-
Dios të dyajnaxkëdaˈaky tuˈugë gobiernë¡Jukyˈat agujk jotkujk winë xëëw winë tiempë! Nijawë tijatyë Biiblyë tukniˈˈijxëp
-
-
LEKSION 31
Dios të dyajnaxkëdaˈaky tuˈugë gobiernë
Diosë gyobiernë yëˈë mas niˈigyë yajnimaytyakp mä Biiblyë. Dios yëˈë yajtunaambyë yäˈädë gobiernë parë yˈadëwët extëm ojts tjatuknibëjktäˈägë njukyˈäjtëm yä Naxwiiny. ¿Pën të dyajnaxkëdaˈagyë yäˈädë gobiernë? ¿Wiˈix nnijäˈäwëm ko të yˈanaˈamtsondaknë? ¿Ti ja kujk tyuumpy? ¿Ets ti tyunaampy mä tiempë myiny kyëdaˈaky? Yëˈë yaˈˈatsoowëmbitäämp mä yäˈädë leksion ets mä leksion 32 etsë 33.
1. ¿Pën të dyajnaxkëdaˈagyë yäˈädë gobiernë? ¿Ets pën yajkutujkp?
Jyobaa yëˈë të dyajnaxkëdaˈaky tuˈugë gobiernë jam tsäjpotm ets yëˈë yajkutujkpë Jesus (Matewʉ 4:17; Fwank 18:36). Mä Biiblyë jyënaˈany ko Jesus “ninäˈä kyakëxët yëˈë yˈanaˈamën” (Lukʉs 1:32, 33). Kom yëˈë yajkutujkp mä Diosë gyobiernë, pääty niˈamukë naxwinyëdë jäˈäy tˈanaˈamäˈäny.
2. ¿Pënaty mëdë Jesus yˈanaˈamäˈäny?
Jesus kyaj naytyuˈuk yˈanaˈamäˈäny. Të yajwinˈixyë ‘jäˈäy mëdiˈibë tsoˈondëbën mä ja it naxwinyëdën ets mëdiˈibë kyäjpxtëbën kanäk pëky ja ääw ayuk [...] ets yajkutuktëty’ (Apocalipsis 5:9, 10, TY). ¿Ninäägë jäˈäy të yajwinˈixtë parë mëdë Jesus yˈanaˈamdët? Desde ko Jesus jyukyˈajty yä Naxwiiny, miyonkˈamë jäˈäy kujk pyanëjkxëdë. Per jeˈeyë 144,000 jäˈäy mëdë Jesus yˈanaˈamäˈändë tsäjpotm (käjpxë Diˈibʉ Jatanʉp o Apocalipsis 14:1-4). Ja nimaybyë Dios mëduumbë, yä Naxwiiny tˈëwxit tjëjpˈixtë ja jukyˈäjtën ets yëˈë anaˈamanëdëp ja Diosë gyobiernë (Salmo 37:29).
3. ¿Tiko mas oy tyunäˈäny ja Diosë gyobiernë ets kyaj dyuˈunëty ja gobiernëtëjk mëdiˈibë jaˈäjttëp?
Ta anaˈambëtëjk mëdiˈibë jyapudëkëyandëp ja nax käjpn, per kyaj tmëdattë madakën parë ttuundäˈäytyët mëdiˈibë jyatuknibëjktakëdëp. Ets ko pyëtsëëmnëdë, ta net tyëkë wiinkpë gobiernë mëdiˈibë kyaj nëgoo tmëmay tmëdäjy ja nax käjpn. Perë Jesus, mëdiˈibë yajkutujkp mä ja Diosë gyobiernë ninäˈä kyanitëgatsäˈäny. Dios yëˈë yajnaxkëdakë yäˈädë gobiernë ets “ninäˈä kyakutëgoyaˈany” (Daniel 2:44). Jesus abëtsëmy nyaxwinyëdë yˈanaˈamäˈäny ets kyaj winˈixy wingexyë jäˈäy ttsokäˈäny. Yëˈë myëdäjtypyë tsojkën, oyjyaˈay ets tëyˈäjtën myëët tijaty ttuny. Nëjkxëp nanduˈun ttukniˈˈixëyaˈanyë jäˈäy parë tmëdattëdë tsojkën, yˈittët oyjyaˈay ets tëyˈäjtën myëët tijaty ttundët (käjpxë Isaías 11:9).
AK NIJAWË NIˈIGYË
Min nˈaknijäˈäwëm tiko njënäˈänëm ko ja Diosë gyobiernë mas oy tyunäˈäny këdiinëm ja anaˈambëtëjk mëdiˈibë jaˈäjttëp naxwiiny.
4. Diosë gyobiernë yˈanaˈamäˈäny abëtsëmy nyaxwinyëdë
Jesus niˈigyë ja madakën tmëdaty ets ja mëkˈäjtën parë yˈanaˈamët këdiinëm nituˈugë naxwinyëdë jäˈäy. Käjpxtë Matewʉ 28:18 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Tiko nituˈugë naxwinyëdë jäˈäy duˈun tkamëdatyë kutujkën extëmë Jesus?
Gobiernëtëjk jeˈeyë yˈanaˈamdë mä tuˈugë lugäär ets jëjpkëjxpë yˈanaˈamën. ¿Nanduˈunëdaa tyunäˈäny ja Diosë gyobiernë? Käjpxtë Daniel 7:14 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Wiˈix ndukˈoyˈatäˈänëm ko ja Diosë gyobiernë kyaj kyutëgoyaˈany?
¿Wiˈix ndukˈoyˈatäˈänëm ko ja Diosë gyobiernë yˈanaˈamäˈäny abëtsëmy nyaxwinyëdë?
5. Gobiernëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny tsojkëbë wyingudëgats
¿Tiko nyajtëgoyˈäjtëm ets ja Diosë gyobiernë tyëkët tuumbë ets twingudëgatsˈatët ja anaˈambëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny? Ixtë BIDEO ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Wiˈix tyundë yajkutujkpëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny?
Käjpxtë Eclesiastés 8:9 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
Wiˈix mˈokwinmay, ¿oyëdaa ko ja Diosë gyobiernë tyuundëkët parë twingudëgatsˈatët ja anaˈambëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny? ¿Ets tiko?
6. Pënaty anaˈamandëp mä ja Diosë gyobiernë jyaygyujkëdëp wiˈix nyaˈijx nyajpatëm
Jesus mëdiˈibë anaˈamp mä ja Diosë gyobiernë ojts jyukyˈaty yä Naxwiiny, pääty jyaygyujkëp yajxon yëˈë “nˈayoˈonˈäjt njotmayˈäjtëm” (Ebreeʉsʉty 4:15). Jyobaa të twinˈixy 144,000 jäˈäy ‘mëdiˈibë tsoˈondëbën mä ja it naxwinyëdën ets mëdiˈibë kyäjpxtëbën kanäk pëky ja ääw ayuk’ parë yajkutuktët mëdë Jesus (Apocalipsis 5:9, TY).
¿Tiko mjotkujkmoˈoyëty ko Jesus ets pënaty mëët yˈanaˈamäˈändë jyaygyujkëdëp ja nˈamayˈäjt njotmayˈäjtëm?
Nuˈun kujkë xëëw tiempë nyaxy, Jyobaa të twinˈixyë yetyëjk toxytyëjkëty parë mëdë Jesus yˈanaˈamdët tsäjpotm.
7. Niˈigyë yˈoyëty tijatyë Diosë gyobiernë nyiˈanaˈamëp
Yëˈë gobiernëtëjk yajnaxkëdaktëbë anaˈamën parë tpudëkëyäˈändë ets tkuwäˈänäˈändë ja nyax kyäjpn. Nanduˈunë Diosë gyobiernë, yajnaxkëdakypyë anaˈamën mëdiˈibë tsojkëp tmëmëdowdët ja jyaˈay. Käjpxtë 1 Korintʉ 6:9-11 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Wiˈix mˈokwinmay yˈixˈatäˈäny ja jukyˈäjtën ko nety niˈamukë jäˈäy tmëmëdowdë ja anaˈamën mëdiˈibë Diosë gobiernë yajnaxkëdakypy?a
Wiˈix mˈokwinmay, ¿myëdäjtypyëdaa Jyobaa madakën parë dyajnaxkëdäˈägëdë anaˈamën mëdiˈibë mbäät nmëmëdoˈowëm? ¿Tiko duˈun mˈatsoy?
¿Wiˈix nnijäˈäwëm ko mbäät tuˈugë jäˈäy nyayajtëgatsyëty mëdiˈibë nety kyaj tmëmëdoyë Diosë yˈanaˈamën? (Ixtë bersikulo 11).
Gobiernëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny yajnaxkëdaktëbë anaˈamën parë tpudëkëdë ets tkuwäˈändë ja nax käjpn. Per ja Diosë gyobiernë, mas niˈigyë yˈoyëty ja anaˈamën mëdiˈibë yajnaxkëdakypy, kyuwaampy ets pyudëjkëbë jäˈäy.
NÄÄGË JÄˈÄY JYËNÄˈÄNDË: “Niˈamukë ëtsäjtëm jam mëdë Jesus nˈanaˈamäˈänëm tsäjpotm”.
¿Mëdiˈibë tekstë myajtunëp parë xynyimaytyäˈägët ko pënaty pyanëjkxtëbë Jesus kyaj niˈamukë mëët yˈanaˈamäˈändë tsäjpotm?
TI TË NJÄJTËM
Ja Dios gyobiernë jantsy tamën yajpääty tsäjpotm ets yëˈë anaˈamäämp abëtsëmy nyaxwinyëdë.
Ajamyatsë
¿Pënaty anaˈamandëp mä ja Diosë gyobiernë?
¿Tiko ja Diosë gyobiernë niˈigyë oy tyunäˈäny këdiinëm ja anaˈambëtëjk mëdiˈibë jaˈäjttëp naxwiiny?
¿Ti Jyobaa tsyojkypy ets ttundët pënaty jukyˈatandëp mä ja gyobiernë?
AK PAYEˈEY
Nijawë mä yˈitäˈäny ja Diosë gyobiernë extëmë Jesus tnimaytyaky.
¿Tiko Jyobaa tyestiigëty yëˈëyë tpuwäˈägëdë ja Diosë gyobiernë ets kyaj yëˈëjëty ja gobiernëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny?
Nijawë wiˈix yajnimaytyäˈäktë mä Biiblyë ja 144,000 jäˈäy mëdiˈibë Jyobaa të twinˈixy parë mëdë Jesus yˈanaˈamdët.
¿Tiko tmëbëjky tuˈugë toxytyëjk mëdiˈibë nety ijtp pujxndëgoty ko yëˈëyë Dios tyunaampy ja tëyˈäjtënë yä Naxwiiny?
“Ojtsëts nnijawë wiˈix yajtunäˈäny ja tëyˈäjtën” (¡Despertad!, nobiembrë 2011)
a Mä leksion 34 jap yajnimaytyaktsoonäˈäny wiˈix mbäät njukyˈäjtëm extëmë Dios tniˈanaˈamë.
-
-
¡Ja Diosë gyobiernë të tyuundëjkënë!¡Jukyˈat agujk jotkujk winë xëëw winë tiempë! Nijawë tijatyë Biiblyë tukniˈˈijxëp
-
-
LEKSION 32
¡Ja Diosë gyobiernë të tyuundëjkënë!
Diosë gyobiernë ja yˈanaˈamtsondaky mä jëmëjt 1914, ets jaa mä nanduˈun tsyondaky ja tiempë mëdiˈibë jëjpkëxanëp, mä jeˈeyë tuk tiempë yˈakˈanaˈamdë naxwinyëdë jäˈäy. ¿Wiˈix nnijäˈäwëm? Min nˈokˈijxëm wiˈix tyam yˈadëy tijatyë Biiblyë ojts tnaskäjpxë, wiˈix yˈixëty ja jukyˈäjtën ets wiˈixë jäˈäy jyaˈayˈattë desde 1914.
1. ¿Ti mëdiˈibë Biiblyë ojts tnaskäjpxë?
Mä liibrë mëdiˈibë xyëwˈäjtypy Daniel të nety yajnaskäjpxë ko ja Diosë gyobiernë jaa tyuundëkëyaˈany ko nyaxët “wëxtujk tiempë” (Daniel 4:16, 17). Ko nyajxy kanäk mëgoˈpx jëmëjt, ta Jesus nanduˈun tmaytyakyë yäˈädë tiempë ko jyënany: “Axtë ko kyäˈpxët ja tiempë diˈibë Dios të tpëjtaˈaky”, ets yëˈë myaytyäˈägan ko kyajnëmë nety jyëjpkëxy (Lukʉs 21:24). Extëm nˈakˈixäˈänëm, yäˈädë wëxtujk tiempë ja ojts jyëjpkëxy mä jëmëjt 1914.
2. Desde 1914, ¿wiˈix yˈixëty ja jukyˈäjtën ets wiˈixë jäˈäy jyaˈayˈattë?
Ja Jesusë yˈapostëlëtëjk duˈun ojts yajtëwëdë: “¿Ti yajtukˈijxwëˈëmëp ko tamë nety myajpääty ets ko pyatnëp ja tiempë mä jyëjptëgoyanë yäˈädë jukyˈäjtën?” (Mateo 24:3, TNM). Jesus kanäk pëky ojts tnaskäjpxë tijatyë nety tunan jatanëp ko yajkutujktsondäˈägët mä Diosë gyobiernë. Ojts jyënaˈany ko jaˈˈatäämbë tsip, yuu ets ko naxwinyëdë yuˈkxäˈäny (käjpxë Matewʉ 24:7). Biiblyë ojts nanduˈun tnaskäjpxë ko “ayoˈon mëët yˈaknaxäˈäny ja xëëw tiempë” mët ko axëëk jyaˈayˈatäˈändë jäˈäy mä ja tiempë jyëjpkëxanë (2 Timotee 3:1-5). Ets duˈunën ja nˈijxëm desde 1914.
3. ¿Tiko niˈigyë jukyˈäjtën të myäˈtnë desde ko tyuundëjkë ja Diosë gyobiernë?
Ko Jesus tyëjkë anaˈambë tsäjpotm mä ja Diosë gyobiernë, ta tsyiptuuny mëdë Satanás etsë kyaˈoybyëtëjk. Biiblyë jyënaˈany ko Satanás kyaj ojts myadaˈaky, “ta naxwiiny yajkujëbijpnäjxy mët ja yˈanklësëty” (Diˈibʉ Jatanʉp o Apocalipsis 12:9, 10, 12). Yäˈädë yëˈë xytyukˈijxëm tiko nëgoo tyim jaˈäjnë abëtsëmy nyaxwinyëdë ayoˈon jotmay. Satanás të jyantsy jyotˈambëky, pes nyijäˈäwëp ko tim tsojk kyutëgoyaˈany. Pääty, nëgooyë yä Naxwiiny dyajjaˈäjnë ayoˈon jotmay, per ja Diosë gyobiernë yëˈë mëdiˈibë yajjëjptëgoyaampy.
AK NIJAWË NIˈIGYË
Min nˈokˈijxëm tiko njënäˈänëm ko ja Diosë gyobiernë ja tyuuntsondaky 1914 ets wiˈix mbäät nyajnigëxëˈkëm ko nmëbëjkëm.
4. Biiblyë ojts tnaskäjpxë ko Diosë gyobiernë tyuundëkëyaˈany 1914
Dios ojts dyajwingumäˈäy ja rey Nabucodonosor mëdiˈibë nety anaˈamp Babilonia ets ttukˈijxy ti tunan jatanëp. Mëdiˈibë yˈijx mä ja kyumäˈäy ets wiˈixë Daniel ojts dyajniwijy dyajnikejy, yëˈë myaytyäˈägan ja yˈanaˈamdaknë Nabucodonosor ets ja Diosë gyobiernë (käjpxtë Daniel 4:17).a
Käjpxtë Daniel 4:20-26. Ta net xyˈixtët ja rekuäädrë parë xynyimaytyäˈäktët mëdiˈibë yä yajtëëpy:
A) ¿Ti yˈijxë Nabucodonosor mä wyingumääy? (Ixtë bersikulo 20 etsë 21).
B) ¿Wiˈixë nety jyatäˈäny ja mëj kepy? (Ixtë bersikulo 23).
C) ¿Ti nety tunan jatanëp ko kyäˈpxët “wëxtujk tiempë”? (Ixtë bersikulo 26).
Ja kepy mëdiˈibë yajwingumää ets ja Diosë gyobiernë
TIJATYË NETY TUNAN JATANËP (Daniel 4:20-36)
Anaˈamdakn
A) Tuˈugë mëj kepy
Kyaj pën nyekyˈaneˈemy tuk tiempë
B) “Poˈtëˈëktë taabë kepy” ets waˈan tnaxy “wëxtujk tiempë”
Nyaxkëdaˈaky jatëgok ja anaˈamdakn
C) “Myajmoˈoyäämp jatëgok yëˈë mgutujktakn”
Ko tim jawyiin yˈadëëy:
D) ¿Pën ojts tˈandijy ja kepy? (Ixtë bersikulo 22).
E) ¿Näˈä ojts ja yˈanaˈamën jyëjptëgoy? (Käjpxtë Daniel 4:29-33).
F) ¿Ti tuun jäjtë ko ojts kyaˈpxy “wëxtujk tiempë”? (Käjpxtë Daniel 4:34-36).
KO TIM JAWYIIN YˈADËËY
Anaˈamdakn
D) Nabucodonosor mëdiˈibë nety yajkutujkp jam Babilonia
Kyaj pën nyekyˈaneˈemy tuk tiempë
E) Ko nyajxy ja jëmëjt 606 mä k.m.J.b ta Nabucodonosor ojts lyokëjaty ets kyaj ojts yˈokˈanaˈamnë nuˈun nyajxy wëxtujk jëmëjt
Nyaxkëdaˈaky jatëgok ja anaˈamdakn
F) Nabucodonosor ojts tyëkë jatëgokë jyot wyinmäˈäny ets yˈanaˈamtsondaky jatëgok
Wiˈix ok yˈadëëy:
G) ¿Pënaty ojts tˈandijy ja kepy? (Käjpxtë 1 Crónicas 29:23).
H) ¿Näˈä ojts ja yˈanaˈamën jyëjptëgoytyë? ¿Wiˈix nnijäˈäwëm ko kyaj nety yëˈë yˈokˈanaˈamnëdë ko Jesus jyukyˈajty yä Naxwiiny? (Käjpxtë Lukʉs 21:24).
I) ¿Näˈä ets mä ojts nyaxkëdaˈaky ja anaˈamën?
WIˈIX OK YˈADËËY
Anaˈamdakn
G) Ja israelitëty mëdiˈibë ojts yˈanaˈamdë mä Diosë kyutujktakn
Kyaj pën nyekyˈaneˈemy tuk tiempë
H) Kyutëgoy ja Jerusalén käjpn mä jëmëjt 607 mä k.m.J.; ets ja israelitëty kyaj ojts nyekyˈanaˈamdë nuˈun nyajxy 2,520 jëmëjt
Kyaj pën nyekyˈaneˈemy tuk tiempë
I) Jesus yˈanaˈamtsondaˈaky 1914 mä ja Diosë gyobiernë jam tsäjpotm
¿Nuˈunën jyeky ja wëxtujk tiempëbë?
Parë näˈäty njaygyujkëm ti myaytyäˈägaampy tuˈugë tekstë, tsojkëp nˈijxëmë wiinkpë tekstë wiˈix jyënaˈany. Extëm nˈokpëjktakëm, mä Biiblyë jyënaˈany ko tëgëk tiempë jakujkm o tëgëk jëmëjt ja kujkm, ja tˈandijy 1,260 xëëw (Diˈibʉ Jatanʉp 12:6, 14). Pääty wëxtujk tiempë ja tˈandijy 2,520 xëëw. Ets ko mä Biiblyë näˈäty tmaytyaˈaky tuk xëëw, ja tˈandijy tuk jëmëjt (Ezequiel 4:6). Pääty ko Daniel ojts tnaskäjpxë nyaxäˈäny wëxtujk tiempë, ja tˈandijy 2,520 jëmëjt.
5. Tëgäjts ja jukyˈäjtën mä jëmëjt 1914
Jesus ojts tnaskäjpxë wiˈixë nety ja jukyˈäjtën yˈixˈatäˈäny ko tyëkët anaˈambë. Käjpxtë Lukʉs 21:9-11 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
Duˈun extëm yä ojts yajnaskäjpxë, ¿ti ja mˈijxypy tyuny jyatyëty o mmëdoyˈajtypy?
Apostëlë Pablo ojts tnimaytyaˈaky wiˈix jyaˈayˈatäˈändë jäˈäyëty ko nety kyugëjxënë ja tiempë mä yˈakˈanaˈamdë gobiernëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny. Käjpxtë 2 Timotee 3:1-5 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
Extëm jyënaˈanyë yäˈädë tekstë, ¿wiˈix xyˈixy tyamë jäˈäy jyaˈayˈattë?
6. Ko të nnijäˈäwëm ko ja Diosë gyobiernë të tyuundëjkënë, ¿ti net mbäät nduˈunëm?
Käjpxtë Matewʉ 24:3, 14 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Ti tyam ja yajtuump parë nyigëxëˈëky ko të tyuundëjkënë ja Diosë gyobiernë?
¿Wiˈix mijts mbäät nanduˈun xytyunyë yäˈädë tuunk?
Ja Diosë gyobiernë tam tyam yˈanaˈamnë, ets waanë tiempë yˈaktëgoyˈaty parë nanduˈun yˈanaˈamët yä Naxwiiny. Käjpxtë Ebreeʉsʉty 10:24, 25 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Ti mbäät niduˈuk niduˈuk nduˈunëm mët ko wingon yˈijnë ja tiempë?
Koxyëp tuˈugë mëguˈuk yajpääty oˈkën jëjpˈam ets xynyijawë ti yajtsoˈogëdëp, ¿tixyëp mduumpy?
MBÄÄT NÄÄGË JÄˈÄY MYAJTËYËTY: “¿Tiko Jyobaa tyestiigëty tmëbëktë ko Jesus ja tyëjkë anaˈambë 1914?”.
¿Wiˈix xyˈatsowët?
TI TË NJÄJTËM
Tijaty ojts yajnaskäjpxë mä Biiblyë ets extëm tyam yˈixëty ja jukyˈäjtën, yëˈë xytyukˈijxëm ko të tyuundëjkënë ja Diosë gyobiernë. Ets nmëbëjkëmë nety ko nimaytyakëmë yäˈädë gobiernë ets ko nëjkxëm reunyonk.
Ajamyatsë
¿Ti tuun jäjtë ko ojts kyaˈpxy ja wëxtujk tiempëbë mëdiˈibë ojts yajnaskäjpxë mä Biiblyë?
¿Tiko mˈity seguurë ko Diosë gyobiernë ja tyuundëjkë 1914?
¿Ti mbäät xytyuny pën mmëbëjkypy ko tam tyam yˈanaˈamnë ja Diosë gyobiernë?
AK PAYEˈEY
Nijawë wiˈixë ëxpëkyjyaˈaytyëjk të tpayeˈeytyë ko ojts jyantsy tyëgatsyë jukyˈäjtën desde 1914.
“Ojts jyaˈty ja tiempë mä tyim tëgäjtstääy ja jukyˈäjtën” (¡Despertad!, abril 2007)
Nijawë wiˈix tuˈugë yetyëjk dyajtëgäjtsyë jyukyˈäjtënë ko ojts tˈixy wiˈix yˈadëyë Matewʉ 24:14.
“Nëgooyëtsë nety ndukˈëyëˈëgan ndukkuyatanë beisbol” (Diˈib Xytyukˈawäˈänëm, num. 3 2017)
¿Wiˈix nnijäˈäwëm ko mëdiˈibë ojts yajnaskäjpxë mä Daniel kapitulo 4 yëˈë myaytyäˈägaampy ja Diosë gyobiernë?
¿Wiˈix nnijäˈäwëm ko ja “wëxtujk tiempë” mëdiˈibë yajmaytyakp mä Daniel kapitulo 4 ja jyëjpkëjxy mä jëmëjt 1914?
a Mä jyënaˈany “Ak payeˈey”, käjpxë rebistë mëdiˈibë miimp mä myëdëgëëkpë etsë myëmäjtaxkpë.
b Ko tyunyë yäˈädë letrë k.m.J, yëˈë yˈandijpy mä kyajnëm myinyë Jesus etsë J.t.m, mä Jesus të myiinë.
-
-
Tijaty tyunaampy ja Diosë gyobiernë¡Jukyˈat agujk jotkujk winë xëëw winë tiempë! Nijawë tijatyë Biiblyë tukniˈˈijxëp
-
-
LEKSION 33
Tijaty tyunaampy ja Diosë gyobiernë
Ja Diosë gyobiernë të tyuundëjkënë, ets tim tsojk yä Naxwiiny dyajtëgatsäˈäny ja jukyˈäjtën mëjwiin kajaa. Min nˈokˈijxëm tijaty oyˈäjtënë tyunaampy mëdiˈibë mijts mbäät xyˈëwxity xyjëjpˈixy ko nety tyuundëjkënë.
1. ¿Ti tyunaampy ja Diosë gyobiernë parë jyaˈˈatëdë jotkujkˈäjtën yä Naxwiiny ets yajtunët ja tëyˈäjtën?
Ko nëjkx ja tsip tyunyëty mëdiˈibë xyëwˈäjtypy Armajedon, jaa mä Jesus mëdiˈibë tuump mä ja Diosë gyobiernë, dyajkutëgoyaˈanyë axëkjäˈäytyëjk etsë gobiernëtëjk (Diˈibʉ Jatanʉp o Apocalipsis 16:14, 16). Ko nyaxëdë yäˈädë tsip, të nety yˈadëy extëmë Biiblyë jyënaˈany: “Jeˈeyë waanë tiempë yˈakwëˈëmy, etsë axëkjäˈäy kyaj nyekyjaˈˈatäˈändë” (Salmo 37:10). Ko netyë Jesus yˈaneˈemy yä Naxwiiny, yëˈë yˈixaampy parë jyaˈˈatëdë jotkujkˈäjtën ets yajtunët ja tëyˈäjtën (käjpxë Isaías 11:4).
2. ¿Wiˈix njukyˈatäˈänëm yä Naxwiiny ko nety yajtuny ja Diosë tsyojkën?
Ko tyëkët anaˈambë ja Diosë gyobiernë, “pënaty jukyˈäjttëp tëyˈäjtën myëët yëˈë jyaˈˈatandëbë naxwinyëdë, ets ttuktsëënëyäˈändë xëmëkyëjxm” (Salmo 37:29). Okpawinmay wiˈix ja jukyˈäjtën yˈixˈatäˈäny ko nety yä Naxwiiny yëˈëyë jyukyˈäjnëdë ja oyjyaˈaytyëjk, mëdiˈibë tsyojktëbë Jyobaa ets naytsyojkëdëp nixim niyam. Nipën kyanekypyäˈämbatäˈäny ets njukyˈatäˈänënë xëmëkyëjxm. ¡Jantsy agujk jotkujk nëjkx njukyˈäjtënë!
3. ¿Tijaty yˈaktunaampy ja Diosë gyobiernë ko nety të dyajkutëgoy ja axëkjäˈäytyëjk?
Ko netyë Jesus të dyajkutëgoy ja axëkjäˈäytyëjk, ta yˈanaˈamäˈäny tuk mil jëmëjt mët ja 144,000. Nuˈun nyaxäˈänyë yäˈädë tiempë, pyudëkëyandëbë naxwinyëdë jäˈäy ets nyiwäˈätsëdët ja poky kaytyey parë jyëmbittët wäˈäts jäˈäy. Ko yˈabatët tuk mil jëmëjt, të netyë yäˈädë Naxwinyëdë jyëmbity jantsy oy jantsy tsuj, ets të tyuktuky mëdë jäˈäy mëdiˈibë yëˈëyë myëmëdoowdëbë Jyobaa ets jyukyˈattë agujk jotkujk. Ta nëjkxë Jesus ttukkëdëjkënë ja Tyeetyë kyutujkën. Duˈuntsoo ja Dios xyëëw wyëˈëmnët wäˈäts xëmëkyëjxm (Mateo 6:9, 10, TNM). Të nety nanduˈun yajxon nyigëxëˈëky ko Jyobaa yëˈë mëdiˈibë oy anaˈamp ets ko kyuentëˈäjtypy ja nyax kyäjpn. Ets tim ok, ta nëjkxë Jyobaa dyajkutëgoyë Satanás, ja kyaˈoybyëtëjk ets pënaty nety pyuwäˈktuttëp ja Diosë gyobiernë (Diˈibʉ Jatanʉp 20:7-10). Tijaty nety të dyaˈoyë ja Diosë gyobiernë, duˈun nëjkx yˈijnë xëmëkyëjxm.
AK NIJAWË NIˈIGYË
Min nˈaknijäˈäwëm tiko mbäät nˈijtëm seguurë ko Dios kyuytyunaampy tijaty të xytyukwandakëm mët yëˈëgyëjxm ja gyobiernë.
4. Diosë gyobiernë yajkutëgoyaambyë anaˈambëtëjk mëdiˈibë yä naxwiiny
“Naxwinyëdë jäˈäy të dyajtuny ja madakënë mëdiˈibë myëdäjtypy mä myënaxwinyëdë jäˈäy parë tˈaxëktuny” (Eclesiastés 8:9). Perë Diosë gyobiernë, yëˈë yaˈoyëyaampy tijaty kyaj yajtuny tëyˈäjtën myëët.
Käjpxtë Daniel 2:44 etsë 2 Tesalónikʉ 1:6-8, ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Wiˈixë Jyobaa mëdë Jesus ttunäˈändë ja gobiernëtëjk ets pënaty puwäˈkëdëp?
Nuˈun kujk xyˈixyˈatyë Jyobaa mëdë Jesus, ¿tiko myajnayjyawëty seguurë ko tëyˈäjtën myëët tijaty ttunäˈändë ets tpayeˈeyäˈändë?
5. Jesus yëˈë mëdiˈibë mas oy anaˈamäämp
Ko netyë Jesus yˈanaˈamtsondaknë yä Naxwiiny, mëjwiin kajaa tijaty ttukpudëkëyaˈanyë naxwinyëdë jäˈäy. Ixtë BIDEO mä wiˈixë Jesus tpudëjkë jäˈäy ets ko Dios të myoˈoyëty ja mëkˈäjtën parë duˈun ttunët.
Tijatyë Jesus tyuun ko jyukyˈajty Naxwiiny, yëˈë xytyukˈijxëm tijaty tyunaampy mä ja Diosë gyobiernë. Mä ja kunuˈkxën mëdiˈibë Jesus yajminaampy, ¿mëdiˈibë niˈigyë mtsojkënyëˈajtypy tyun jyatëdët? Käjpxtäˈäytyë yäˈädë tekstë mä yajnimaytyaˈaky ja kunuˈkxën.
KO JESUS JYUKYˈAJTY NAXWIINY...
KO JESUS YˈANAˈAMTSONDÄˈÄGËT NAXWIINY...
... yajnäjx ja mëk tuˈu mëk poj (Markʉs 4:36-41)
... yaˈoyëyaampy ja it naxwinyëdë mëdiˈibë jäˈäy të dyajwindëgoytyë (Isaías 35:1, 2)
... yajkääy yaˈuk mëjˈäjtëngyëjxm milˈamë jäˈäy (Matewʉ 14:17-21)
... yajjëjptëgoyaampy ja yuu (Salmo 72:16)
... yaˈˈagëdak nimayë päˈäm jäˈäy (Lukʉs 18:35-43)
... yaˈˈagëdäˈägaampy niˈamukë jäˈäy parë oy mëk yaˈix yajpäättët (Isaías 33:24)
... yajjukypyëjkë oˈkpë (Lukʉs 8:49-55)
... yajjëjptëgoyaampy ja oˈk tëgoˈoyën (Diˈibʉ Jatanʉp 21:3, 4)
6. Jantsy oy njukyˈatäˈänëm mä tyunäˈäny ja Diosë gyobiernë
Diosë gyobiernë yëˈë duˈun xyajjukyˈatäˈänëm extëmë Jyobaa ojts tjatuknibëjktäägë ko ojts dyajkojˈyë naxwinyëdë jäˈäy. Njukyˈatäˈänëm xëmëkyëjxm yä naxwiiny ko nety të jyëmbity jantsy oy jantsy tsuj. Ixtë BIDEO mä yajnimaytyaˈaky wiˈixë Jyobaa të dyajtunyë Jesus parë nbatëm ja jukyˈäjtën extëm ojts ttuknibëjktäägë.
Käjpxtë Salmo 145:16 ets nimaytyäˈäktë mëdiˈibë yä yajtëëpy:
¿Wiˈix myajnayjyawëty ko Jyobaa tmoˈoyaˈanyë naxwinyëdë jäˈäy “tijaty tsyojkënyëˈäjttëp”?
NÄÄGË JÄˈÄY JYËNÄˈÄNDË: “Ko tyëkët tuˈugë gobiernë mëdiˈibë oy tunëp, mbäät dyaˈoyë ja nˈamayˈäjt njotmayˈäjtëm”.
¿Tijaty jotmay yaˈoyëyaambyë Diosë gyobiernë mëdiˈibë tyam kyaj tmëmadäˈäktë gobiernëtëjk?
TI TË NJÄJTËM
Mä Jesus yajkutukäˈäny, yëˈë yaˈˈadëwaampy tijatyë Dios ojts ttuknibëjktäägë. Jyëmbitëdë yäˈädë Naxwinyëdë jantsy oy tsuj ets tyuktukët mëdë oyjyaˈay mëdiˈibë yëˈëyë yˈawdattëbë Jyobaa.
Ajamyatsë
Ko netyë Jesus yˈaneˈemy yä Naxwiiny, ¿ti tyunaampy parë wyäˈätsëdë Diosë xyëëw?
¿Tiko nˈijtëm seguurë ko Diosë gyobiernë yëˈë yajminaampy ja kunuˈkxën mëdiˈibë Biiblyë wyandakypy?
Diosë gyobiernë yajminaambyë kunuˈkxën, ¿mëdiˈibë niˈigyë mtsojkënyëˈajtypy tyun jyatëdët?
AK PAYEˈEY
Nnijawë ti yajtijp Armajedon.
Nnijawë tijaty tunan jatanëp ko Jesus jyënany myinäˈäny ja mëj ayoˈon (Matewʉ 24:21).
¿Tijaty tunan jatanëp ko nety myiny ja mëj ayoˈon? (Myiny mä jw.org)
¿Wiˈix mbäädë familyë nyaybyawinmayëdë ko tam jyukyˈäjnëdë mä yˈaneˈemy ja Diosë gyobiernë?
Käjpx mä jyënaˈany “Nnayajtëëwëbëtsë nety tijaty”, mä yajnimaytyaˈaky tuˈugë yetyëjk mëdiˈibë nety kyaj tˈoyˈixy wiˈixë gobiernë tijaty ttuny, ets wiˈix ojts tnijawë yˈoyëyaˈany ja amay jotmay.
“Biiblyë yëˈë yajtëgäjtsëdë jyukyˈäjtën” (Myiny mä Diˈib Xytyukˈawäˈänëm)
-