Kas žinoma apie Kalėdas?

Milijonai žmonių visame pasaulyje Kalėdas švenčia dėl įvairių priežasčių. Vieniems tai — proga pabūti su draugais ir šeima. Kiti mąsto apie Dievą arba aukoja savo laiką, kad padėtų vargšams bei stokojantiems. Be abejo, tai pagirtina. Tačiau, kad ir kokie geri darbai tai būtų, juos aptemdo šios šventės tamsioji pusė.

Pirma, daugelis tiki, jog Kalėdos — Jėzaus gimimo diena. Tačiau diduma istorikų laikosi nuomonės, kad jo gimimo data nėra žinoma. Knygoje The Christian Book of Why atkreipiamas dėmesys, jog „pirmieji krikščionys Jėzaus gimimo datos nelaikė reikšminga“, nes nenorėjo „turėti nieko bendra su pagoniškais papročiais“. Įdomu, jog Biblijoje nėra nei užuominos, kad Jėzus kada nors būtų šventęs savo ar kieno kito gimtadienį. Priešingai, savo sekėjams įsakė minėti jo mirtį (Luko 22:19).

Antra, nemažai mokslininkų sutaria, jog dauguma kalėdinių tradicijų, kaip antai Kalėdų senelis, laumės šluota, Kalėdų eglė, keitimasis dovanomis, žvakučių uždegimas, rąsto sudeginimas Kūčių vakarą, namų puošimas vainikais, kalėdinės giesmės, kilo ne iš krikščioniškų, o iš pagoniškų papročių. Apie kai kuriuos iš tų papročių knygoje The Externals of the Catholic Church rašoma: „Ar daug kas žino, kad, keisdamasis kalėdinėmis dovanomis ar namuose ir bažnyčioje kabindamas žalumynų vainikus, elgiasi pagal pagoniškus papročius?“

Bet kai kam kyla klausimas, kas čia blogo laikytis tų, iš pažiūros nekaltų, papročių? Atsakymą rasime apsvarstę trečią argumentą. Dievui nepriimtina, kai tyras garbinimas užteršiamas pagoniškais papročiais. Neklusniems savo garbintojams senovės Izraelyje per pranašą Amosą Jehova pasakė: „Nekenčiu, niekinu jūsų šventes [...] Pasitraukite šalin su savo giesmių triukšmu“ (Amoso 5:21, 23).

Kodėl tokie griežti žodžiai? Pažiūrėkime, kas dėjosi šiaurinėje senovės Izraelio karalystėje. Pirmas jos karalius, Jeroboamas, Dano ir Betelio miestuose nuliedino aukso veršius ir liepė žmonėms juos garbinti, užuot deramai garbinus Jehovą Jeruzalės šventykloje. Be to, nustatė šventes ir joms surengti paskyrė kunigus (1 Karalių 12:26-33).

Visa tai buvo daroma neva geram tikslui. Argi taip elgdamiesi izraelitai nenorėjo pagarbinti Dievą ir pelnyti jo palankumą? Rūstūs Dievo žodžiai, ištarti per Amosą ir kitus pranašus, aiškiai atskleidžia, kaip Dievas jautėsi tai matydamas. Per pranašą Malachiją jis pasakė: „Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Argi tai nerodo, koks jo požiūris į Kalėdas šiais laikais?

Apsvarstę šiuos argumentus, milijonai žmonių nusprendė Kalėdų nebešvęsti. Dabar jie patiria džiaugsmą ir tikrą pasitenkinimą, leisdami laiką su draugais bei šeima, o vargšams bei stokojantiems padeda ištisus metus.