Kaip skelbiame gerąją naujieną

JĖZUS buvo uolus evangelizuotojas ir paliko mums sektiną pavyzdį. Jis ėjo pas žmones, liudijo jiems tiek viešumoje, tiek po namus, kalbėdavosi su žmonėmis asmeniškai (Mt 9:35; 13:36; Lk 8:1; Jn 3:2–21). Jis mokė ir savo sekėjus, ir tūkstantines minias (Mk 4:10–13; 6:35–44). Jėzus nepraleisdavo progų kitus padrąsinti, suteikti jiems vilties (Lk 4:16–19). Net būdamas alkanas ar pavargęs stengdavosi paliudyti tiesą (Mk 6:30–34; Jn 4:4–34). Argi pasakojimai apie Jėzaus tarnybą neįkvepia mums uolumo? Be abejo! Kaip kitados apaštalai, taip ir mes trokštame sekti Jėzumi (Mt 4:19, 20; Lk 5:27, 28; Jn 1:43–45).

² Apsvarstykime, kaip šiandien krikščionys tęsia darbą, kurį Jėzus Kristus pradėjo beveik prieš 2000 metų.

SKELBIAME PO NAMUS

³ Mes suprantame, kaip svarbu organizuotai skelbti gerąją naujieną po namus. Šiuo būdu žinią skleidžiame taip uoliai, kad mus iš to net atpažįsta kaip Jehovos liudytojus. Kad kalbėtis su žmonėmis jų namuose yra veiksminga, byloja puikūs rezultatai. Per palyginti trumpą laiką Biblijos žinią jau išgirdo milijonai žmonių (Mt 11:19; 24:14). Tai labai kilnus būdas parodyti meilę Jehovai ir savo artimui (Mt 22:34–40).

⁴ Gerosios naujienos skelbimas po namus nėra mūsų pačių sumanymas. Štai ką apie savo tarnybą Efezo bendruomenės vyresniesiems sakė apaštalas Paulius: „Nuo pat dienos, kai įžengiau į Aziją, [...] nenutylėjau nieko, kas naudinga, – apsakiau jums tai ir mokiau jus viešai ir po namus.“ Šiuo ir kitais būdais Paulius gerai paliudijo „tiek žydams, tiek graikams apie atgailą Dievo akivaizdoje ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi“ (Apd 20:18, 20, 21). Anuomet Romos imperatoriai skiepijo stabmeldiškus papročius ir daugelį žmonių buvo užvaldžiusi „dievybių baimė“. Todėl jiems būtinai reikėjo ieškoti „Dievo, kuris padarė pasaulį ir visa, kas jame“, ir kuris „visur skelbia, kad visi žmonės turi atgailauti“ (Apd 17:22–31).

⁵ Šiandien pranešti žmonėms gerąją naujieną itin svarbu, juk sugedusiam pasauliui liko nedaug laiko. Tai suvokdami, stenkimės dar aktyviau skelbti po namus, nes tai geriausias, laiko patikrintas būdas surasti tiesos trokštančius žmones. Liudyti po namus dabar taip pat veiksminga kaip Jėzaus ir apaštalų laikais (Mk 13:10).

⁶ Ar stengiesi kiek galėdamas dalyvauti šioje tarnybos srityje? Jei taip, Jehovą labai džiugini (Ez 9:11; Apd 20:35). Tiesa, galbūt skelbti per namus tau nėra paprasta, pavyzdžiui, riboja silpna sveikata arba dauguma žmonių nelinkę klausytis. O gal evangelizacijos darbą varžo valdžia. Arba esi drovus ir tau nejauku užkalbinti nepažįstamą žmogų. Jei dėl šių ar kitų priežasčių liudijant po namus kyla jaudulys, nenusimink (Iš 4:10–12). Panašių sunkumų patiria daugelis mūsų brolių ir sesių.

⁷ Jėzus mokiniams pažadėjo: „Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“ (Mt 28:20). Šie žodžiai suteikia mums jėgų dirbti mokinių ruošimo darbą. Jaučiamės kaip apaštalas Paulius: „Aš visa pajėgiu dėka to, kuris mane stiprina“ (Fil 4:13). Kiek leidžia tavo aplinkybės, tarnyboje per namus darbuokis su bendruomene. Tada iš kitų skelbėjų galėsi semtis drąsos ir patirties. Melsk Jehovą pagalbos įveikti kliūtis ir skelbk gerąją naujieną, kiek jėgos leidžia (1 Jn 5:14).

⁸ Liudydamas kitiems turėsi daug progų kalbėti apie savąją viltį (1 Pt 3:15). Vis aiškiau matysi skirtumą tarp tų, kurie Karalystės viltį puoselėja, ir tų, kurie jos neturi (Iz 65:13, 14). Širdyje džiaugsiesi žinodamas, kad vykdai paties Jėzaus priesaką: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje.“ O gal taip netgi padėsi kokiam nors žmogui pažinti Jehovą ir priimti tiesą, vedančią į amžiną gyvenimą (Mt 5:16; Jn 17:3; 1 Tim 4:16).

⁹ Bendruomenė savaitgaliais ir šiokiadieniais renkasi į tarnybos sueigas. Kai kur sueigos organizuojamos vakarais, nes darbo valandomis rasti žmones nelengva. Be to, į pavakarę jie gali būti labiau linkę mus išklausyti negu iš ryto.

IEŠKOME ŽMONIŲ, VERTŲ KARALYSTĖS ŽINIOS

¹⁰ Jėzus mokiniams prisakė ieškoti žmonių, vertų Karalystės žinios (Mt 10:11). Jis ir pats uoliai tokių ieškojo. Jėzus skelbė ne tik vaikščiodamas per namus, bet ir neplanuotai, tiesiog pasitaikius progai (Lk 8:1; Jn 4:7–15). Apaštalai irgi garsino tiesą įvairiose vietose (Apd 17:17; 28:16, 23, 30, 31).

¹¹ Šiandien mes irgi stengiamės pranešti Karalystės žinią, jei tik įmanoma, kiekvienam žmogui. Taikome tokius pat liudijimo būdus kaip Jėzus ir jo apaštalai, atsižvelgdami į laikmečio ypatumus bei žmonių aplinkybes (1 Kor 7:31). Pavyzdžiui, gerų rezultatų pasiekiame verslo teritorijoje. Daugelyje šalių puikių vaisių duoda liudijimas gatvėse, parkuose, automobilių aikštelėse – visur, kur yra nemažai žmonių. Kai kurios bendruomenės savo teritorijoje pasistato literatūros stalus ar mobiliuosius stendus. Miestuose, judriose vietose, filialai organizuoja skelbimą pagal specialiąją liudijimo viešose vietose programą. Joje dalyvauti paskiriami skelbėjai iš įvairių bendruomenių. Liudydami tokiais būdais neretai sutinkame žmones, kurių nerandame eidami po namus.

¹² Jeigu viešoje vietoje pakalbintas žmogus susidomi Biblijos žinia, kodėl jam nepasiūlius kurio nors mūsų leidinio? Norėdamas toliau žadinti jo susidomėjimą, gali duoti jam savo kontaktinius duomenis, susitarti dėl aplankymo, atkreipti jo dėmesį į mūsų svetainę jw.org arba nurodyti artimiausios susirinkimų salės adresą. Liudijimas viešose vietose – puiki galimybė nuveikti tarnyboje daugiau.

¹³ Dievo tarnams pavesta ne tik skelbti gerąją naujieną. Susidomėjusius žmones turime toliau lankyti ir mokyti. Tik taip jie gali pamilti tiesą, daryti pažangą ir tapti brandžiais krikščionimis.

LANKOME SUSIDOMĖJUSIUS

¹⁴ Jėzus savo sekėjams sakė: „Būsite mano liudytojai [...] iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Jis paliepė: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones [...], mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs“ (Mt 28:19, 20). Lankyti susidomėjusius mums labai malonu. Jeigu geroji naujiena išties palietė žmogui širdį per pirmąjį pokalbį, tikriausiai jis mielai tave priims ir kitą kartą. Toliau dalydamasis mintimis iš Biblijos, gali stiprinti asmens tikėjimą Dievu ir paskatinti jį rūpintis savo dvasiniais poreikiais (Mt 5:3, išn.). Jeigu su pašnekovu sutarsi susitikti jam patogiu metu ir rūpestingai pasiruoši, galbūt pavyks pradėti Biblijos studijas. Paprastai mes to ir siekiame. Anot Pauliaus, tiesos daigus turime ne tik sodinti, bet ir laistyti (1 Kor 3:6).

¹⁵ Kai kuriems skelbėjams lankytis pas susidomėjusius žmones nelengva. Galbūt ir tau sekasi žmogų užkalbinti ir trumpai paskelbti gerąją naujieną, tačiau vėl pas jį ateiti ir daugiau padiskutuoti apie Bibliją atrodo per sunku. Kad būtų drąsiau, gerai pasiruošk. Pritaikyk patarimus, duodamus šiokiadienio sueigose. Gali pasikviesti ir labiau patyrusį skelbėją.

VEDAME BIBLIJOS STUDIJAS

¹⁶ Apaštalų darbų 8 skyriuje pasakojama, kaip evangelizuotojas Pilypas užkalbino vieną į judaizmą atsivertusį prozelitą, beskaitantį Dievo Žodį, ir jo paklausė: „O ar supranti, ką skaitai?“ Tas atsakė: „Kaip galėčiau? Nebent kas nors man paaiškintų.“ Toliau rašoma, kad pradėjęs nuo tos Šventojo Rašto ištraukos, kurią vyras skaitė, Pilypas „paskelbė jam gerąją naujieną apie Jėzų“ (Apd 8:26–36). Nežinome, kiek laiko Pilypas su tuo prozelitu kalbėjosi, tačiau jis taip nuodugniai viską išaiškino, kad šis įtikėjo ir nusprendė krikštytis. Jis tapo Jėzaus Kristaus mokiniu.

¹⁷ Daug žmonių Biblijos nėra net skaitę. Tad susidomėjusius galbūt reikės lankyti ne kartą – studijuoti su jais keletą savaičių, mėnesių, metus ar netgi ilgiau, kol išsiugdys tikėjimą ir galės krikštytis. Tačiau kantriai, su meile padėti žmogui tapti tikrojo Dievo garbintoju – nenusakomas džiaugsmas. Juk ir Jėzus patikino, kad „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

¹⁸ Vesti Biblijos studijas labai patogu naudojantis kuriuo nors iš specialiai tam parengtų leidinių. Jei pritaikysi šiokiadienio sueigose duodamus pamokymus ir darbuosiesi drauge su patyrusiais skelbėjais, įgusi veiksmingai vesti studijas ir taip padėsi žmogui tapti Jėzaus Kristaus sekėju.

¹⁹ Jeigu tau sunku pradėti ir vesti Biblijos studijas, kreipkis pagalbos į kurį nors bendruomenės vyresnįjį ar kitą patyrusį skelbėją. Labai pravers ir patarimai, duodami biuletenyje Mūsų tarnyba ir gyvenimas, bei demonstracijos šiokiadienio sueigoje. Pasitikėk Jehova ir savo troškimą vesti studijas išsakyk maldoje (1 Jn 3:22). Jeigu tik įmanoma, užsibrėžk tikslą vesti bent vienerias Biblijos studijas (neskaitant tų, kurias, galimas dalykas, vedi savo šeimos nariui). Tada evangelizacijos tarnyba bus dar malonesnė.

PADEDAME ŽMONĖMS ĮSILIETI Į JEHOVOS ORGANIZACIJĄ

²⁰ Pažinęs Jehovą ir tapęs Jėzaus Kristaus mokiniu, Biblijos studijuotojas įsilies į krikščionių bendruomenę. Kad žmogus darytų pažangą ir dvasiškai bręstų, jam būtina suprasti, kad mūsų organizacijai vadovauja pats Jehova, ir prie jos prisidėti. Svarbu su juo tokius klausimus pagvildenti. Čia pravers tam skirti filmai, vaizdo siužetai ir brošiūra Kas šiandien vykdo Jehovos valią? Naudinga ir informacija iš šios knygos 4 skyriaus.

²¹ Nuo pat pirmųjų pokalbių padėk studijuotojui suprasti, kaip Jehova naudojasi savo organizacija, kad geroji naujiena būtų paskelbta visoje žemėje. Paaiškink, kuo vertingi Biblijos studijų leidiniai ir kiek savanoriško darbo įdedama, kad jie būtų parengti, išspausdinti ir pasiektų skaitytojus visame pasaulyje. Papasakok savo studijuotojui, kaip vyksta sueigos, pakviesk jį į salę ir supažindink su bendruomenės broliais ir sesėmis. Pasiūlyk dalyvauti suvažiavime ar kongrese – ten jis susitiks su daugeliu kitų mūsų bendratikių. Tegu jis pamato, kad Jehovos tarnų skiriamasis bruožas iš tikro yra meilė (Jn 13:35). Kuo geriau studijuotojas susipažins su mūsų organizacija ir suvoks jos svarbų vaidmenį, tuo tvirtesnis bus jo ryšys su pačiu Jehova.

NAUDOJAMĖS BIBLIJA PAGRĮSTAIS LEIDINIAIS

²² Pirmieji krikščionys buvo uolūs Dievo Žodžio skelbėjai. Jie perrašinėdavo šventuosius raštus ir juos studijuodavo asmeniškai ir drauge su bendruomene, skatino skaityti ir kitus žmones. Tokių nuorašų buvo nedaug, todėl juos labai vertino (Kol 4:16; 2 Tim 2:15; 3:14–17; 4:13; 1 Pt 1:1). Šiais laikais Jehovos liudytojai, turėdami modernią spausdinimo įrangą, išleidžia šimtus milijonų Biblijų ir ja grindžiamų lankstinukų, brošiūrų, knygų, žurnalų. Organizacija publikuoja savo leidinius šimtais kalbų.

²³ Taigi tarnyboje naudokis mūsų organizacijos literatūra. Pats daug pasisėmei skaitydamas ir studijuodamas tuos spaudinius, tad, be abejo, nori juos siūlyti ir kitiems (Hbr 13:15, 16).

²⁴ Vis daugiau žmonių informacijos ieško internete. Todėl interneto svetainė jw.org, kaip ir spaudiniai, yra puiki priemonė skleisti gerąją naujieną. Svetainėje žmonės gali skaityti Bibliją ir ja pagrįstus leidinius, taip pat klausytis jų garso įrašų šimtais kalbų. Kai kurie neišdrįsta kalbėtis su Jehovos liudytojais arba jų krašte liudytojų mažai. Tie žmonės apie mūsų tikėjimą gali savarankiškai skaityti svetainėje jw.org.

²⁵ Užtat su mūsų svetaine žmones supažindinkime, kai tik pasitaiko palanki proga. Jei pašnekovas užduoda kokį klausimą apie mūsų įsitikinimus, atsakymą galime parodyti mobiliajame įrenginyje ar kompiuteryje. Jei liudydami sutinkame kitakalbį ar kurčią žmogų, pasiūlykime mūsų svetainėje susirasti Bibliją ir ją aiškinančių leidinių savo kalba. Daugelis skelbėjų pradėdami pokalbius biblinėmis temomis paleidžia kurį nors filmuką iš svetainės.

NAUDOJAMĖS ĮVAIRIOMIS PROGOMIS PALIUDYTI

²⁶ Apie savo sekėjus Jėzus sakė: „Jūs – pasaulio šviesa. [...] Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, esantį danguje“ (Mt 5:14–16). Krikščionių elgesys ir darbai Jehovai teikė šlovę, nes jie sekė Jėzumi. Jėzus, „pasaulio šviesa“, skleidė „gyvenimo šviesą“ visiems, kas tik norėjo jo klausytis, ir taip paliko savo mokiniams pavyzdį (Jn 8:12).

²⁷ Verta pasimokyti ir iš apaštalo Pauliaus (1 Kor 4:16; 11:1). Pavyzdžiui, Atėnuose jis kasdien eidavo į turgavietę ir skelbė ten gerąją naujieną (Apd 17:17). Jo uolumo pavyzdžiu sekė Filipų krikščionys, tad Paulius pavadino juos šviesuliais, šviečiančiais „nedoroje ir piktoje kartoje“ (Fil 2:15). Mes irgi skleidžiame tiesos šviesą, jei kiekviena pasitaikiusia proga dalijamės žinia apie Karalystę. Aišku, iš pasaulio išsiskiriame ir sąžiningu, doru elgesiu. Tačiau jeigu paskelbiame tiesą iš Biblijos, žmonės sužino, kodėl taip elgiamės.

²⁸ Daugelis Jehovos tarnų liudija darbovietėje, mokykloje, važiuodami miesto transportu ar tvarkydami kasdienius reikalus. Keliaujant neretai pavyksta pasikalbėti su bendrakeleiviais. Visada būkime pasirengę pakreipti pašnekesį dvasine linkme. Stenkimės nepraleisti nė vienos progos.

²⁹ Taip darome siekdami šlovinti savo Kūrėją, garsinti jo vardą ir padėti doros širdies žmonėms Jehovą pažinti. Trokštame, kad ir jie galėtų Dievui tarnauti ir įtikėję Jėzų Kristų įgytų viltį būti išgelbėti. Jehova šį mūsų darbą labai vertina ir laiko jį šventa tarnyste (Hbr 12:28; Apr 7:9, 10).

TARNYBOS TERITORIJA

³⁰ Jehova nori, kad apie Karalystę būtų skelbiama visame pasaulyje – tiek miestuose, tiek kaimuose. Todėl bendruomenėms ir pavieniams asmenims, tarnaujantiems atokiose vietovėse, filialas paskiria tarnybos teritoriją (1 Kor 14:40). Panašiai evangelizacijos darbas buvo organizuojamas ir pirmajame amžiuje (2 Kor 10:13; Gal 2:9). Šiomis paskutinėmis dienomis, Karalystės veiklai sparčiai plečiantis, daug nuveikti įmanoma todėl, kad skelbėjai bendruomenėms paskirtose teritorijose triūsia organizuotai.

³¹ Kiekvienoje bendruomenėje evangelizacijos darbui vadovauja tarnybos prižiūrėtojas. Paskirti teritorijas skelbėjams gali kuris nors patarnautojas. Teritorijos gali būti skiriamos vienam skelbėjui arba jų grupei. Jeigu teritorijų nėra daug, dalį jų turi kiekvienos tarnybos grupės prižiūrėtojas ir į jas eina skelbti visa jo grupė. O jeigu bendruomenės skelbimo laukas nemažas, tarnybos teritoriją gali gauti kiekvienas skelbėjas.

³² Turėti teritoriją pravartu, jeigu skelbėjas nori išeiti į tarnybą kitą dieną, nei renkasi jo grupė, arba tuo atveju, kai dėl kokių nors aplinkybių jis negali prie grupės prisidėti. Kai kurie pasirenka teritoriją netoli darbovietės ir skelbia joje per pietų pertrauką ar po darbo. Šeimoms gali būti paranku darbuotis tarnyboje netoli namų, pavyzdžiui, vakarais. Jeigu teritorija yra tau patogioje vietoje, gerai išnaudosi laiką, kurį paskyrei evangelizacijai. Suprantama, skelbėjo teritorijoje gali darbuotis ir visa grupė. Taigi jei nori gauti tarnybos teritoriją, kreipkis į brolį, tvarkantį teritorijų korteles.

³³ Tarnybos teritorijoje pavieniai skelbėjai ar visa grupė turėtų stengtis pasikalbėti bent su vienu gyventoju kiekviename bute ar privačiame name. Būtina laikytis šalyje galiojančių asmens duomenų apsaugos įstatymų. Tarnybos grupei ar skelbėjui reikėtų apskelbti teritoriją per keturis mėnesius. Baigus darbą, apie tai dera pranešti broliui, tvarkančiam teritorijų korteles. Jeigu grupės prižiūrėtojas arba skelbėjas mato, kad toje teritorijoje dar reikia pasidarbuoti, kortelės jis gali kurį laiką negrąžinti.

³⁴ Kad su gerąja naujiena pasiektume visus paskirtos teritorijos gyventojus, kiekvienas turime laikytis nustatytos tvarkos. Tada evangelizacijos tarnystę atliksime nuosekliai ir išvengsime nejaukių situacijų, kai pradedame skelbti ten, kur jau darbuojasi kiti. Turime rodyti pagarbą tiek bendratikiams, tiek teritorijos gyventojams.

KAIP LIUDIJAME KITAKALBIAMS

³⁵ Norime, kad apie Jehovą, jo Sūnų ir Karalystę sužinotų kiekvienas (Apr 14:6, 7). Bet kurios tautos žmogus gali būti išgelbėtas, jei tik šauksis Jehovos vardo ir išsiugdys naujos, krikščioniškos asmenybės bruožus. Užtat stengiamės paskelbti tiesą visiems žmonėms, kad ir kokia kalba kalbėtų (Rom 10:12, 13; Kol 3:10, 11). Čia iškyla tam tikrų sunkumų. Kaip juos įveikti, kad kuo daugiau žmonių Karalystės žinią išgirstų savo kalba? (Rom 10:14)

³⁶ Įvairiakalbiuose miestuose bendruomenėms paskirta skelbti gerąją naujieną savo kalba. Tad skelbėjai ir turėtų ieškoti būtent ta kalba šnekančių žmonių. Šia nuostata dera vadovautis ir per kasmetines kvietimų platinimo kampanijas. Tačiau liudydami viešose vietose ar šiaip pasitaikius palankiai progai, galime pašnekinti ir kitakalbius, pasiūlyti leidinių jų kalba.

³⁷ Kartais bendruomenė nepajėgi reguliariai apskelbti kurios nors atokesnės jai priskirtos teritorijos. Galbūt tokiu atveju gali padėti arčiau tos teritorijos esanti kitos kalbos bendruomenė. Abiejų bendruomenių tarnybos prižiūrėtojai turėtų konkrečiai sutarti, kaip tai bus daroma. Tada visi tos vietovės gyventojai išgirs gerąją naujieną ir bus išvengta chaotiškų situacijų, kurios kyla nesuderinus veiksmų (Pat 15:22).

³⁸ Ką turėtume daryti, jeigu skelbdami po namus sutinkame kitakalbį? Tiesa, jį galbūt vėliau aplankys skelbėjai, šnekantys jo kalba. Vis dėlto verta mėginti su juo pabendrauti. Kai kurie broliai ir sesės, matydami, kad jų teritorijoje gyvena nemažai kitakalbių, išmoksta keletą jų kalbos frazių ir stengiasi trumpai paliudyti. Tokiam žmogui būtų labai tinkama parodyti mūsų svetainę jw.org ir paaiškinti, kad iš ten patogu atsisiųsti leidinių pageidaujama kalba. Arba galime susitarti, kad jų atnešime patys.

³⁹ Jeigu asmuo rimtai susidomi, stenkimės surasti skelbėją, mokantį jo kalbą. O gal jis pageidautų užpildyti prašymą svetainėje jw.org, kad kas nors iš liudytojų jį aplankytų. Parodykime, kaip tai padaryti. Tada filialas pasirūpins, kad jam kas nors padėtų – netoliese gyvenantis skelbėjas, artimiausia grupė ar bendruomenė. Taip pat informuokime, kur vyksta mūsų sueigos jam suprantama kalba.

⁴⁰ Susidomėjusįjį turėtume lankyti, kol mus pakeis jo kalba šnekantis skelbėjas. Jei filialas praneštų, kad tokio skelbėjo nėra, ir toliau, kiek įmanoma, tuo žmogumi rūpinkimės patys. Galime pamėginti naudodamiesi leidiniu jo kalba vesti jam Biblijos studijas. Iš iliustracijų ir perskaitytų Biblijos eilučių jis, tikėtina, suvoks bent pagrindinius Dievo Žodžio mokymus. Dar geriau, jei kuris nors jo šeimos narys, mokantis mūsų kalbą, sutiktų vertėjauti.

⁴¹ Kad žmogus susipažintų su Dievo organizacija, kvieskime jį į sueigas, net jei jis supras ne visą programą. Kai skaitoma iš Biblijos, padėkime susirasti eilutes vertime jo kalba, jei toks yra išleistas. Bendravimas su mūsų brolija gali pakelti jam dvasią ir įkvėpti noro daryti dvasinę pažangą.

⁴² Būreliai. Būrelį sudaro skelbėjai, kurie garsina Karalystės žinią kita nei bendruomenės kalba ir neturi vyresniojo ar patarnautojo, galinčio kas savaitę ta kalba vesti sueigas. Filialas gali paskirti tai bendruomenei kuruoti kitakalbių būrelį, jeigu:

1. 1) bendruomenės teritorijoje gyvena nemažai žmonių, kalbančių kita kalba;

2. 2) kai kurie skelbėjai moka tą kalbą ar nori jos mokytis;

3. 3) bendruomenės vyresniųjų taryba mielai sutiktų organizuoti evangelizacijos darbą ta kalba.

Jeigu vyresniųjų taryba norėtų kuruoti kitakalbių būrelį, jie turėtų apie tai pasikalbėti su rajono prižiūrėtoju. Galbūt paaiškės, kad toje vietovėje šį darbą jau pradėjo kita bendruomenė. Rajono prižiūrėtojo suteikta informacija padės vyresniesiems įvertinti, kuriai iš bendruomenių būtų geriausia šios atsakomybės imtis. Tada tos bendruomenės vyresnieji gali kreiptis į tarnybos skyrių oficialaus leidimo kuruoti būrelį.

⁴³ Grupės. Filialas bendruomenei leis kuruoti kitakalbių grupę, jeigu:

1. 1) Biblijos tiesa susidomi nemažai ta kalba šnekančių žmonių ir tikėtina, kad jų bus vis daugiau;

2. 2) tą kalbą moka arba jos mokosi bent keletas skelbėjų;

3. 3) kuris nors vyresnysis arba patarnautojas gali grupei vadovauti ir jos kalba kas savaitę rengti bent vieną sueigą (arba dalį sueigos), pavyzdžiui, vesti Sargybos bokšto studijas arba pasirūpinti, kad grupei būtų sakomos viešosios kalbos.

Jei skelbėjų būrelis, supratingai vertinant, atitinka išvardytus reikalavimus, vyresniųjų taryba turėtų laiške tarnybos skyriui išdėstyti visas reikšmingas detales ir paprašyti oficialaus leidimo prižiūrėti kitakalbių grupę. Vienas iš vyresniųjų bus paskirtas grupės prižiūrėtoju. Jeigu šias pareigas eitų patarnautojas, jis bus vadinamas grupės tarnu.

⁴⁴ Ilgainiui, be Sargybos bokšto studijų arba viešosios kalbos, grupės sueigų programa tikriausiai bus papildyta kitomis dalimis. Kurios iš jų, nuo kada ir kiek kartų per mėnesį į programą bus įtrauktos, sprendžia kuruojančios bendruomenės vyresniųjų taryba. Grupėje organizuojamos ir tarnybos sueigos. Grupės veiklą prižiūri kuruojančios bendruomenės vyresniųjų taryba. Vyresnieji turėtų deramai grupe rūpintis ir domėtis jos reikmėmis. Kai rajono prižiūrėtojas lanko kuruojančią bendruomenę ir darbuojasi su grupe, jis pateikia filialui trumpą ataskaitą apie grupės pažangą ir jos reikmes. Atėjus metui grupė galbūt išaugs į bendruomenę. Pastangas laikytis teokratinių nurodymų dėl grupės veiklos Jehova tikrai palaimins (1 Kor 1:10; 3:5, 6).

KAI SYKIU DARBUOJASI VISA GRUPĖ

⁴⁵ Skelbti gerąją naujieną įpareigotas kiekvienas krikščionis. Tai daryti galima įvairiai, bet daugumai malonu evangelizacijos tarnyboje darbuotis drauge su kitais skelbėjais (Lk 10:1). Todėl savaitgaliais ir šiokiadieniais bendruomenės renkasi į tarnybos sueigas. Eiti į tarnybą su grupe praktiška ir švenčių dienomis, kai daugeliui nereikia dirbti. Tarnybos prižiūrėtojas, pasitaręs su vyresniųjų taryba, šias sueigas turėtų organizuoti tokiu dienos ar vakaro laiku ir tokioje vietoje, kad skelbėjams būtų patogu.

⁴⁶ Liudydami su grupe skelbėjai gali vienas kitam padėti ir „pasidrąsinti vienas kito [...] tikėjimu“ (Rom 1:12). Naujiems skelbėjams tai proga darbuotis su patyrusiais ir iš jų mokytis. Kai kuriose vietovėse liudyti dviese ar su grupe patartina dėl saugumo. Net jeigu ketini liudyti vienas, vis tiek verta dalyvauti tarnybos sueigoje. Žinodamas, kad netoliese yra daugiau bendratikių, jausiesi drąsiai. Nors skelbėjai, įskaitant pionierius, nėra įpareigoti dalyvauti kiekvienoje bendruomenės organizuojamoje tarnybos sueigoje, ypač jei jos vyksta kasdien, tikriausiai jie galės kas savaitę dalyvauti bent kai kuriose iš jų.

⁴⁷ Sekime Jėzaus ir apaštalų pavyzdžiu. Uoliai skelbkime gerąją naujieną apie Karalystę ir neabejokime, kad Jehova mūsų pastangas palaimins (Lk 9:57–62).