Pagrindinių minčių pabrėžimas

GERAS skaitovas mato ne vien sakinį ar pastraipą, kurioje tas sakinys yra. Skaitydamas jis turi omenyje visos pateikiamos medžiagos svarbiausias mintis. Tai lemia, ką jis pabrėš.

Jeigu šio principo nesilaikoma, kalboje nebus kulminacinių taškų. Niekas nebus aiškiai išskirta. Oratoriui baigus, gali būti sunku ką nors prisiminti.

Deramai pabrėžiant pagrindines mintis, Biblijos pranešimo skaitymas dažnai būna gyvesnis. Toks pabrėžimas skaitymą daro prasmingesnį, — ar skaitytum per namų Biblijos studijas, ar susirinkimo sueigoje. Tai itin svarbu sakant kalbą iš rankraščio, kaip kartais būna per kongresus.

Kaip tai daryti. Teokratinės tarnybos mokykloje tau gali būti paskirta skaityti Biblijos ištrauką. Ką turėtum pabrėžti? Jei skaitomoje medžiagoje plėtojama kokia nors svarbi mintis ar pasakojamas reikšmingas įvykis, būtų tinkama tai išryškinti.

Ar skaitomas fragmentas būtų poezija, ar proza, patarlė ar pasakojimas, klausytojams bus nauda, jeigu skaitai gerai (2 Tim 3:16, 17). Todėl skaitant dera atsižvelgti, ką ir kam skaitai.

Jeigu turi skaityti per Biblijos studijas ar per susirinkimo sueigą, kokias mintis turėtum pabrėžti? Tokiomis mintimis gali laikyti atsakymus į studijuojamos medžiagos klausimus. Dar pabrėžk mintis, susijusias su juodu šriftu parašytu skyrelio pavadinimu, po kuriuo išdėstyta medžiaga.

Nerekomenduojama įprasti naudotis rankraščiu sakant kalbas susirinkime. Tačiau kai kurios kongresų kalbos sakomos iš rankraščio, kad visuose kongresuose būtų perteiktos tokios pat mintys. Norėdamas iš tokio rankraščio pabrėžti pagrindines mintis, kalbėtojas turi pirmiau kruopščiai išanalizuoti medžiagą. Kokios mintys svarbiausios? Jis turi jas atpažinti. Svarbiausios mintys nėra tos, kurios jam rodosi įdomios. Tai esminiai punktai, kurie plėtojami visoje medžiagoje. Kartais pagrindinė mintis glaustu teiginiu suformuluojama prieš ją plėtojant ar argumentuojant. Dar dažniau svarus teiginys pateikiamas išdėsčius jį palaikančius įrodymus. Radęs tas pagrindines mintis, kalbėtojas turi pasižymėti jas rankraštyje. Paprastai jų būna tik keletas, ne daugiau kaip keturios ar penkios. Tuomet kalbėtojas turi lavintis skaityti taip, kad auditorija galėtų lengvai jas atpažinti. Tai kalbos kulminaciniai taškai. Jeigu medžiaga dėstoma tinkamai pabrėžiant, šios svarbiausios mintys tikrai geriau įsimins. Tai turėtų būti kalbėtojo tikslas.

Kad klausytojai išskirtų pagrindines mintis, kalbėtojas gali pabrėžti jas įvairiopai. Jis galėtų išreikšti jas entuziastingiau, lėčiau ar greičiau kalbėdamas, labiau įsijausdamas, tinkamai gestikuliuodamas ar kaip kitaip.