Pasitikėk „visos žemės Teisėjo“ gailestingumu

1. Kuo Jehova patikino Abraomą?

VIENO pokalbio Abraomas niekada nepamiršo. Jehovos siųstas angelas jam pranešė, kad Sodoma ir Gomora bus sunaikintos. Tas dievobaimingas vyras suglumo ir paklausė: „Argi drauge su nedorėliu pražudysi ir teisųjį? [...] Argi visos žemės Teisėjas pasielgtų neteisingai?“ Jehova kantriai patikino savo bičiulį, kad niekada nepražudys doro žmogaus (Pr 18:​23–33). Tai išties gera žinoti mums visiems.

2. Kodėl neabejojame, kad Jehovos nuosprendžiai teisingi ir gailestingi?

² Kodėl neabejojame, kad visi Jehovos nuosprendžiai teisingi ir gailestingi? Todėl, kad jis „žiūri į širdį“ (1 Sam 16:7). Dievas mato, „kas iš tikrųjų glūdi kiekvieno žmogaus širdyje“ (1 Kar 8:39; 1 Met 28:9). Jo nuosprendžiai tokie išmintingi, kad net neįstengiame jų iki galo perprasti ar paaiškinti. Užtat apaštalas Paulius rašė: „Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11:33).

3, 4. Apie ką retkarčiais pasvarstome ir ką aptarsime šiame straipsnyje? (Jono 5:​28, 29)

³ Bet kartais gal pasvarstome panašiai kaip Abraomas. Norėtųsi žinoti, pavyzdžiui, ar pražuvusios Sodomos ir Gomoros gyventojams yra kokių šansų. Gal kai kurie iš jų vis dėlto sugrįš per „neteisiųjų prisikėlimą“? (Apd 24:15)

⁴ Pasigilinkime į šį klausimą. Kaip neseniai buvo paaiškinta viename žurnalo numeryje, dabar geriau suprantame, kas „prisikels gyventi“ ir kas „prisikels, kad būtų teisiami“. (Perskaityk Jono 5:​28, 29.)a Sykiu paaiškėjo dar keletas svarbių dalykų. Apie juos ir pakalbėsime šiame ir tolesniame straipsniuose. Abiejuose pirma pažiūrėsime, ko apie Jehovos teisingus nuosprendžius nežinome, o paskui pereisim prie to, ką žinome.

KO NEŽINOME

5. Kas ankstesniuose mūsų leidiniuose sakoma apie Sodomos ir Gomoros gyventojus?

⁵ Kaip bus su tais, kuriuos Jehova priskiria prie neteisiųjų, mūsų leidiniuose rašyta ne kartą. Teigėme, kad tokie žmonės, pavyzdžiui Sodomos ir Gomoros gyventojai, nebus prikelti. Tačiau su malda į šį klausimą toliau gilinantis kilo abejonių, ar tikrai galime taip tvirtinti.

6. Ko negalime teigti apie kai kuriuos žmones, Dievo kadaise nubaustus mirtimi?

⁶ Panašus klausimas kyla ir dėl kitų Jehovos bausmių neteisiesiems. Antai daugybę žmonių paskandino visuotinis tvanas, Pažadėtojoje žemėje izraelitai Dievo įsakymu išnaikino septynias tautas, o dar vėliau per vieną naktį Jehovos angelas pražudė 185000 asirų kovotojų (Pr 7:23; Įst 7:​1–3; Iz 37:​36, 37). Ar Biblijoje randame kokį pagrindą teigti, kad Dievas visus tuos žmones pasmerkė amžinai pražūčiai ir jų nebeprikels? Ne, nerandame.

7. Ko nežinome apie pražuvusius per tvaną ir per Kanaano užkariavimą? (Žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Nežinome, ką minėtais atvejais Jehova nusprendė dėl kiekvieno atskiro žmogaus, taip pat ar kiekvienas turėjo galimybę pažinti Jehovą ir pasitaisyti. Tiesa, Biblijoje sakoma, kad Nojus buvo „teisumo skelbėjas“ (2 Pt 2:5). Bet vis tiek nežinia, ar statydamas didžiulį laivą jis mėgino apie būsimąją negandą pranešti asmeniškai kiekvienam žemės gyventojui. Taip ir su Kanaano tautomis: nėra pagrindo teigti, kad kanaaniečiai visi iki vieno atsisakė pripažinti tikrąjį Dievą ir mesti savo blogus kelius.

8. Ko apie Sodomos ir Gomoros gyventojus nežinome?

⁸ O kaip su Sodomos ir Gomoros gyventojais? Sodomoje buvo įsikūręs doras vyras Lotas su šeima. Bet ar Biblijoje rašoma, kad jis visiems vietiniams kalbėjo apie Jehovą? Nerašoma. Aišku, sodomiečiai buvo blogi žmonės, tačiau ar jie tikrai tai gerai suvokė? Prisimink, kas pasakojama apie vyrus, užsigeidusius išprievartauti Loto svečius. Aplink jo namus susibūrė „jauni ir seni“ (Pr 19:4; 2 Pt 2:7). Ar išties žinome, kad gailestingasis Dievas nė vieno iš jų nebeprikels? Tiesa, Abraomą jis patikino, kad tame mieste nėra nė dešimties dorų žmonių (Pr 18:32). Jie visi nusipelnė bausmės. Bet ar turime pagrindo manyti, kad per „neteisiųjų prisikėlimą“ nebus prikeltas nė vienas iš jų? Tikrai neturime.

9. Ko nežinome apie Saliamoną?

⁹ O kaip su tais, kurie tarnavo Jehovai, bet vėliau pasuko į klystkelius? Pavyzdžiui, karalius Saliamonas gerai žinojo Dievo valią ir susilaukė iš jo nemažai malonių. Bet su laiku jis palinko į stabmeldystę. Savo nuodėmėmis užrūstino Jehovą ir to pasekmes ne vieną šimtmetį kentė visa tauta. Tiesa, Biblijoje rašoma, kad Saliamonas „atgulė prie savo protėvių“, kaip ir ištikimas Dievui karalius Dovydas (1 Kar 11:​5–9, 43; 2 Kar 23:13). Bet ar tai garantija, kad jis bus prikeltas? Biblija į šį klausimą neatsako. Aišku, „kas miręs, tas atsiskaitęs už nuodėmę“ (Rom 6:7). Bet tai nereiškia, kad visi mirusieji bus prikelti, tarsi jie būtų užsipelnę tokią teisę. Ne, prikėlimas yra gailestingojo Dievo dovana. Ją gaus tie, kam jis nori suteikti galimybę tarnauti jam amžinai (Job 14:​13, 14; Jn 6:44). Ar tarp tokių bus ir Saliamonas? Jehova žino atsakymą į šį klausimą, o mes – ne. Tik suprantame, kad Dievas pasielgs teisingai.

KĄ ŽINOME

10. Kaip Jehova jaučiasi, kai žmones tenka bausti? (Ezechielio 33:11; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Perskaityk Ezechielio 33:11. Savo Žodyje Jehova atskleidė, kaip jaučiasi, kai tenka žmones bausti. Apaštalas Petras, panašiai kaip ir pranašas Ezechielis, rašė: „Jehova [...] nenori, kad kuris nors pražūtų“ (2 Pt 3:9). Taigi tikrai žinome, kad Jehova neskuba bausti žmogaus amžina pražūtimi. Jis nenusakomai gailestingas – pasigaili, kai tik įmanoma.

11. Kas tokie nebus prikelti ir iš kur tai žinome?

¹¹ O kurie žmonės tikrai nebus prikelti? Biblijoje tokių paminėta nedaug.b Vienas iš jų Judas Iskarijotas (Mk 14:21). Jėzus pavadino Judą „pražūties sūnumi“, o tai reiškia, kad jam skirta amžina pražūtis, be prikėlimo (Jn 17:12). Tas vyras pats apsisprendė tapti Jehovos ir jo Sūnaus priešu (Mk 3:29).c Jėzus sakė, kad amžino pasmerkimo nusipelno ir priešiški jam religiniai vadovai (Mt 23:33; Jn 19:11).d Taip pat apaštalas Paulius įspėjo, kad amžina pražūtis laukia užkietėjusių atsimetėlių (Hbr 6:​4–8; 10:29).

12. Ką žinome apie Jehovos gailestingumą? Pateik pavyzdžių.

¹² Kita vertus, nepamirškime apie didį Dievo gailestingumą. Jis „nenori, kad kuris nors pražūtų“. Prisimink, kaip Jehova parodė gailestingumą kai kuriems stipriai prasižengusiems savo tarnams. Antai karalius Dovydas ne kartą sunkiai nusidėjo, net svetimavo ir užsakė žmogžudystę. Bet jis atgailavo ir Jehova maloningai dovanojo (2 Sam 12:​1–13). Manasas didumą gyvenimo darė siaubingas nedorybes. Tačiau net ir jo atgailą Jehova priėmė ir atleido (2 Met 33:​9–16). Šie pavyzdžiai liudija, kad jis rodo gailestingumą, jei tik randa tam pagrindo. Tokius žmones jis prikels, nes jie pripažino savo prasikaltimus ir dėl jų atgailavo.

13. a) Kodėl Jehova pagailėjo nineviečių? b) Ką apie nineviečius pasakė Jėzus?

¹³ O kaip supratingai Jehova pasielgė su Ninevės gyventojais! Jonai jis buvo sakęs: „Matau, kokie jie nedori.“ Tačiau kai nineviečiai ėmė gailėtis dėl savo nuodėmių, Dievas kilniaširdiškai atleido. Jis elgėsi daug gailestingiau nei Jona. Įsiširdijusiam pranašui pasakė, kad nineviečiai net nemoka „atskirti gera nuo bloga“ (Jon 1:​1, 2; 3:10; 4:​9–11). Jėzus priminė apie tuos įvykius siekdamas pabrėžti, koks Jehova teisingas ir gailestingas. Jis pasakė, kad „nineviečiai prisikels per Teismą“ (Mt 12:41).

14. Kas laukia prikeltų nineviečių?

¹⁴ Per kokį „Teismą“ tie nineviečiai prisikels? Anot Jėzaus, daugelis „prisikels, kad būtų teisiami“ (Jn 5:29). Jis turėjo omeny savo valdymo Tūkstantmetį, kai iš nebūties sugrįš „tiek teisieji, tiek neteisieji“ (Apd 24:15). Neteisieji „prisikels, kad būtų teisiami“. Kitaip tariant, Jehova ir Jėzus stebės ir įvertins, kaip jie elgiasi ir kiek noriai leidžiasi mokomi. Jeigu prikeltas ninevietis nenorės Dievui tarnauti, bus pasmerktas pražūčiai (Iz 65:20). O visų, kas apsispręs tapti Jehovos garbintojais, laukia palankus nuosprendis. Jie galės gyventi amžinai (Dan 12:2).

15. a) Kodėl neturėtume tvirtinti, kad joks Sodomos ir Gomoros gyventojas nebus prikeltas? b) Ką galėtų reikšti žodžiai, užrašyti Judo 7 eilutėje? (Žiūrėk rėmelį „Ką reiškia Judo žodžiai?“)

¹⁵ Anot Jėzaus, Sodomos ir Gomoros gyventojams „Teismo dieną“ bus lengviau nei žmonėms, kurie jo nepripažino (Mt 10:​14, 15; 11:​23, 24; Lk 10:12). Ką jis turėjo omenyje? Gal hiperbolizavo? Tirštino spalvas, kad padarytų didesnį įspūdį? Nepanašu, nes lygiai taip jis kalbėjo apie nineviečius. Atrodo, jo žodžius reikia suprasti tiesiogiai. Antai „Teismu“ jis abiem atvejais pavadino tą patį laikotarpį. Tiek Ninevės, tiek Sodomos ir Gomoros gyventojai elgėsi nedorai. Skirtumas tik tas, kad nineviečiai turėjo galimybę susiprotėti ir pasikeisti. Be to, prisimink, kad būsimąją Teismo dieną prisikels ir tie, „kurie darė bloga“ (Jn 5:29). Vadinasi, Sodomos ir Gomoros gyventojams yra vilties. Galimas dalykas, bent kai kurie iš jų bus prikelti. Gal net tau pačiam teks galimybė supažindinti juos su Jehova ir Jėzumi!

16. Kuo remdamasis Jehova nuspręs, ką prikelti? (Jeremijo 17:10)

¹⁶ Perskaityk Jeremijo 17:10. Šios eilutės žodžiais galime apibendrinti, ką tikrai žinome: Jehova ištiria žmogaus širdį ir „slapčiausias mintis“. Jis kiekvienam atlygins „pagal jo elgesį, pagal jo darbų vaisių“. Jei reikės, elgsis griežtai, bet kai tik bus pagrindo, parodys gailestingumą. Tad neskubėkim daryti išvados, kad tas ar anas nebus prikeltas, jei Biblijoje taip nėra konkrečiai pasakyta.

„VISOS ŽEMĖS TEISĖJAS“ ELGIASI TEISINGAI

17. Kas laukia mirusiųjų?

¹⁷ Nuo tada, kai Adomas su Ieva nepakluso Jehovai ir stojo į Šėtono pusę, mirė milijardai žmonių. „Paskutinis priešas“ nepagailėjo nė vieno (1 Kor 15:26). Kas laukia visų nuėjusių į nebūtį? 144000 ištikimų Jėzaus sekėjų bus paimti į dangų ir apdovanoti nemirtingumu (Apr 14:1). Žemėje bus prikelta daugybė „teisiųjų“ – vyrų ir moterų, kurie tarnavo Jehovai ir jį mylėjo. Jei liks ištikimi Dievui per visą Kristaus valdymo Tūkstantmetį ir per galutinį išbandymą, jie galės gyventi amžinai (Dan 12:13; Hbr 12:1). Sugrįš ir daugelis „neteisiųjų“, nepažinojusių Jehovos ar netgi dariusių visokias blogybes. Jiems bus suteikta galimybė pasikeisti ir tapti tikrojo Dievo tarnais (Lk 23:​42, 43). Tiesa, kai kurie buvo tokie nedori ir priešiški Jehovai, kad jis yra nusprendęs jų neprikelti (Lk 12:​4, 5).

18, 19. a) Kodėl galime neabejoti Jehovos nuosprendžių teisingumu? (Izaijo 55:​8, 9) b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Ar turime pagrindą neabejoti, kad teisingi yra visi Jehovos nuosprendžiai – tiek palankūs, tiek nepalankūs? Žinoma! Tobulas, išmintingas, gailestingas „visos žemės Teisėjas“, Abraomo žodžiais tariant, niekada nepasielgtų neteisingai. Jehova išmokė savo Sūnų ir visą teismą pavedė jam (Jn 5:22). Jie abu permato kiekvieno žmogaus širdį, tad visada teisia teisingai (Mt 9:4).

¹⁹ Visiškai pasitikėkime Jehova. Jo sprendimai nepalyginti pranašesni už mūsų. (Perskaityk Izaijo 55:​8, 9.) Galime ramiai palikti visą teismą jam ir jo Sūnui, mūsų Karaliui, tokiam pat teisingam ir gailestingam kaip ir jo Tėvas (Iz 11:​3, 4). O kaip Jehova ir Jėzus teis žmones per didįjį suspaudimą? Ko apie tai nežinome? Ir ką žinome? Aptarsime kitame straipsnyje.