Tinkamas loginis kirtis

KALBANT ar garsiai skaitant, būtina ne tik teisingai tarti pavienius žodžius, bet ir tinkamai pabrėžti sakinio prasmei svarbų žodį ar žodžių junginį, kad mintys būtų aiškios.

Tinkamai logiškai kirčiuoti nereiškia vien stipriau ištarti vieną ar keletą žodžių. Išryškinti reikia tinkamus žodžius. Jei pabrėžiami ne tie žodžiai, kalbos prasmė klausytojams gali likti neaiški ir jų mintys nukryps į kitus dalykus. Net jeigu medžiaga būtų informatyvi, dėstymas be loginio kirčiavimo nepaskatintų auditorijos.

Loginiam kirčiui išryškinti yra daug priemonių, dažnai taikomų kartu: balso garsumas, jausmo intensyvumas, lėta kalbėsena, pauzės prieš teiginį ar po jo (arba ir tai, ir tai) ir gestai bei veido išraiška. Kai kuriose kalbose pabrėžti galima ir nuleidus ar pakėlus balso toną. Atsižvelgdamas į medžiagą ir situaciją pasirink, kas tiktų labiau.

Mąstydamas, ką akcentuoti, apsvarstyk štai ką: 1) kiekviename sakinyje stipriau pabrėžtini žodžiai nustatomi ne vien pagal kitas sakinio dalis, bet ir iš konteksto; 2) loginiu kirčiu gali būti pabrėžiama prasidedanti nauja mintis — ar ji būtų pagrindinė, ar tiesiog kitoks samprotavimas. Kirtis taip pat nulemia tam tikro samprotavimo baigtį; 3) loginį kirtį kalbėtojas gali pasitelkti išreikšti savo jausmams; 4) tinkamas loginis kirtis dar vartojamas pagrindiniams kalbos punktams išryškinti.

Norėdamas šitaip vartoti loginį kirtį, kalbėtojas ar viešasis skaitovas turi aiškiai suprasti dėstomą medžiagą ir nuoširdžiai trokšti, kad auditorija ją įsimintų. Apie tai, koks buvo mokymas Ezros dienomis, Nehemijo 8:8 (NW) sakoma: „Jie balsu skaitė iš knygos, iš tikrojo Dievo įstatymo, aiškindami jį ir įprasmindami; jie padėjo suprasti, kas skaitoma.“ Akivaizdu, kad skaičiusieji ir aiškinusieji Dievo Žodį tuo metu suvokė svarbą padėti klausytojams pagauti skaitomų dalykų esmę, įsiminti juos ir pritaikyti.

Kas kelia sunkumų. Šiaip kalbėdamiesi dauguma žmonių sugeba viską išdėstyti aiškiai. Tačiau skaitydami kitų parašytas mintis, kai kurie sunkiai suvokia, kuriuos žodžius ar frazes turėtų pabrėžti. Esmė yra gerai suprasti medžiagą. Tam reikia kruopščiai ją tyrinėti. Taigi gavęs pavedimą skaityti ką nors per susirinkimo sueigą turi stropiai pasiruošti.

Kai kas vietoj loginio kirčio vartoja periodinį. Jie pabrėžia žodžius tam tikrais tarpais, nežiūrėdami, ar tas pabrėžimas prasmingas, ar ne. Kiti akcentuoja funkcinius žodžius, galbūt perdėtai išskirdami prielinksnius ir jungtukus. Jeigu pabrėžimas nepadeda paaiškinti minties, jis greitai tampa trikdančiu manierizmu.

Stengdamiesi vartoti loginį kirtį, kai kurie kalbėtojai taip pakelia toną, kad auditorija pasijunta barama. Žinoma, tai vargu ar duoda gerų rezultatų. Jeigu loginis kirtis nenatūralus, susidaro įspūdis, kad kalbėtojas pamokslauja. Juk daug geriau į auditoriją kreiptis paprastai, su meile, padedant suvokti, jog dėstomos mintys remiasi Raštu ir yra protingos!

Kaip pasitobulinti. Asmuo dažnai pats nesuvokia nemokąs gerai logiškai kirčiuoti. Į tai jo dėmesį turėtų atkreipti kas nors kitas. Jei šioje srityje turi pasitobulinti, tau padės mokyklos prižiūrėtojas. Be to, drąsiai kreipkis į kiekvieną gerą kalbėtoją. Paprašyk jo atidžiai pasiklausyti, kaip skaitai bei kalbi, ir patarti, kur pasitaisyti.

Iš pradžių patarėjas galbūt pasiūlys tau lavintis skaitant straipsnį iš Sargybos bokšto. Jis, be abejo, patars analizuoti kiekvieną sakinį ir nustatyti, kuriuos žodžius ar frazes reikėtų pabrėžti, kad prasmė būtų lengvai suvokiama. Jis galbūt primins labiau atkreipti dėmesį į tam tikrus kursyvu išskirtus žodžius. Atmink, kad žodžiai sakinyje yra susiję. Dažnai reikia pabrėžti ne pavienius žodžius, o žodžių grupę. Kai kuriose kalbose tinkamą loginį kirtį lemia ir diakritikai, tad mokiniai gali būti skatinami atidžiau juos patyrinėti.

Mokydamas, ką pabrėžti, patarėjas tikriausiai paskatins tave apsvarstyti ir sakinio kontekstą. Kokia pagrindinė mintis plėtojama pastraipoje? Kaip nuo jos priklauso, ką dera pabrėžti tam tikruose sakiniuose? Pažvelk į straipsnio ir jo dalių pavadinimus. Kaip nuo jų priklauso, kurias frazes tiktų akcentuoti? Visa tai būtina apsvarstyti. Tačiau nesistenk stipriai pabrėžti pernelyg daug žodžių.

Ar kalbėtum ekspromtu, ar skaitytum, patarėjas gali paskatinti tave nustatant loginio kirčio vietą atsižvelgti į minčių seką. Tau reikia žinoti, kur argumentas baigiasi ar kur nuo vienos svarbios minties pereinama prie kitos. Klausytojai bus dėkingi, jei savo dėstymu padėsi jiems pastebėti tas vietas. Tai galima padaryti pabrėžiant tokius žodžius kaip visų pirma, panašiai yra, kitaip tariant, kaip matome, vis dėlto, maža to, antra vertus ir kitus.

Patarėjas taip pat atkreips tavo dėmesį į mintis, kurias vertėtų pasakyti ypatingai. Jas galėtum pabrėžti žodžiais neabejotinai, savaime suprantama, be abejo, aišku, visada ir kitais. Tai turėtų poveikį klausytojų reakcijai. Daugiau ta tema bus kalbama 11 pamokoje „Šiluma ir įsijautimas“.

Kad geriau pritaikytum loginį kirtį, būsi paskatintas aiškiai turėti omenyje pagrindinius punktus, kuriuos nori įteigti klausytojams. Tai bus plačiau aptariama nagrinėjant viešojo skaitymo aspektus 7 pamokoje „Pagrindinių minčių pabrėžimas“ bei kalbėjimo aspektus 37 pamokoje „Pagrindinių punktų išskyrimas“.

Jeigu nori veiksmingiau skelbti, būtinai kreipk dėmesį į Rašto skaitymą. Įprask savęs klausti: ‛Kodėl skaitau šią eilutę?’ Mokant svarbu ne vien pasakyti žodžius tinkamai. Nepakanka ir tik emocingai skaityti. Atsakant į kieno nors klausimą ar dėstant esmines tiesas, būtina pabrėžti tuos Rašto eilutės žodžius ar frazes, kurie pagrindžia tai, kas svarstoma. Kitaip klausytojas gali nesuprasti minties.

Kadangi loginiu kirčiu išskiriami tam tikri žodžiai ir frazės, nepatyręs kalbėtojas galbūt linkęs tuos žodžius ir frazes skaityti per daug pabrėždamas. Žodžiai jam išeina panašiai kaip natos asmeniui, tik pradedančiam mokytis groti kokiu nors muzikos instrumentu. Tačiau įgudus kiekviena „nata“ tampa nuostabios, išraiškingos „muzikos“ garsu.

Perpratęs kai kuriuos elementarius dalykus, sugebėsi pasisemti naudos stebėdamas patyrusius oratorius. Greitai suvoksi, ko galima pasiekti įvairiai pabrėžiant. Be to, suprasi, koks svarbus toks pabrėžimas norint aiškiai perteikti mintį. Išmokęs tinkamai vartoti loginį kirtį, daug geriau skaitysi ir kalbėsi.

Nesitenkink pagrindinėmis žiniomis apie loginį kirtį. Norėdamas kalbėti įtaigiai, lavinkis toliau, kol įvaldysi loginį kirtį tiek, kad kalba skambės natūraliai.