvirtai pasiryžę leisti Dievui pasakyti, kas yra tiesa (Jn 7:18; Rom 3:4).
Žinoma, trokštame ne tik naudotis Biblija, bet cituoti ją taip, kad būtų didžiausia nauda klausytojui. Norime, kad jis būtų linkęs klausytis. Atsižvelgdamas į asmens nusistatymą, galėtum atkreipti dėmesį į Bibliją klausdamas: „Ar nesutiksite, jog svarbiausia žinoti Dievo požiūrį?“ Arba galėtum sakyti: „Ar žinojote, kad šis klausimas kaip tik aptariamas Biblijoje?“ Jeigu kalbiesi su asmeniu, kuris nesuvokia šios knygos reikšmės, galbūt reikėtų pradėti kitaip, pavyzdžiui: „Norėčiau perskaityti jums šią senovės pranašystę.“ Arba: „Štai ką sako knyga, labiausiai išplatinta žmonijos istorijoje...“
Kartais eilutę galėtum tiesiog parafrazuoti. Vis dėlto, jei įmanoma, geriausia atversti pačią Bibliją ir skaityti iš jos. Jeigu galima, parodyk asmeniui Rašto citatą jo paties Biblijoje. Toks tiesioginis Rašto citavimas dažnai labai paveikus (Hbr 4:12).
Naudotis Biblija atsakant į klausimus ypač svarbu krikščionių vyresniesiems. Vienas iš reikalavimų vyresniajam yra ‛tvirtai laikytis tikrojo mokymo dėstant sveiką mokslą’ (Tit 1:9). Susirinkimo narys vyresniojo patarimu gali žengti gyvenime reikšmingą žingsnį. Kaipgi svarbu, kad tas patarimas būtų visiškai pagrįstas Raštu! Savo pavyzdžiu vyresnysis gali kitus paskatinti mokyti panašiai.