Stebime pasaulį

Gatvės vaikai gelbstisi nuo neteisingo elgesio

„Devyniasdešimt procentų gatvės vaikų turi šeimas. Maždaug 90 procentų [šių gatvės vaikų] terorizuoja jų tėvai, todėl jie pabėga, įsitraukia į nusikaltimus, narkomaniją bei patiria seksualinę prievartą“, — teigia Regioninio skriaudžiamų vaikų globos centro (Crami) koordinatorė Enza Matar. Kaip citavo Brazilijos laikraštis O Estado de S. Paulo, Matar pataria medikams bei mokytojams stengtis pastebėti patirtų skriaudų požymius — „staigius elgsenos pasikeitimus, atsiradusį uždarumą bei žymes ant kūno“. Įsikišti gali būti labai svarbu, nes tik 5 procentai vaikų, kuriais rūpinasi Crami, patys prašosi apginami. Užgaulūs tėvai dažnai atmeta pagalbą. Kodėl? Crami prezidentas Žaunas Robertas Skomparinis sako: „Tėvai, kurie žiauriai užsipuola vaikus, tiesiog elgiasi taip, kaip su jais pačiais buvo elgtasi jaunystėje, ir laiko tai auklėjimu.“

Pamokslininkai nešiojasi šautuvus

Kaip praneša Roiterio žinių agentūra, neseniai buvo pataisytas Kentukio valstijos (JAV) įstatymas, ir dabar kunigams bažnyčiose leidžiama slapta nešiotis šautuvus, jei jie turi leidimą laikyti slaptą ginklą. Anksčiau kunigai, kuriems buvo leidžiama slapta nešiotis ginklą, negalėjo jo turėti valstijos garbinimo vietose. 1997-aisiais grasinant ginklu iš kelių bažnyčių buvo išvogti paaukoti pinigai. Nors niekas nebuvo sužeistas, „kaimo bažnyčių tarnai bei kunigai stengėsi paveikti įstatymų leidėjus, kad jiems būtų leidžiama slapta nešiotis šautuvus“, — sakoma pranešime. Tačiau ne visa dvasininkija pritaria tai naujovei. Nensi Džo Kemper, Kentukio bažnyčių tarybos direktorė, klausė: „Kaip iš savo vaikų galime tikėtis požiūrio, kad šautuvai neišspręs problemų, jeigu jų akivaizdoje net tarnai, kurie turi būti taikos ir susitaikymo atstovai, nešiojasi žudymo įrankius?“

Kodėl manai, kad tavo eilė juda lėčiausiai?

Jei atrodo, kad apsipirkdamas visada atsiduri lėčiausiai judančioje eilėje, galbūt esi tikimybės dėsnių auka. Kaip nurodoma vokiečių laikraštyje Die Zeit, tikimybė, kad viena iš dviejų gretimų eilių judės greičiau negu tavoji, yra du iš trijų. Kuo daugiau eilių, tuo mažiau šansų pirmauti. Tyrinėtojai nustatė, kad žmones veikiau nervina ne pats laukimas, o „laiko gaišatis“. Kad ne taip nusibostų laukti lifto, kai kurių viešbučių vestibiuliuose kabo veidrodžiai. Tada žmonės randa, ką veikti, — pasišukuoja plaukus arba pasitaiso kaklaraištį. Be to, žmonėms pravartu žinoti, kiek dar reikės laukti. Todėl kai kuriose metro linijose elektroniniai skydai rodo, kiek laiko liko iki kito traukinio išvykimo.

Afrikos dvasininkų piktnaudžiavimas

„Afrikoje aikštėn iškyla netinkamas dvasininkų seksualinis elgesys“, — praneša laikraštis Catholic International. Kad užkirstų kelią tokiam elgesiui, kai kurie katalikų vyskupai pataria atidžiau patikrinti potencialių seminaristų tinkamumą bei griežčiau juos auklėti. Afrikos vyskupai susirūpinę, kad dvasininkai blogai elgiasi ir kitur: jie „piktnaudžiauja alkoholiu ir įsitraukia į netinkamą kunigų luomui bei pašaukimui veiklą, kaip antai: komerciją, politiką“. Kodėl tik pastaruoju metu visa tai išaiškėjo? „Spauda turi daugiau laisvės ir bažnyčia menkiau bekontroliuoja žiniasklaidą“, — atsako Catholic International ir priduria, kad „Afrikoje kai kurių bažnyčios autoritetų pastangos užkirsti kelią nepagražintoms naujienoms... nuėjo niekais“.

Užmaršūs žmonės

Laikraštyje La Repubblica pranešama, kad Italijoje iš 1600 apklaustų suaugusių žmonių 77 procentai nurodė kenčią nuo užmaršumo. Daugiau kaip trečdalis pernai užmiršo kokį nors svarbų jubiliejų. Be to, 42 procentai vis užmiršta, kur pastatė savo automobilį, daugiau kaip 30 procentų pamiršo savo namų raktus, daugiau kaip 25 procentai — piniginę, o 1,2 procento net buvo pamiršę savo vardą bei pavardę. Kita vertus, 28 procentai italų sakosi atsimeną bent vieną mokykloje išmoktą poezijos ištrauką. Kaip galima pagerinti savo atmintį? Vienas žinovas pataria įsimintinus dalykus sieti dar su kuo nors, pasižymėti juos užrašų knygutėje ir vis peržvelgti tas pastabas, taip pat treniruoti atmintį telefonų numeriais, melodijomis ir netgi automobilių numeriais.

Mažyliams reikia glamonių

Kaip teigia tyrimų ataskaita, pateikta laikraštyje Toronto Star, „vaikų, kurie augo neapkabinami, neglamonėjami ir neglostomi..., streso hormonų lygmuo yra labai aukštas. Tyrinėtojai mano, jog kūdikio atskyrimas nuo motinos arba nesirūpinimas juo „gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko mokymuisi bei atminčiai“. Harvardo Medicinos mokyklos mokslininkė Meri Karlson dar pastebėjo, kad vaikams, kuriuos šeimos leido į „įprastus darželius, streso hormonų lygmuo pakildavo šiokiadieniais, o savaitgaliais, kai vaikai būdavo namie, — ne“. Šis tiriamasis darbas dar sykį įrodo, kad mūsų vaikams yra svarbu justi švelnų prisilietimą ir meilę.

Atiduodami madingi šunys

Pasak Melburno laikraščio Herald Sun, Australijos gyvūnų prieglaudos pilnos išėjusių iš mados šunų. „Pastaruoju metu atiduodama daugybė Aliaskos malamutų“, — sakoma pranešime. Savininkai atsisako savo šunų, nes šie nebemadingi, arba nebepatinka šeimininkui, nes užaugo per dideli. Karališkoji bendrija gyvūnams nuo žiaurumų apsaugoti (RSPCA) mano, jog taip nutiks ir dalmatinams, kai ši neseniai vieno filmo išpopuliarinta veislė išeis iš mados. RSPCA vadovas Ričardas Hanteris sako, kad madingų šunų atsisakymas nėra naujas dalykas. Aštuntajame dešimtmetyje taip atsitiko su afganų kurtais; devintajame — su anglų aviganiais. Deja, daug atiduotų šunų teko sunaikinti. RSPCA ragina žmones verčiau pasirinkti šunis pagal jų temperamentą ir savo gyvenimo būdą, o ne vaikytis madų.

Vaikai, judėkite!

Vokiečių žurnale Test pranešama, jog vaikų, kurie per daug žiūri TV, neveiklumas pakenkia jų nuovokai, refleksams, raumenų koordinacijai — taip padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė. Vokietijos pradinukų sveikatos apžiūra parodė, kad daugiau kaip 30 procentų turi viršsvorį, daugiau kaip 40 procentų — koordinacijos sutrikimų ir daugiau kaip 60 procentų — laikysenos problemų. Kad paskatintų vaikus judėti, vokiečių sporto, saugumo bei eismo mokytojai sudarė žaidimų komplektą: į jį įeina lengvos plastmasinės lėkštelės, kamuoliai bei kiti žaislai, tad fizinė veikla vaikams virsta pramoga.

Prekybos seksu aukos

Ukrainos laikraštyje skelbiama: „Merginos: turi būti netekėjusios ir labai gražios; jaunos ir aukštos. Kviečiame jus demonstruoti rūbus, dirbti sekretorėmis, šokėjomis, choreografėmis, gimnastėmis.“ Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, tai yra tipiškas sekso prekeivių skelbimas, viliojantis naivias jaunas merginas į prostituciją. Tikėdamosi pagerinti savo finansinę padėtį, tūkstančiai Ukrainos bei Rusijos merginų kasmet iškeliauja į užsienį. Tačiau kai jos atvyksta į nurodytą vietą svečioje šalyje, kai kurių pasus paima nusikalstamo pasaulio „bosai“ ir jos priverčiamos dirbti viešnamiuose. Atsisakyti reiškia būti sumuštai, išprievartautai ir žiauriai nužudytai. Ukrainietė psichologė Liudmila Biriuk, konsultuojanti moteris, pabėgusias iš tokios vergovės, kalba: „Norisi pasakyti šioms mergaitėms: kas iš pažiūros atrodo neįtikimai gera, paprastai nebūna tiesa.“

Ar apšviečiant kelį įmanoma atitaisyti sutrikusį žmogaus organizmo paros ritmą?

Iki šiol buvo manoma, jog žmogaus biologinį laikrodį reguliuoja tinklainės ląstelės. Tačiau prancūzų laikraštyje Le Quotidien du médecin pranešama, jog naujais tyrimais nustatyta, kad šviesai jautrių ląstelių esama ne tik akyse, bet ir kitose žmogaus kūno dalyse. Jungtinių Valstijų tyrinėtojai atliko bandymą: vieniems savanoriams per stiklo pluošto vamzdelį, pritvirtintą prie pakinklių, buvo leidžiama ryški šviesa, o kitiems, kurie nešiojo tokius pat prietaisus — nebuvo. Savanoriai tiksliai nežinojo, kurie iš jų veikiami šviesos. Organizmo laikrodis buvo patikrintas pagal kūno temperatūrą ir hormono melatonino kiekį. Laikraštyje International Herald Tribune, kalbant apie šį mokslinį darbą, irgi pranešama, kad tų žmonių, kurie buvo veikiami šviesos, paros ritmas „pasislinko trimis valandomis“. Kaip tai įvyko, dar nėra žinoma. Tačiau rezultatai įdomūs; juos galima pritaikyti sutrikusiam organizmo paros ritmui, sezoninei depresijai bei miego sutrikimams gydyti.