UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
Quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • mwbr19 abril e uxaq 1-8
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2019)
  • Subtítulo
  • 1-7 RE ABRIL
  • 8-14 RE ABRIL
  • 22-28 RE ABRIL
  • 29 RE ABRIL KOPAN 5 RE MAYO
Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2019)
mwbr19 abril e uxaq 1-8

Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

1-7 RE ABRIL

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | 1 CORINTIOS 7-9

«Ri e kʼulan taj yaʼom jun sipanik chke»

(1 Corintios 7:32) Kinwaj kʼut chi mat kʼo jas kixok wi il. Ri achi ri man kʼulan taj, kerilij ri jastaq re ri Ajawaxel, jas ri kqaj chuwach ri Ajawaxel.

w11-S 15/1 18 párr. 3

Chabʼanaʼ ronojel ri katkun che ubʼanik chiʼ at kʼulan taj

3 Qastzij, ri e kʼulan taj kʼo más kitiempo xuqujeʼ kekunik kkibʼan kʼi chak, rumal laʼ kʼax ta kkibʼan che unimarisaxik ri kichak che ri Dios. Kekunik kkiriq más kachiʼl xuqujeʼ kux más ko ri kachilanik rukʼ ri Jehová (1 Cor. 7:32-35). Rumal ri utzilal riʼ, e kʼi cristianos kichaʼom che «kekʼuliʼ taj», pa neʼ xa pa jun tiempo. E nikʼaj chik kichomam kekʼuliʼik. Are kʼu, rumal che xkʼextaj ri jastaq pa ri kikʼaslemal, qas xechoman chrij, xkibʼan kichʼawem xuqujeʼ xkilo che rukʼ ri utobʼanik ri Jehová che kekunik kekʼuliʼ taj. Rumal la rukʼ ronojel kanimaʼ xkichomaj che kekʼuliʼ taj (1 Cor. 7:37, 38).

(1 Corintios 7:33, 34) Are kʼu ri achi ri kʼulanik, kerilij ri jastaq re ri uwach Ulew, are kraj kubʼano jas ri kqaj chuwach ri rixoqil. 34 Xuqujeʼ man junam ta ri ixoq ri kʼulanik rukʼ ri ali ri man kʼulan taj. Ri man kʼulan taj, are kerilij ri jastaq re ri Ajawaxel, rech kux tastalik winaq pa ri ucuerpo xuqujeʼ pa ri ranimaʼ. Ri ixoq ri kʼulanik, are kerilij ri jastaq re ri uwach Ulew, are kraj kubʼano jas ri kqaj chuwach ri rachajil.

w08-S 15/7 27 párr. 1

Pixabʼ nim kibʼanik keʼesax pa ri e wuj chke ri e aj Corinto

7:33, 34. ¿Jas riʼ «ri jastaq re ri uwach Ulew» che kkilij ri e cristianos che e kʼulanik? Are ta ri itzel taq jastaq rech wajun uwach Ulew riʼ che qonojel rajawaxik kqaxutuj —are ri atzʼyaq, ri wa xuqujeʼ ri ja— are waʼ ri jastaq riʼ che ri e kʼulanik kkilij (1 Juan 2:15-17).

(1 Corintios 7:37, 38) We kʼu kʼo jun ri kunaʼ ribʼ chi man kʼo ta ktaqchinik, ri yaʼtal che jachike ri kraj kubʼano kuchʼak kʼu ri ranimaʼ kubʼij chi man kkʼuliʼ taj, utz ri kubʼano. 38 Jeʼ kʼu riʼ we kkʼuliʼ rukʼ ri uyaʼom chi utzij che, utz ri kubʼano; we kʼu ne man kkʼuliʼ, sibʼalaj utz na ri kubʼano.

w96-S 15/10 12 párr. 14

Ri e kʼulan taj. Kekunik kkibʼan kʼi chak rumal che kʼo ta jastaq keqʼatenik

14 Ri cristiano che xaq xiw kutzukuj jastaq che kqaj chuwach rumal che kʼulan taj areʼ qas ta «utz» kubʼan chuwach ri kʼulan chik. Kubʼan wariʼ xa ta rumal «ri Rajawbʼal ri Dios» xaneʼ rumal ri jastaq che kraj ri areʼ (Mateo 19:12.) Ri achi o ri ixoq che kʼulan taj, rajawaxik are kerilij ri jastaq re ri Ajawaxel xuqujeʼ« jas kqaj chuwach ri Ajawaxel» man kʼo ta jun jastaq chik krilij, xaneʼ xaq xiw kupatanij ri Ajawaxel. Wariʼ kraj kubʼij che ubʼanom ta kebʼ ri qʼijilanik che kuya che ri Jehová xuqujeʼ ri Jesucristo. Xaq jeʼ riʼ ri e cristianos che e kʼulan taj más «utz» na kkibʼan chkiwach ri e kʼulanik.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(1 Corintios 7:11) We kʼu ri ixoq kuya kan ri rachajil, chkanaj kan chi jeriʼ, makʼuliʼ chik, o chutzir chi jumul rukʼ ri rachajil. Xuqujeʼ ri achi mujach kan ri rixoqil.

lv 219

Notas

Jujun mul, e jujun cristianos kijachom kan ri kikʼulaj pa neʼ kʼo ta inmoralidad sexual kibʼanom (1 Corintios 7:11). Jun cristiano kkunik kujach kan ri ukʼulaj pa ri e bʼantajik riʼ:

• Kuya ta ri kajwataj che ri familia. Ri achajil che kuya ta ri kajwataj che ri ufamilia, kʼa kopan ri qʼij che kʼo ta kkitijo o kʼo ta kipwaq (1 Timoteo 5:8).

• Sibʼalaj kchʼayanik. Ri chʼayanik sibʼalaj kʼax kubʼan che ri kʼulaj che kunaʼ che ri ukʼaslemal kʼo chuwach nimalaj kʼax (Gálatas 5:19-21).

• Ri rachilanik rukʼ ri Jehová kʼo pa kʼax. Ri cristiano kkun taj kupatanij ri Dios rumal che ri ukʼulaj kuya ta bʼe che (Hechos 5:29).

(1 Corintios 7:36) We kʼo jun kuchomaj chi kkʼuliʼ rukʼ ri uyaʼom chi utzij che, rumal rech chi kʼo chik ujunabʼ che ri kʼulanem, we kʼu kuchomaj chi are waʼ ri utz na, chubʼanaʼ ri kuchomaj are taqalik; kʼulanoq, man makunik taj.

w00-S 15/7 31 párr. 2

Kojkunik kojux chʼajchʼoj taq winaq pa jun uwach Ulew inmoral

Rumal laʼ, utz taj che ri alabʼom alitomabʼ aninaq kekʼuliʼ are chiʼ kkinaʼ che kkʼiy ri kirayinik sexuales. Ri kʼulanem xaq ta jun etzʼabʼaʼl, rajawaxik che qas kʼo chi ujunabʼ jun rech kchoman chrij ri kajwataj pa ri kʼulanem (Génesis 2:24). Are más utz che kkeyeʼj na che kqʼax ri kirayinik sexuales rumal che kusach ri kichomanik (1 Corintios 7:36). Utz taj xuqujeʼ are jun mak che jun winaq kʼo chi ujunabʼ che kraj kkʼuliʼ kqʼoyiʼ rukʼ jun winaq xa rumal che uriqom ta ukʼulaj.

8-14 RE ABRIL

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | 1 CORINTIOS 10-13

«Sukʼ ri Jehová»

(1 Corintios 10:13) Man iriqom ta kʼu jun kʼambʼejenik ri ma ta aj winaq; jik kʼut ri Dios chi man kuya taj kixkʼambʼejexik xaneʼ xaq xuwi ri kixkun che uqʼatexik uwach, kuya kʼu xuqujeʼ junam rukʼ ri kʼambʼejebʼal ri elebʼal.

w17.02-S 29, 30

Pregunta kech ri ajsikʼinelabʼ

Ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj: «Dios [...] man kuya taj kixkʼambʼejexik xaneʼ xaq xuwi ri kixkun che uqʼatexik uwach» (1 Cor. 10:13). ¿La kraj kubʼij we tzij riʼ che Jehová nabʼe kuchomaj jas kʼax kqachʼijo tekʼuriʼ kuchaʼ ri kʼax che kqariqo?

▪ Chojchoman chrij ri kraj kubʼij. Jun kʼutbʼal, are chiʼ ri ukʼojol jun qachalal xukamisaj ribʼ, areʼ xutaʼ we ri Jehová nabʼe uchomam jas kʼax kkichʼij ri areʼ xuqujeʼ ri rixoqil. ¿La kʼo rumal che kqakojo che Jehová ktaqan pa uwiʼ ri kqariq pa ri qakʼaslemal?

Are chiʼ qas kqanikʼoj ri utzij ri Pablo che kʼo pa 1 Corintios 10:13 kqilo che kʼo ta kubʼij wi pa ri Biblia rech kqakojo che Jehová nabʼe kril ri kʼax che kojkun che uchʼijik tekʼuriʼ kuchaʼ ri kʼax che kqariqo. Chqanikʼoj kajibʼ jastaq ri rumal che kqabʼij wariʼ.

Nabʼe, Jehová uyaʼom bʼe chqe che kqachaʼ ri kqabʼano. Areʼ kraj che kqachaʼ jas bʼe kqakʼam bʼi pa ri qakʼaslemal (Deut. 30:19, 20; Jos. 24:15). We kqachaʼ ri utz bʼe, kojkunik kqakubʼsaj qakʼuʼx che areʼ kukʼam qabʼe (Prov. 16:9). Are kʼu, we man kqabʼano, kqariq na kʼax riʼ (Gál. 6:7). We ta are Jehová kchaʼow ri kʼax che kqariqo, tajin ta kuya bʼe riʼ chqe che kqachaʼ ri kqabʼano.

Ukabʼ, Jehová kojuchajij ta chuwach ri xaq kʼateʼ kqataqlebʼej junam rukʼ ri kubʼij ri Biblia (Ecl. 9:11). Weneʼ kqariq kʼi kʼax rumal jun accidente, rumal che oj kʼo pa jun kʼolbʼal xuqujeʼ ri hora che utz taj. Jesús xchʼaw chrij jun takʼatik ja che xukamisaj 18 winaq are chiʼ xwulinik, xuqujeʼ xubʼij che are ta ri Dios xyaʼow wajun kʼax riʼ (Luc. 13:1-5). Utz taj kchomaxik che ri Dios are uchomam chik jachin kkʼasiʼ kanoq xuqujeʼ jachin kkamik are chiʼ xaq kʼateʼ kkʼulmataj jun kʼax, ¿pa qastzij?

Urox, qonojel rajawaxik kqakʼutu we oj sukʼ che ri Jehová. Chnaʼtaj chqe che ri Satanás kubʼij che ri kepatanin che ri Dios e sukʼ taj, are chiʼ kkiriq kʼax kkiya kan ri kisukʼilal che ri Dios (Job 1:9-11; 2:4; Apoc. 12:10). Wet qastzij che ri Jehová kresaj ri kʼax are chiʼ krilo che kqachʼij taj, wariʼ kukʼutu che qastzij ri xubʼij ri Satanás che kqapatanij ri Dios xa rumal ri jastaq che kuya chqe.

Kʼisbʼal re, rajawaxik taj che ri Jehová kretaʼmaj ronojel ri kqakʼulmaj. Ri chomanik che are ri Dios kyaʼow ri e kʼax che kqariqo wariʼ kraj kubʼij che retaʼm chi ronojel ri kqariq pa ri petinaq. Are kʼu ri Biblia jeʼ ta kubʼij. Qastzij che ri Dios kkunik kuchʼobʼ ri petinaq (Is. 46:10). Are kʼu, ri Biblia kubʼij che areʼ xaq xiw kuchaʼ ri jastaq che kraj kretaʼmaj (Gén. 18:20, 21; 22:12). Areʼ nim kril ri qatzoqopitajem rumal laʼ rukʼ nojibʼal kril ri petinaq. Qastzij che are wariʼ kqaj che jun Dios che qas nim kril ri qatzoqopitajem xuqujeʼ amaqʼel kchakun rukʼ nojibʼal (Deut. 32:4; 2 Cor. 3:17).

Are kʼu, ¿jas kqetaʼmaj chrij ri kubʼij ri «Dios [...] man kuya taj kixkʼambʼejexik xaneʼ xaq xuwi ri kixkun che uqʼatexik uwach»? Ri Pablo are ta kubʼij ri kubʼan ri Jehová nabʼe chuwach ri kʼax, xaneʼ are chiʼ oj kʼo pa ri e kʼax riʼ. Ri e utzalaj taq tzij riʼ kuya qachuqʼabʼ che Jehová kojutoʼ we kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij, apastaneʼ ri e kʼax che kqariq pa ri qakʼaslemal (Sal. 55:22). Ri xubʼij ri Pablo kukʼut kebʼ qastzij che nim kibʼanik. ¿Jas riʼ?

Nabʼe, apachike kʼax che kqariqo junam rukʼ ri kkiriq konojel winaq. Wariʼ kraj kubʼij che ri e kʼax che kqariq pa ri qakʼaslemal e rech wajun uwach Ulew riʼ. Are kʼu, we kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ri Jehová, ri e kʼax riʼ kekun taj kechʼakan pa qawiʼ (1 Ped. 5:8, 9). Pa ri texto re 1 Corintios 10:13, ri Pablo tajin kchʼaw chrij ri e kʼax che xkiriq ri e israelitas pa ri chaqiʼj ulew (1 Cor. 10:6-11). Nijun chke ri e kʼax riʼ xchʼakan pa kiwiʼ ri e sukʼalaj taq israelitas. Junam rukʼ ri xubʼij ri Pablo kajibʼ mul, xa e jujun xeniman taj. Are xchʼaw chkij ri xkiya kan ukubʼsaxik kikʼuʼx chrij ri Jehová xuqujeʼ xkibʼan itzel taq rayinik.

Ukabʼ, «sukʼ ri Dios». Are chiʼ kqanikʼoj ri xubʼan ri Jehová che ri utinamit, rukʼ wariʼ qas kqil ri sukʼalaj uloqʼoqʼebʼal chke ri «keloqʼoqʼen che xuqujeʼ kkitzʼaqatisaj ri e utaqomal» (Deut. 7:9). Xuqujeʼ kqetaʼmaj che amaqʼel kubʼan ri kubʼij (Jos. 23:14). Jehová ukʼutum che are sukʼ, rumal laʼ qas kubʼan na ri e kebʼ jastaq che utzujum chke ri keloqʼoqʼen che xuqujeʼ kenimanik are chiʼ kkiriq kʼax: 1) kuya taj che nijun kʼax kubʼan sibʼalaj nim che kekun taj kkichʼijo xuqujeʼ 2) kuya ri tobʼanik che kajwataj chke.

¿Jas kubʼan ri Jehová che kitoʼik ri kkikubʼsaj kikʼuʼx chrij? Qastzij che, kkun riʼ kresaj ri e kʼax che kqariqo. Are kʼu chnaʼtaj chqe ri xubʼij ri Pablo: Jehová «kuya kʼu xuqujeʼ junam rukʼ ri kʼambʼejebʼal ri elebʼal». Kʼi mul, areʼ kuya ri tobʼanik che kajwataj chqe rech kqachʼij ri kʼax. Chqilaʼ ri kubʼan che ubʼanik:

▪ «Ri areʼ kukubʼisaj qakʼuʼx pa ronojel ri qakʼaxkʼolil» (2 Cor. 1:3, 4). Kkunik kuya jamaril pa ri qachomanik, pa ri qanimaʼ, xuqujeʼ ri kqanaʼo rukʼ ri Utzij, ri uxlabʼixel xuqujeʼ ri qawa pa uxlabʼal che kuya ri «jikalaj pataninel» (Mat. 24:45; Juan 14:16; Rom. 15:4).

▪ Kkunik kukʼam qabʼe rukʼ ri uxlabʼixel (Juan 14:26). Are chiʼ kqariq kʼax, ri uxlabʼixel kojutoʼ che unaʼtasaxik ri e bʼantajik xuqujeʼ ri e pixabʼ re ri Biblia rech kqachaʼ rukʼ nojibʼal ri e jastaq pa ri qakʼaslemal.

▪ Jehová kkunik kukoj ri e ángeles che qatoʼik (Heb. 1:14).

▪ Jehová kukoj nikʼaj chi qachalal che qatoʼik, rukʼ ri kkibʼano xuqujeʼ ri kkibʼij, rech kkikubʼsaj qakʼuʼx (Col. 4:11).

Are kʼu, ¿jas kqetaʼmaj chrij ri xubʼij ri Pablo pa 1 Corintios 10:13? Ri Jehová kuchaʼ ta ri kʼax che kqariqo. Are kʼu ri qas qetaʼm, we rukʼ ronojel qanimaʼ kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij areʼ, kʼo ta jumul kuya bʼe che ri e kʼax kux más nim che kojkun ta che uchʼijik; amaqʼel kuya ri kajwataj chqe rech kqachʼijo. ¡Wa taq tzij riʼ qas kukubʼsaj qakʼuʼx!

(1 Corintios 10:13) Man iriqom ta kʼu jun kʼambʼejenik ri ma ta aj winaq; jik kʼut ri Dios chi man kuya taj kixkʼambʼejexik xaneʼ xaq xuwi ri kixkun che uqʼatexik uwach, kuya kʼu xuqujeʼ junam rukʼ ri kʼambʼejebʼal ri elebʼal.

(1 Corintios 10:13) Man iriqom ta kʼu jun kʼambʼejenik ri ma ta aj winaq; jik kʼut ri Dios chi man kuya taj kixkʼambʼejexik xaneʼ xaq xuwi ri kixkun che uqʼatexik uwach, kuya kʼu xuqujeʼ junam rukʼ ri kʼambʼejebʼal ri elebʼal.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(1 Corintios 10:8) Mixmakun kukʼ ixoqibʼ achijabʼ, jas ri xkibʼan jujun chke ri e areʼ. Rumal kʼu riʼ xekam juwinaq oxibʼ mil (23,000) xa pa jun qʼij.

w04-S 1/4 29

Pregunta kech ri ajsikʼinelabʼ

¿Jasche pa 1 Corintios 10:8 kubʼij che e 23.000 israelitas xekam pa jun qʼij chiʼ xeqaj pa fornicación we pa Números 25:9 kubʼij che e areʼ 24.000?

Kʼi bʼanom che uqʼalajisaxik ri ajilabʼal che kʼo pa ri kebʼ versículos riʼ. Ri más kʼax ta uchʼobʼik are che ri qas ajilabʼal kqʼax che 23.000 are kʼu kqʼax ta che 24.000, rumal laʼ kuya kbʼixik 23.000 o 24.000. Chqilaʼ jun chi ubʼanik. Ri apóstol Pablo xuya ubʼixik chrij ri xkibʼan ri e israelitas pa Sitim rech xux jun kʼutbʼal chke ri e cristianos re ri ojer Corinto, tinamit che qas etaʼmatal uwach rumal che xaq xiw kkibʼan ri kirayinik. Pablo xutzʼibʼaj: «Mixmakun kukʼ ixoqibʼ achijabʼ, jas ri xkibʼan jujun chke ri e areʼ. Rumal kʼu riʼ xekam juwinaq oxibʼ mil (23,000) xa pa jun qʼij». Pablo are xchʼaw chkij ri e winaq che xekamisax rumal ri Jehová rumal che xeqaj pa fornicación xuqujeʼ xubʼij che are e 23.000 xekamik (1 Corintios 10:8).

Are kʼu ri capítulo 25 re Números kubʼij che «xkiya kibʼ xejurux che uqʼiijilaxik ri Baal-peor. Xpe kʼu royowal» ri Jehová chrij ri Israel, tekʼuriʼ xubʼij che Jehová xutaq bʼi ri Moisés che kikamisaxik «konojel ri e kʼamal taq ubʼe ri tinamit». Xuqujeʼ ri Moisés xutaq bʼi ri e qʼatal taq tzij rech kkibʼan wajun taqanik riʼ. Kʼisbʼal re, are chiʼ Finehás rukʼ kowil kʼuxaj aninaq xukamisaj ri israelita che xukʼam bʼi jun ixoq madianita pa ri campamento, jeriʼ xtaniʼ ri kʼajisabʼal wachaj. Ri bʼantajik riʼ kkʼis rukʼ ri e tzij riʼ: «e kaminaq chi kʼu neʼ juwinaq kajibʼ mil (24,000) chke» (Números 25:1-9).

Rukʼ wariʼ kukʼutu, che ri xekamisax kumal ri e qʼatal taq tzij e kʼo ri «e kʼamal taq ubʼe ri tinamit» chupam ri ajilabʼal che kubʼij pa ri wuj re Números xuqujeʼ ri e israelitas che xukamisaj ri Jehová. Ri e kʼamal taq bʼe che xekam pa kiqʼabʼ ri e qʼatal taq tzij weneʼ e jun mil, wariʼ kubʼano che ri e kaminaqibʼ kopan pa ri ajilabʼal 24.000. Ri e kʼamal taq bʼe riʼ e ajmak «xkiya kibʼ xejurux che uqʼijilaxik ri Baal-peor» we xeqaj pa fornicación o xeqaj taj xetobʼan pa wajun nimaqʼij riʼ o xkiya bʼe chke ri xebʼanow we jastaq riʼ.

Ri kubʼij ri tzij xkiya kibʼ xejuruxik jun wuj kubʼij che weneʼ kraj kubʼij «kuxim ribʼ che jun winaq». Ri e israelitas are jun tinamit rech ri Jehová, are kʼu xkibʼan kʼax che ri kachilanik rukʼ, are chiʼ xkiya kibʼ xejurux che uqʼiijilaxik ri Baal-peor. Qʼaxinaq chi setecientos junabʼ, Dios xukoj ri ajqʼaxal tzij Oseas che ubʼixik chke ri e israelitas: «Are taq kʼu xeʼopan pa Baal-peor xkijach kibʼ che kipatanexik ri e subʼunelabʼ taq diosibʼ, xkibʼan kʼu kibʼ che xeʼux xawebʼal e jachaʼ ri diosibʼ ri kekiloqʼoqʼej» (Oseas 9:10). Konojel ri xkibʼan wariʼ taqal chke che xekamisax rumal ri Dios. Ri Moisés xunatajisaj wariʼ chke ri israelitas: «Qas iwilom ri xubʼan ri Ajawaxel pa Baal-peor, ri xubʼan chixoʼl che usachisaxik kiwach konojel ri xeqʼijilan che ri dios re ri kʼolbʼal riʼ» (Deuteronomio 4:3).

(1 Corintios 11:5, 6) Ronojel kʼu ixoq ri kubʼan chʼawem rukʼ Dios, o kuqʼaxej tzij chke ri winaq ri yoʼm che rumal ri Dios, we man chʼuqutal ri ujolom, kresaj ukʼixbʼal ri ujolom. Xa junam riʼ we ta kasokax ri uwiʼ. 6 We ri ixoq man kuchʼuq ta ri ujolom, chresaj bʼaʼ ri uwiʼ. We kʼixbʼal kʼu che ri ixoq chi kuqopij ri uwiʼ o kresaj ronojel ri uwiʼ, chuchʼuquʼ bʼaʼ ri ujolom.

(1 Corintios 11:10) Rumal riʼ, rajawaxik che ri ixoq kkʼojiʼ jun etal che ri ujolom che kʼo chuxeʼ taqanik, rumal kech ri taqoʼnibʼ aj chikaj.

w15-S 15/2 30

Pregunta kech ri ajsikʼinelabʼ

¿La rajawaxik kuchʼuq ri ujolom jun qachalal ixoq are chiʼ kuya jun etaʼmanik rech ri Biblia chuwach jun publicador achi che ubʼanom ta uqasanjaʼ?

▪ Ri kʼutunem che kʼo pa ri seccción «Preguntas de los lectores», re La Atalaya re 15 re julio 2002, xuya ubʼixik che jun qachalal ixoq rajawaxik kuchʼuq ri ujolom are chiʼ kuya jun etaʼmanik rech ri Biblia chuwach jun publicador, we ubʼanom chi uqasanjaʼ o ubʼanom taj. Are kʼu, xkʼex ri xbʼix kanoq are chi qas xnikʼox chrij wajun bʼantajik riʼ.

Jun qachalal ixoq rajawaxik kuchʼuq ri ujolom are chiʼ kuya jun etaʼmanik rech ri Biblia chuwach jun qachalal che ubʼanom chi uqasanjaʼ. ¿Jasche? Rumal che kukʼutu che nim kril wi ri taqanik pa ri congregación xuqujeʼ che tajin kubʼan jun chak che rajawaxik jun achi kbʼanowik (1 Cor. 11:5, 6, 10). We kraj, ri publicadora kkunik kutaʼ che ri qachalal achi che are kyaʼow ri tijonik rech ri Biblia we kkun che ubʼanik.

We ri rachiʼl ri qachalal ixoq are jun publicador che ubʼanom ta uqasanjaʼ che are ta ri rachajil, pa ri Biblia kubʼij taj che rajawaxik kuchʼuq ri ujolom. Weneʼ jujun mul kʼo qachalal ixoqibʼ kkichʼuq ri kijolom rumal che are jeʼ kubʼij ri retaʼmabʼal kikʼuʼx.

22-28 RE ABRIL

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | 1 CORINTIOS 14-16

«Ri Dios kux na ronojel puwiʼ ronojel»

(1 Corintios 15:24, 25) Chukʼisbʼalil, ri Cristo kujach na ri Ajawbʼal che ri Dios Tataxel, kusach kʼu kiwach konojel ri e kʼo pa kiwiʼ nikʼaj chik, konojel ri kʼo kitaqanik xuqujeʼ konojel ri kʼo kikunem. 25 Rajawaxik ktaqan na ri areʼ puwiʼ ronojel, kʼa keʼuya na konojel ri ukʼulel chuxeʼ ri raqan.

w98-S 1/7 21 párr. 10

«Ri kʼisbʼal kʼulel ri kusach na uwach, are ri kamikal»

10 «Ri kʼisbʼal» are ri ukʼisbʼalil ri Rajawbʼal ri Cristo re mil junabʼ, are chiʼ ri Jesús rukʼ machʼachʼem xuqujeʼ sukʼilal kujach ri Ajawbʼal che ri uDios xuqujeʼ ri uTat (Apocalipsis 20:4). Ri urayibʼal ri Dios are che «keʼumulij na konojel ri jastaq [...] keʼuya na xeʼ utaqanik ri Cristo» pa ri qʼij riʼ xtzʼaqatik (Efesios 1:9, 10). Are kʼu nabʼe ri Cristo kusachisaj na «konojel ri e kʼo pa kiwiʼ nikʼaj chik, konojel ri kʼo kitaqanik xuqujeʼ konojel ri kʼo kikunem» che kkixutuj ri Rajawbʼal ri Dios. Wariʼ kraj kubʼij che are más nim na ubʼanik chuwach ri Armagedón (Apocalipsis 16:16; 19:11-21). Ri Pablo kubʼij: «Rajawaxik ktaqan na ri areʼ puwiʼ ronojel, kʼa keʼuya na konojel ri ukʼulel chuxeʼ ri raqan. Ri kʼisbʼal kʼulel ri kusach na uwach, are ri kamikal» (1 Corintios 15:25, 26). Qastzij, ronojel ri xuya ri makaj xuqujeʼ ri kamikal che xuya kan ri Adán, xsach uwach riʼ. Pa ri tiempo riʼ, ri Dios resam chi riʼ konojel ri e kaminaqibʼ «pa taq ri muqbʼal», kraj kubʼij che kuya chi jumul ri kikʼaslemal ri e kaminaq (Juan 5:28).

(1 Corintios 15:26) Ri kʼisbʼal kʼulel ri kusach na uwach, are ri kamikal.

kr-S 237 párr. 21

Ri Ajawbʼal kubʼan na ri urayibʼal ri Dios cho ri uwach Ulew

21 ¿Jas kkʼulmataj rukʼ ri kamikal che kriqitaj rumal ri yabʼil xuqujeʼ ri makaj? Are ri kʼisbʼal qakʼulel, ri kojuchʼak qonojel chweʼq kabʼij (1 Cor. 15:26). Are kʼu ¿la are ri kamikal jun kʼulel che nim uchuqʼabʼ chuwach ri Jehová? Chawilaʼ ri xubʼij kan ri Isaías: «Ri Ajawaxel xa jumul kusach na uwach ri kamikal, kutzajisaj na ri uwaʼl kiwach ri kibʼaqʼwach konojel» (Is. 25:8). ¿La katchoman chrij wariʼ? ¡Kʼo ta chi más kaminaqibʼ ni muqbʼal ni oqʼej rumal kʼaxkʼolil! Are kʼu: kojoqʼ na rumal ri kikotemal are chiʼ kqilo che ri Jehová kubʼan na ri jeʼlalaj urayibʼal are chiʼ keʼuwalajisaj na ri e kaminaq (chasikʼij uwach Isaías 26:19). Kekunataj kʼu na konojel ri e kʼax che kkiriq ri e winaq rumal ri kamikal.

(1 Corintios 15:27, 28) Ri Dios xeʼuya konojel ri jastaq pa taqik chuxeʼ ri raqan. Are taq ri Tzʼibʼatalik kubʼij: «konojel ri jastaq e yoʼm pa taqik che», qʼalaj chi man areʼ ta jun ri Dios, are kʼu yaʼ ri areʼ xyoʼw konojel ri jastaq pa taqik che. 28 Are taq konojel ri jastaq keyataj na pa taqik che, kʼateʼ riʼ xuqujeʼ ri Kʼojolaxel kuya na ribʼ pa taqik che ri Tataxel ri xyoʼw konojel ri jastaq pa taqik che ri areʼ, rech ri Dios kux na ronojel, puwiʼ ronojel.

w12-S 15/9 12 párr. 17

Mil junabʼ re jamaril...¡xuqujeʼ kʼo na más!

17 Rukʼ kikotemal ri Pablo xuya ubʼixik wajun nimalaj qʼij riʼ are chiʼ xubʼij che ri Dios «kux na ronojel puwiʼ ronojel». ¿Jas kraj kubʼij waʼ taq tzij riʼ? Are chiʼ majaʼ kemakun ri Adán xuqujeʼ ri Eva xaq xiw pa jun familia e kʼo wi xuqujeʼ kʼo jamaril chkixoʼl. Jehová, ri nim ubʼanik puwiʼ ri kajulew, xaq xiw ri areʼ kajawin pa uwiʼ ronojel ri utikoʼn, junam kukʼ ri e ángeles xuqujeʼ ri e winaq. E areʼ kekunik kkiya uqʼij xuqujeʼ kechʼaw rukʼ ri Jehová xuqujeʼ ri areʼ keʼutewchij. Qastzij che areʼ are «ronojel puwiʼ ronojel».

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(1 Corintios 14:34, 35) Xaq cheyinil ri ixoqibʼ pa taq ri komon kojonelabʼ, rumal rech chi man yaʼtal ta chke kechʼawik. Xaneʼ chkiyaʼ kibʼ pa taqik jas ri kubʼij ri pixabʼ. 35 We kʼo jun jasach kkaj kketaʼmaj, chkitaʼ chke ri qas kachajil cho kachoch. Man utz taj we ri ixoq ktzijon pa ri qʼijilanik.

w12-S 1/9 9, recuadro

¿La xubʼij ri apóstol Pablo che utz taj kechʼaw ri ixoqibʼ?

Ri apóstol Pablo xubʼij che ri ixoqibʼ «man yaʼtal ta chke kechʼawik» (1 Corintios 14:34). ¿Jas xraj xubʼij? ¿La are xraj xubʼij che ri e ixoqibʼ qas ta kʼo kinojibʼal che ukʼutik ri utzij ri Dios? Are ta waʼ ri xraj xubʼij, rumal che amaqʼel nim xril wi ri kichak ri e ixoqibʼ che xkibʼan che utzijoxik ri utzij ri Dios (2 Timoteo 1:5; Tito 2:3-5). Ri Pablo xutzʼibʼaj chke ri aj Corinto che kechʼaw taj are chiʼ jun cristiano tajin ktzijonik. Are kʼu xaq xiw ta chke ri e ixoqibʼ xubʼij wariʼ xaneʼ chke konojel ri kechʼaw pa nikʼaj chi chʼabʼal xuqujeʼ ri kkiqʼaxej ri utzij ri Dios (1 Corintios 14:26-30, 33). Weneʼ jujun chke ri e cristianas, kekikot rukʼ ri tajin kketaʼmaj, kkaj kkibʼan preguntas che ri tajin kuya ri chʼabʼal, rumal che are ri e naqʼatal ri tinamit che ubʼanik. Rumal laʼ ri Pablo xubʼij «chkitaʼ chke ri qas kachajil cho kachoch», rech ronojel utz kelik (1 Corintios 14:35).

(1 Corintios 15:53) We qabʼanik riʼ ri kqʼayik, rajawaxik katzʼyaqix kʼu na rukʼ ri man kqʼay taj. Xuqujeʼ we cuerpo riʼ ri kkamik, rajawaxik katzʼyaqix na rukʼ ri man kkam taj.

it-1-S 1221

Ri man kqʼay taj

Junam ubʼanik ri kikʼastajibʼal rukʼ ri Jesús, ri keʼajawin rukʼ xuqujeʼ kekʼastajisax na xaq ta rukʼ jun kʼaslemal re uxlabʼal xaneʼ jun kʼaslemal che kkam taj xuqujeʼ kqʼay taj. Are chi xkikʼaslemaj xuqujeʼ xkinimaj ri Jehová rukʼ sukʼilal xuqujeʼ xekam rukʼ jun cuerpo che kqʼayik xyaʼ kʼu jun cuerpo re uxlabʼal chke che kqʼay taj, junam rukʼ ri kuqʼalajisaj ri Pablo pa 1 Corintios 15:42-54. Rumal laʼ, ri kʼaslemal che kkam taj are kchʼaw chrij ri utzalaj kikʼaslemal che kkiriq na, che kʼo ta jumul ksach uwach xuqujeʼ naj kuchʼijo. Rumal laʼ ri kqʼay taj kʼo ubʼanik rukʼ ri cuerpo che kuya na ri Dios chke, ukʼexwach ri kʼo nabʼe, che kqʼay taj, kchuwir taj xuqujeʼ ksach ta uwach. Rumal laʼ kqʼalajinik che ri Dios kuya ri kunem rech kajwataj ta chi nijun jastaq chke rech kekʼasiʼ, kkiriq na ronojel ri tzoqopitajem che kʼo ta ukʼisik, kʼo ta chi jun rukʼ kpe wi ri kichuqʼabʼ, kjunamataj ta ri kibʼanik kukʼ ri e winaq xuqujeʼ ri e ángeles. Wariʼ kukʼut ri nimalaj ukubʼsal ukʼuʼx ri Dios chkij ri kkiriq wajun kʼaslemal riʼ. Are kʼu wajun kʼaslemal riʼ che ksach ta uwach kraj ta kubʼij che e kʼo ta chi chuxeʼ ri utaqanik ri Dios, e areʼ xuqujeʼ ri Jesucristo che are kkʼamow kibʼe, e kʼo na chuxeʼ ri urayibʼal xuqujeʼ ri utaqanik ri kiTat. (1Co 15:23-28; chawilaʼ alma; inmortalidad.)

29 RE ABRIL KOPAN 5 RE MAYO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | 2 CORINTIOS 1-3

Jehová «are ri Dios waʼ ri kukubʼisaj qakʼuʼx pa ronojel»

(2 Corintios 1:3) Kqanimarisaj uqʼij ri uDios xuqujeʼ ri uTat ri Qajaw Jesucristo. Are Tataxel waʼ ri kutoqʼobʼisaj qawach, are Dios waʼ ri kukubʼsaj qakʼuʼx pa ronojel.

w17.07-S 13 párr. 4

«Chixoqʼ kukʼ ri keʼoqʼik»

4 «Are Tataxel waʼ ri kutoqʼobʼisaj qawach» xuqujeʼ xuriq kʼax are chiʼ xekam ri e utzalaj taq rachiʼl, junam rukʼ ri Abrahán, Isaac, Jacob, Moisés xuqujeʼ ri ajawinel David (Núm. 12:6-8; Mat. 22:31, 32; Hech. 13:22). Ri Biblia kubʼij che ri Dios kurayij che kopan wajun qʼij riʼ rech kuya chi jumul kikʼaslemal (Job 14:14, 15). Pa ri qʼij riʼ, e areʼ kekikot na riʼ xuqujeʼ kkiriq ta chi yabʼil. Chnaʼtaj chqe che ri Dios xuqujeʼ xril ri kʼaxalaj kamikal che xuriq ri loqʼalaj ukʼojol, ri qas nim loqʼoqʼebʼal kunaʼ che (Prov. 8:22, 30). Kojkun taj kojchoman chrij ri kʼax che xunaʼ ri Jehová (Juan 5:20; 10:17).

(2 Corintios 1:4) Ri areʼ kukubʼsaj qakʼuʼx pa konojel ri qakʼaxkʼolil, rech kojkun che ukubʼsaxik kikʼuʼx nikʼaj chik ri e kʼo pa ronojel uwach kʼaxkʼolil. Jas ri ukubʼsaxik qakʼuʼx uj rumal ri Dios, jeʼ kqabʼan uj che ukubʼsaxik kikʼuʼx nikʼaj chik.

w17.07-S 15 párr. 14

«Chixoqʼ kukʼ ri keʼoqʼik»

14 Qastzij, che weneʼ kqariq ta jas kqabʼij chke ri sibʼalaj kebʼisonik. Pa neʼ jeʼ wariʼ, ri Biblia kubʼij «kechʼaw kʼu ri kʼo kinoʼj kkiya kʼu utzil» (Prov. 12:18). E kʼi cristianos kkiriq utzalaj taq tzij che ukubʼsaxik kikʼuʼx e nikʼaj chik pa ri folleto Cuando muere un ser querido. Kʼi mul, ri más utz ubʼanik are che kqabʼan ri kubʼij wajun pixabʼ riʼ: che kojoqʼ kukʼ ri keʼoqʼik (Rom. 12:15). Jun qachalal ixoq malkaʼn ubʼiʼ Gaby kubʼij: «Ri woqʼej kukʼut ri qas kinnaʼ rumal che sibʼalaj kuya kubʼsal kʼuʼx chwe chiʼ ri e wachiʼl keʼoqʼ wukʼ. Kinnaʼ che xaq ta nutukel in kʼolik are chi kinriq ri kʼax riʼ».

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(2 Corintios 1:22) Ri areʼ ukojom qetal che ukʼutik chi uj rech. Xuqujeʼ uyoʼm ri Uxlabʼaxel pa ri qanimaʼ, kʼutbʼal waʼ chi kyataj na ri jastaq chqe ri ubʼim ri Dios.

w16.04-S 32

Pregunta kech ri ajsikʼinelabʼ

¿Jas riʼ ri «etal» xuqujeʼ ri «kʼutbʼal» kuya ri Dios chke ri e chaʼom che kebʼe pa ri kaj? (2 Cor. 1:21, 22).

▪ Kʼutbʼal. Junam che kubʼij jun referencia, ri tzij griega che kubʼij wi «kʼutbʼal» pa 2 Corintios 1:22 «are jun tzij che kkoj chuwach qʼatbʼal tzij xuqujeʼ pa ri kʼayij». Kraj kubʼij «nabʼe tojonik, depósito, kʼasaj che rajawaxik ktojik, che kukʼutu che ubʼanom jun contrato o ktobʼan che ri nabʼe tojonik re jun jastaq che kloqʼik xuqujeʼ che kchʼojixik». Are chiʼ jun cristiano che chaʼom rumal ri uxlabʼixel, kyaʼ jun «kʼutbʼal» che. Are kʼu, junam kubʼij pa 2 Corintios 5:1-5, kyaʼ ri tojbʼal re o ronojel ri tewchibʼal are chiʼ kratzʼyaqij jun cuerpo pa ri kaj che kqʼay taj. Jun kʼaslemal che kkam taj are jun chke ri tewchibʼal riʼ (1 Cor. 1548-54).

Pa ri chʼabʼal griego che kkoj pa ri qaqʼij kukoj jun tzij che kʼo ubʼanik rukʼ ri mulqʼabʼ che kyaʼ che ri uyaʼom chi utzij che kʼulanem. Ri jun kʼutbʼal riʼ qas taqal chke ri e chaʼom che kebʼe pa ri kaj, rumal che e areʼ ri rixoqil simbólica re ri Cristo (2 Cor. 11:2; Apoc. 21:2, 9).

▪ Ri etal. Ojer kanoq are kkoj ri etal rech kbʼan firmar xuqujeʼ kukʼutu che kʼo upatan ri uwujil jun jastaq. Are chiʼ ri Dios kukoj jun «etal» rukʼ ri uxlabʼixel che jun cristiano, rukʼ wariʼ kukʼutu che are chi rajaw (Efes. 1:13, 14). Ri e chaʼom che e sukʼ, are kkoj jun etal chke che ksach ta uwach chiʼ xa jubʼiqʼ chi kraj che kekamik o are chiʼ kumajij ri nimalaj kʼaxkʼolil (Efes. 4:30; Apoc. 7:2-4).

(2 Corintios 2:14-16) Maltyox bʼaʼ che ri Dios, chi amaqʼel kojukʼam bʼik pa ri chʼakanik pa ri Cristo Jesús chi rumal kʼu qech kuya retaʼmaxik ri utijonik ri kjabʼun, pa konojel kʼolbʼal jachaʼ jun kʼokʼalaj uxlabʼ. 15 Uj jeʼ ta neʼ ri kʼokʼalaj ruxlabʼ jun kʼokʼal ri kuya ri Cristo chuwach ri Dios; we uxlabʼ riʼ kʼo chkixoʼl ri winaq ri kekolotajik xuqujeʼ chkixoʼl ri winaq ri ksach kiwach. 16 Chke ri ksach kiwach, are ruxlabʼ kamikal ri keʼukamisaj. Chke kʼu ri kekolotajik, are ruxlabʼ kʼaslemal ri kuya kikʼaslemal. Chke kʼu we jastaq riʼ, ¿jachin ta kʼu lo ri tikarel?

w10-S 1/8 23

¿La awetaʼm?

¿Jas xraj xubʼij ri apóstol Pablo are chiʼ xchʼaw chrij jun «chʼakanik»?

▪ Pa 2 Corintios 2:14-16, ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj: «Dios, [...] kojukʼam bʼik pa ri chʼakanik pa ri Cristo Jesús chi rumal kʼu qech kuya retaʼmaxik ri utijonik ri kjabʼun, pa konojel kʼolbʼal jachaʼ jun kʼokʼalaj uxlabʼ». Xuqujeʼ xubʼij: «Uj jeʼ ta neʼ ri kʼokʼalaj ruxlabʼ jun kʼokʼal ri kuya ri Cristo chuwach ri Dios; we uxlabʼ riʼ kʼo chkixoʼl ri winaq ri kekolotajik xuqujeʼ chkixoʼl ri winaq ri ksach kiwach. Chke ri ksach kiwach, are ruxlabʼ kamikal ri keʼukamisaj. Chke kʼu ri kekolotajik, are ruxlabʼ kʼaslemal ri kuya kikʼaslemal».

Are kʼu, ¿jas riʼ ri «chʼakanik»? Ri Pablo tajin kchʼaw chrij ri nimaqʼij re chʼakanik rukʼ ri e desfiles che kkibʼan ri e romanos chke ri e kʼamal taq kibʼe ri ajchʼojabʼ. Pa ri nimaqʼij kkiqʼalajisaj ri jastaq che xkelaqʼaj pa ri tinamit xuqujeʼ ri e winaq che xekichap loq, are kʼu ri e winaq kkiraq kichiʼ rukʼ kikotemal che uyaʼik kiqʼij ri kinimal ri ajchʼojabʼ xuqujeʼ ri xebʼe pa chʼoj. Ri nimaqʼij xkʼis rukʼ kiporoxik ri e wakax che tabʼal toqʼobʼ che xekʼojiʼ pa ri desfile xuqujeʼ xekikamisaj jujun chke ri e kikʼulel che xekichap loq.

¿Jas chrij xchʼaw wi ri apóstol are chiʼ xubʼij «jun kʼokʼal ri kuya ri Cristo», che kraj kubʼij kʼaslemal chke e jujun, are kʼu chke nikʼaj chik are kamikal? Jun enciclopedia kubʼij che wajun kʼutbʼal riʼ «weneʼ petinaq pa ri kinaqʼatisabʼal ri e romanos are chiʼ kkiporoj incienso pa ronojel ri desfile». Xuqujeʼ kubʼij: «ri xechʼakanik kkijunamisaj ri ukʼokʼal ri incienso rukʼ ri kichʼakanik, are kʼu ri e chapom loq kkijunamaj ri ukʼokʼal ri incienso rukʼ ri kikamikal» (The International Standard Bible Encyclopedia).

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • Quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik