INTERNETPI QELQANCHISKUNA Watchtower
Watchtower
INTERNETPI QELQANCHISKUNA
quechua (Cusco)
  • BIBLIA
  • QELQAKUNA
  • JUÑUNAKUYKUNA
  • mwbr18 Diciembre 1-14 paginakuna
  • Diospaq kausasunchis, referencia (Diciembre 2018)

Manan kaypaq video kanchu

Pampachaykuway, manan atikushanchu kay videota qhawanaykipaq.

  • Diospaq kausasunchis, referencia (Diciembre 2018)
  • Diospaq kausasunchis, juñunakuypi yachanapaq, referencias-2018
  • Subtitulokuna
  • 3-9 DICIEMBRE
  • 10-16 DICIEMBRE
  • 17-23 DICIEMBRE
  • 24-30 DICIEMBRE
  • 31 DICIEMBRE-6 ENERO
Diospaq kausasunchis, juñunakuypi yachanapaq, referencias-2018
mwbr18 Diciembre 1-14 paginakuna

Diospaq kausasunchis juñunakuypi yachanapaq referencia

3-9 DICIEMBRE

BIBLIAPI QORI JINA YACHACHIKUYKUNA | HECHOS 9-11

“Ñaupaqpiqa Diosta servinankutan jark’akuq, kunantaq Diosmanta predicaq kapun”

(Hechos 9:1, 2) Sauloqa amenazashallaranmi Señorpa discipulonkunata, wañuchiytataqmi munasharanpas, chaymi uma sacerdoteman rispa 2 cartakunata qelqachiran Damasco llaqtapi kaq sinagogakunapaq, chhaynapi pipas Señorpa ñanninpi kaqtaqa qharitapas warmitapas watasqata Jerusalén llaqtaman apamunanpaq.

bt-S pág. 60 párrs. 1, 2

“La congregación [...] entró en un período de paz”

LOS viajeros se aproximan a Damasco con siniestras intenciones: quieren sacar de sus casas a los discípulos de Jesús, humillarlos y llevárselos atados a Jerusalén para que los castigue el Sanedrín.

2 A la cabeza de la comitiva va Saulo, quien ya tiene las manos manchadas de sangre. Hace poco observó complacido cómo sus correligionarios, cegados por el fanatismo, lapidaban a Esteban, fiel discípulo de Cristo (Hech. 7:57–8:1). Y, más tarde, lanzó un feroz ataque contra los cristianos de Jerusalén. No contento con eso, ahora está decidido a erradicar de todo lugar a ese grupo al que tanto detesta, conocido como el Camino (Hech. 9:1, 2).

(Hechos 9:15, 16) Señortaq ichaqa payta niran: “Phaway rillay, chay runatan noqaqa ajllakuni waj nación runakunaman, reykunaman, Israel runakunamanwan noqamanta willamunanpaq. 16 Noqan payman rikuchisaq maytukuytachus sutiyrayku ñak’arinqa chayta”, nispa.

w16.06 pág. 4 párr. 4

Diosta agradecekusun llut’aqninchis kasqanmanta

4 Payta serviq runakunata ajllaspaqa manan noqanchis jina jawallantachu qhawan. Diosqa sonqonkutan qhawan, chaypin yachan imayna kasqankuta (leey 1 Samuel 16:7). Chaytan ruwaran ñaupa tiempopi cristiana iñiq t’aqata jatarichishaspa. Diosqa mana allinpaq qhawarisqa runakunatan ajllaran churinta qatikunankupaq (Juan 6:44). Jujninmi karan judío religionpi umalliq Saulo runa. Payqa sinchi jatunchakuq, millay runan karan, sinchitataqmi cheqnikuran cristianokunata (1 Tim. 1:13). Chaywanpas Diosqa sonqontan qhawariran, jinan repararan llamp’u t’uru jina kasqanta (Prov. 17:3). Chaymi ‘servinanpaq ajllakuran’, paymi Diosmanta willanan karan “waj suyu runakunaman, reykunaman, Israel runakunamanpas” (Hech. 9:15). Chaymantapas juj runakunatan ajllakuran “sumaq waqaychana mankata” jina llut’ananpaq. Chay runakunaqa machaq, suwa, qhelli juchapi puriqkunan karanku. Ichaqa Diosmanta yachasqanku qhepamanmi paypi iñipuranku, chaymi Diosqa llamp’u t’uruta jina paykunata llut’aran (Rom. 9:21; 1 Cor. 6:9-11).

(Hechos 9:20-22) jinaspa sinagogakunapi willaranpacha Jesusqa Diospa Churin kasqanmanta. 21 Payta llapa uyariqkunaqa sinchi admirasqan ninakuranku: “¿Manachu kayqa kashan Jerusalén llaqtapi Jesuspa sutinpi iñiqkunata sinchita qatikachaq runa? Payqa jamuran paykunata presota jap’ispa umalli sacerdotekunaman apananpaqmá riki”, nispa. 22 Sauloqa aswan-aswan atiywanmi rimasharan, sut’itapunin rikuchisharan Jesusqa Cristo kasqanta, chhaynapin Damasco llaqtapi tiyaq judiokunata iskayachisharan.

bt-S pág. 64 párr. 15

“La congregación [...] entró en un período de paz”

15 Cuando el anterior perseguidor comenzó a predicar en las sinagogas acerca de Jesús, ¡qué sorprendidos, atónitos e incluso enojados se debieron de sentir los judíos! De hecho, se preguntaban: “¿No es este el hombre que en Jerusalén asolaba a los que invocan este nombre[¿]” (Hech. 9:21). Para explicarles por qué había modificado su postura, tuvo que “probar lógicamente que [Jesús] es el Cristo” (Hech. 9:22). Pero la lógica no es una llave maestra que sirva para todas las puertas. Por eso, no logró abrir las mentes cerradas por la tradición ni los corazones atrancados por el orgullo. Con todo, Saulo no se dio por vencido.

Maskhasun ancha allin yachachikuykunata

(Hechos 9:4) jinan payqa pampaman wijch’ukuran, jinaspa juj kunkata uyariran: “Saulo, Saulo, ¿imanaqtinmi qatikachawashanki?”, nispa nimuqta.

bt-S págs. 60, 61 párrs. 5, 6

“La congregación [...] entró en un período de paz”

5 Cuando Jesús detuvo a Saulo en el camino de Damasco, no le preguntó: “¿Por qué estás persiguiendo a mis discípulos?”, sino: “¿Por qué me estás persiguiendo?” (Hech. 9:4). Como vemos, Cristo siente como suyos los problemas de sus seguidores (Mat. 25:34-40, 45).

6 Por eso, si uno está sufriendo dificultades por ser leal a Cristo, puede estar seguro de que tanto él como su Padre están al corriente de la situación (Mat. 10:22, 28-31). Claro, es posible que no eliminen la prueba de inmediato. Recordemos que el Hijo de Dios vio a Saulo colaborar en la matanza de Esteban y sacar a rastras de sus hogares a los cristianos de Jerusalén (Hech. 8:3). Y, sin embargo, en esos momentos no intervino, aunque sí les infundió el poder de Dios que les permitiría mantenerse fieles.

(Hechos 10:6) Paytan alojashan qarakuna llamp’uyachiq Simón, paypa wasinqa lamar-qocha patapin kashan”, nispa.

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 10:6

Simón, curtidor: Los curtidores trataban las pieles de los animales con una solución de cal para quitarles el pelo y los restos de carne y grasa. Después, para fabricar artículos de cuero, trataban las pieles con un potente líquido hecho de plantas. Este proceso producía malos olores y requería mucha agua, lo que quizás explique por qué Simón vivía junto al mar, probablemente a las afueras de Jope. Según la Ley mosaica, quienes trabajaban con cadáveres de animales eran ceremonialmente inmundos (Le 5:2; 11:39). Por eso, muchos judíos los menospreciaban y no se habrían alojado en la casa de un curtidor. De hecho, el Talmud consideraba que este oficio era peor que trabajar recogiendo excremento. Sin embargo, el prejuicio no le impidió a Pedro quedarse en la casa de Simón. Demostró tener una mente abierta, y eso lo preparó para su siguiente asignación: ir a la casa de un gentil. Algunos expertos opinan que la palabra griega para “curtidor” (byrseús) era un sobrenombre de Simón.

Bibliata leenapaq

(Hechos 9:10-22) Damasco llaqtapin karan juj iñiq, Ananías sutiyoq, Señormi payman rijurispa niran: “Ananías”, nispa. Jinan payqa: “Uyarishaykin, Señor”, niran. 11 Señortaq payta niran: “Phaway riy ‘recta’ nisqa calleman, jinaspa Judaspa wasinpi Tarso llaqtayoq Saulo runata maskhamuy. Paymi Diosmanta mañakushan, 12 chaymantapas juj rijuriypin rikusunki maypichus kashasqanman jaykuqta, jinaspa ñawin qhawaripunanpaq payman makiykita churaykushaqta”, nispa. 13 Ananiasmi ichaqa niran: “Señor, askha runatan uyarini chay runamanta rimaqta, Jerusalén llaqtapi qanpi iñiqkunata imaymana mana allinkuna ruwasqanmanta. 14 Jinaspapas payqa umalli sacerdotekunaq kamachisqanmi jamushan sutiykipi llapa iñiqkunata presota apananpaq”, nispa. 15 Señortaq ichaqa payta niran: “Phaway rillay, chay runatan noqaqa ajllakuni waj nación runakunaman, reykunaman, Israel runakunamanwan noqamanta willamunanpaq. 16 Noqan payman rikuchisaq maytukuytachus sutiyrayku ñak’arinqa chayta”, nispa. 17 Jinan Ananiasqa rispa Sauloq alojakusqan wasiman jaykuran, jinaspa payman makinta churaykuspa niran: “Wayqéy Saulo, ñanpi rijurimuqniyki Señor Jesusmi kachamuwashan ñawiyki qhawaripunanpaq santo espirituwan junt’a kanaykipaqwan”, nispa. 18 Chayta niqtin jinan Sauloq ñawinmantaqa challwaq sarphan jina t’akarikamuran, jinan ñawinqa qhawaripuran; sayarispataq bautizakapuran, 19 jinaspa mijuspa kallpata jap’iran. Chaymantataq juj tiempo Damasco llaqtapi iñiqkunawan qhepakuran, 20 jinaspa sinagogakunapi willaranpacha Jesusqa Diospa Churin kasqanmanta. 21 Payta llapa uyariqkunaqa sinchi admirasqan ninakuranku: “¿Manachu kayqa kashan Jerusalén llaqtapi Jesuspa sutinpi iñiqkunata sinchita qatikachaq runa? Payqa jamuran paykunata presota jap’ispa umalli sacerdotekunaman apananpaqmá riki”, nispa. 22 Sauloqa aswan-aswan atiywanmi rimasharan, sut’itapunin rikuchisharan Jesusqa Cristo kasqanta, chhaynapin Damasco llaqtapi tiyaq judiokunata iskayachisharan.

10-16 DICIEMBRE

BIBLIAPI QORI JINA YACHACHIKUYKUNA | HECHOS 12-14

“Bernabewan Pablowan karu llaqtakunapi runakunata bautizanku”

(Hechos 13:2, 3) Paykuna Jehová Diosta servishaqtinku ayunashaqtinku iman santo espirituqa niran: “Bernabeta Saulotawan t’aqapuwaychis, paykunatan ajllakuni juj llank’anata ruwanankupaq”, nispa. 3 Chaymi paykunaqa ayunaranku Diosmantapas mañakuranku, iskayninkuman makinkuta churaykuspataq kacharanku.

bt-S pág. 86 párr. 4

“Llenos de gozo y de espíritu santo”

4 ¿Por qué indicó el espíritu santo que Bernabé y Saulo eran los elegidos? (Hech. 13:2.) La Biblia no lo explica. De lo que sí estamos seguros es de que el espíritu intervino en su elección. Y nada da a entender que los profetas y maestros de Antioquía de Siria cuestionaran el nombramiento. Por el contrario, lo respaldaron incondicionalmente. ¡Qué conmovidos debieron de sentirse los dos predicadores al ver que sus hermanos, sin envidia de ningún tipo, “ayunaron y oraron y les impusieron las manos y los dejaron ir”! (Hech. 13:3.) Nosotros también debemos apoyar a quienes han sido designados para cumplir determinadas funciones en la congregación, entre ellos los superintendentes cristianos. Lejos de sentir celos, les demostramos nuestro amor teniendo con ellos una “consideración más que extraordinaria [...] por causa de su trabajo” (1 Tes. 5:13).

(Hechos 13:12) Chayta rikuspan provinciapi kamachikuqqa iñipuran, payqa ancha admirasqan kasharan Jehová Diosmanta yachasqanwan.

(Hechos 13:48) Chayta uyarispan waj nacionkunamanta runakunaqa anchata kusirikuranku, jinaspa Jehová Diospa siminta jatuncharanku, wiñay kausayman apaq ñanninta llapa puriy munaqkunataq iñipuranku.

(Hechos 14:1) Iconio llaqtapin paykunaqa judiokunaq sinagoganman jaykuranku, chaypin allinta yachachiranku, jinan askha judiokuna griego runakuna ima iñipuranku.

bt-S pág. 95 párr. 5

“Hablando con denuedo por la autoridad de Jehová”

5 La primera parada fue Iconio, enclave helenista y uno de los principales municipios de la provincia de Galacia. Esta ciudad albergaba una influyente población hebrea y gran número de gentiles que se habían hecho prosélitos. De acuerdo con su costumbre, los dos evangelizadores fueron a predicar a la sinagoga (Hech. 13:5, 14). “Hablaron de tal manera que una gran multitud tanto de judíos como de griegos se hicieron creyentes.” (Hech. 14:1.)

(Hechos 14:21, 22) Chay llaqtapin askha runakunata yanaparanku Jesuspa discipulon kanankupaq, chayta ruwaspataq kutipuranku Listra llaqtaman, Iconio llaqtaman, Antioquía llaqtamanwan. 22 Chay llaqtakunapi iñiqkunatan paykunaqa kallpacharanku iñiyninkupi qaqata sayanankupaq, khaynatan niranku: “Imaymanapi ñak’arispan Diospa gobiernonmanqa jaykusun”, nispa.

w14 15/9 pág. 10 párrs. 4, 5

Sasachakuykunapipas junt’aqllapunin kananchis

4 Derbe llaqtata visitasqanku qhepatan Pablowan Bernabewanqa Listra, Iconio, Antioquía llaqtakunaman kutiranku. “Chaykunapin iñiqkunata kallpacharanku, Jesuspi iñiyninkupi qaqata sayanankupaq. Jinaspan paykunata niranku: ‘Imaymana sasachakuytan muchunanchis Diospa qhapaqsuyunman jaykunanchispaqqa’, nispa” (Hech. 14:21, 22). Chay simikuna nisqankuqa manamá iñiqmasikunata kallpachanapaq jinachu. Chhaynaqa, ¿imaynapin chay simikuna kallpachanman karan iñiqmasinkunata?

5 Chayta entiendenapaq Pabloq rimasqanta allinta qhawarisun. Pabloqa manan niranchu “imaymana sasachakuytan aguantananchis” nispallachu. Aswanpas niranmi: “Imaymana sasachakuytan muchunanchis Diospa qhapaqsuyunman jaykunanchispaqqa”, nispa. Chay nisqanpin Pabloqa iñiqkunata kallpachasharan junt’aq sonqo kaqtinkuqa wiñay kausayta chaskikunanku kasqanta. Chayqa manan mosqoyllachu karan, cheqaqpunin karan. Jesuspunin niran: “Pichus p’uchukaykama allintapuni sayaqtan Diosqa qespichinqa”, nispa (Mat. 10:22).

Maskhasun ancha allin yachachikuykunata

(Hechos 12:21-23) Juj señalasqa p’unchaymi Herodesqa kamachikunan allin p’achanwan p’acharukuspa juzgana tiyanapi tiyaykuran, jinaspa runakunata rimapayayta qallariran. 22 Chayta uyarispan chaypi juñunasqa runakunaqa qapariranku: “¡Kayqa manamá runaq kunkanchu, diospa kunkanmá!”, nispanku. 23 Chayta niqtinku jinan Jehová Diospa angelninqa Herodesta onqoywan jap’ichiran Diosta mana jatunchasqanrayku; jinan kuruq tukusqan wañupuran

w08 1/6 pág. 10 párr. 7

Hechos qelqamanta ajllasqa yachachikuykuna

12:21-23; 14:14-18. Herodesqa Diosman qona jatunchayta chaskikuran. Pablowan Bernabewanmi ichaqa manapuni munarankuchu jatunchasqa kayta allin qhawarisqa kaytapas. Noqanchispas Jehová Diospaq allinta llank’asqanchismantaqa manapuni jatunchasqa kayta maskhananchischu.

(Hechos 13:9) Chaymi “Pablo” nisqa Sauloqa santo espirituwan junt’a kaspa payta allinta qhawaykuran,

nwtsty yachanapaq willakuykuna Hech. 13:9

Saulo, que también es Pablo: A partir de este momento, a Saulo se le llama Pablo. El apóstol era hebreo y ciudadano romano de nacimiento (Hch 22:27, 28; Flp 3:5). Por lo tanto, es probable que desde pequeño tuviera los dos nombres: el hebreo, Saulo, y el romano, Pablo. No era extraño que los judíos de aquella época tuvieran dos nombres, sobre todo los que no vivían en Israel (Hch 12:12; 13:1). Por ejemplo, algunos parientes de Pablo también tenían nombres griegos o romanos, además de sus nombres hebreos (Ro 16:7, 21). Pablo fue “apóstol a las naciones”, escogido para llevar las buenas noticias a los que no eran judíos (Ro 11:13). Al parecer, optó por usar su nombre romano porque quizás pensó que causaría menos rechazo (Hch 9:15; Gál 2:7, 8). Algunos expertos opinan que usó su nombre romano en honor a Sergio Paulo, pero eso parece poco probable, pues siguió usándolo cuando ya no estaba en Chipre. Otros creen que Pablo no quiso usar su nombre hebreo porque, al pronunciarlo en griego, sonaba como una palabra griega que se usaba para referirse a una persona (o a un animal) que camina con aires de grandeza.

Pablo: En las Escrituras Griegas Cristianas, el nombre Paulos (del latín Paulus), que significa “pequeño” o “chico”, se usa 157 veces para referirse al apóstol Pablo y una para referirse al procónsul de Chipre llamado Sergio Paulo (Hch 13:7).

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 7:58

Saulo: O “Saúl”, que significa “Solicitado [a Dios]” o “Pedido [a Dios]”. Saulo, también conocido como Pablo (su nombre romano), era “de la tribu de Benjamín, hebreo nacido de hebreos” (Flp 3:5). Como era ciudadano romano de nacimiento (Hch 22:28), es lógico que sus padres judíos le pusieran un nombre romano, en este caso, Paulus o Pablo, que significa “pequeño” o “chico”. Es probable que desde pequeño tuviera los dos nombres. Puede que sus padres le llamaran Saulo por diferentes razones. Saulo era un nombre muy común entre los benjaminitas porque el primer rey de Israel era de esa tribu y se llamaba Saúl (1Sa 9:2; 10:1; Hch 13:21). También es posible que sus padres eligieran ese nombre por su significado. O puede ser que su padre se llamara Saulo y que por eso, siguiendo la costumbre de entonces, decidieran ponerle el mismo nombre (compare con Lu 1:59). En cualquier caso, mientras estuvo con otros judíos, y especialmente mientras estudiaba para ser fariseo y vivía como tal, seguramente usó su nombre hebreo, Saulo (Hch 22:3). Y parece que después de haberse hecho cristiano se le siguió conociendo por ese nombre durante algo más de diez años (Hch 11:25, 30; 12:25; 13:1, 2, 9).

Bibliata leenapaq

(Hechos 12:1-17) Chay tiempopin Herodesqa iñiq t’aqamanta wakinta qatikachayta qallariran. 2 Paymi Juanpa wayqen Santiagota espadawan wañuchiran. 3 Chay ruwasqanwan judiokuna kusikusqanta rikuspan payqa Pedrotapas presota jap’ichiran. (Chayqa karan mana levadurayoq t’anta mijuna p’unchaykuna kashaqtinmi.) 4 Jap’ichispataq carcelman wisq’achiran, jinaspa tawa t’aqa soldadokunaman entregaran sapanka t’aqa qhawanankupaq, sapanka t’aqapin karan tawa soldadokuna. Payqa Pascua fiesta tukuytan llaqta runakunaman orqomuyta munasharan. 5 Chaykamaqa carcelpin Pedroqa kasharan, iñiq t’aqapi kaqkunan ichaqa tukuy sonqowan Diosmanta mañapusharanku. 6 Pedroqa iskay cadenawan watasqan puñusharan iskay soldadokunaq chaupinpi, guardiakunapas punkupin sayasharanku punkuta qhawaspa. Paqaristinmi Herodesqa Pedrota runakunaman orqomunan karan. 7 Chayllamanmi Jehová Diospa angelninqa rijuriran, juj k’anchaytaq Pedrota wisq’asqanku ukhupi k’anchariran. Jinan angelqa Pedrota waqtanmanta kuyurichispa rijch’arichiran, jinaspa niran: “Usqhaylla jatariy”, nispa. Jinan makinpi cadenakunaqa urmapuran. 8 Jinaspan angelqa nillarantaq: “P’achakuy, usut’aykitapas churakuy”, nispa. Chayta ruwaqtintaq angelqa niran: “Jawa p’achaykiwan churakuspa qhepayta jamuy”, nispa. 9 Jinan payqa lloqsispa qhepanta riran, ichaqa manan repararanchu angelpa ruwasqan cheqaqpuni kashasqanta, payqa juj rijuriyta rikunanpaqmi piensasharan. 10 Ñaupaq t’aqa guardiakunata iskay kaq t’aqa guardiakunatapas pasaruspataq, llaqtaman lloqsina fierro punkuman chayaranku, chay punkuqa kikillanmi paykunapaq kicharikuran. Lloqsispankutaq juj callenta riranku, chayllamanmi angelqa Pedroq qayllanmanta chinkapuran. 11 Chayraqmi Pedroqa cuentata qokuran, jinaspa niran: “Jehová Diosmá angelninta kachamuwasqa, chhaynapi Herodespa makinmanta, judiokuna noqapaq mana allinta munasqankumantawan librawananpaq”, nispa. 12 Chayta reparaspan Pedroqa Mariaq wasinta riran, payqa “Marcos” nisqa Juanpa mamanmi karan, chaypin askha iñiqkuna juñunasqa Diosmanta mañakusharanku. 13 Punkuta takaykuqtinmi Rode sutiyoq warmi kamachi lloqsimuran pichus takamushan chayta qhawaq. 14 Pedroq kunkanta uyarispataq payqa anchata kusikuran, chaymi mana punkutapas kicharanchu aswanmi phawaylla kutiykuspa willamuran: “Pedron punku jawapi kashan”, nispa. 15 Jinan paykunaqa niranku: “Locayashankichá”, nispa. Paymi ichaqa niran: “Pedropunin kashan”, nispa. Chaymi paykunaqa ninakuranku: “Chhaynaqa angelninchá”, nispanku. 16 Pedroqa takakushallaranmi punkuta, kichaspankutaq payta rikuspa anchata admirakuranku. 17 Pedron ichaqa makillanwan paykunata niran ch’inlla kanankupaq, chaymantataq lliuta willaran imaynatas Jehová Dios carcelmanta orqomuran chayta, nirantaq: “Llapa chaykunata Santiagoman iñiqmasikunamanwan willamuychis”, nispa. Chaymanta lloqsispataq juj ladoman ripuran.

17-23 DICIEMBRE

BIBLIAPI QORI JINA YACHACHIKUYKUNA | HECHOS 15, 16

“Bibliaq nisqanman jinan juj nisqalla decidiranku”

(Hechos 15:1, 2) Wakin runakunan Judeamanta uraykamuspa iñiqkunata yachachiyta qallariranku: “Manachus Moisespa chaskisqan kamachikuy simiman jina qhari kayniykichis qarachata kuchuchikunkichis chayqa, manan salvasqachu kankichis”, nispa. 2 Pablowan Bernabewanmi ichaqa chay runakunawan rimaspa manapuni tupachirankuchu, jinan sinchi ch’aqwa jatariran. Chaymi iñiqkunaqa rimanakuranku Pablota, Bernabeta, wakin iñiqkunatawan Jerusalenpi kaq apostolkunaman umalliqkunamanwan kachanankupaq, chhaynapi chay asuntomanta rimanankupaq.

bt-S pág. 102 párr. 8

“Disensión y disputa”

8 Lucas añade que “cuando hubo ocurrido no poca disensión y disputa de Pablo y Bernabé” con los “hombres [que] bajaron de Judea”, los superintendentes de la congregación dispusieron que “Pablo y Bernabé y algunos otros de ellos subieran a donde los apóstoles y ancianos en Jerusalén respecto a esta disputa” (Hech. 15:2). El clima de “disensión y disputa” se debía a que ambos sectores defendían sus posturas con apasionamiento y convicción. En aras de la paz y la unidad, los superintendentes tomaron una sabia decisión: una delegación llevaría este conflicto ante el Cuerpo Gobernante, el consejo rector formado por “los apóstoles y ancianos en Jerusalén”. ¿Qué lecciones aprendemos de los superintendentes antioquenos?

(Hechos 15:13-20) Rimayta tukuqtinkutaq Santiagoqa llapankuta niran: “Wayqeykuna, uyariwaychis. 14 Uyarisqanchis jina, Symeonmi willakunña imaynatachus Diosqa waj llaqtayoq runakunata yuyarispa paykuna ukhumanta runakunata sutinpaq ajllakuyta qallarisqanta. 15 Chaykuna kanantaqa profetakunaq qelqasqanpipas willakuranñan, chaypin nin: 16 ‘Chaykuna qhepatan kutimusaq, jinaspa Davidpa urmasqa karpanta wajmanta sayarichisaq; 17 chhaynapi puchuq runakuna waj nacionkunamanta runakunawan kuska noqa Jehová Diosta tukuy sonqowan maskhawanankupaq; paykunan sutiytaqa apanku, noqa Jehová Diosmi chayta nini, noqan chaykunataqa ruwashani; 18 ñaupa tiempomantañan chaykunataqa piensarani’, nispa. 19 Chhaynaqa, qhawarisqayman jinaqa manan allinchu kanman Diosman kutirikushaq waj nacionkunamanta runakunaman sasachakuyta churayqa. 20 ¿Manachu aswanpas qelqasunman idolokunawan qhellichasqa kaqkunamanta, qhelli juchamanta, yawarmantapas karunchakunankupaq, seq’osqa aychatapas ama mijunankupaqwan?

w12 15/1 pág. 5 párrs. 6, 7

Cheqaq cristianokunaqa respetankun Diospa Siminta

6 Chay sasachakuyta allichanapaqqa Amós 9:11, 12 textopin kasharan. Chay simikunan rijurishan Hechos 15:16, 17 textopi, ninmi: “Chay qhepatañan kutimusaq, wajmantan Davidpa mirayninta sayarichisaq, wasi thunikuqtin perqaq jinan wajmanta jatarichisaq wakin runakunapas maskhawanankupaq, sutiywan sutichasqa llapan waj suyu runakunapas maskhawanankupaq. Tukuy chaykunata ruwaq noqa Señor Diosmi chaytaqa nini”, nispa.

7 Chaypiqa manan sut’itachu nishan waj llaqtayoqkuna mana señalasqa kanankuta. Ichaqa chhayna kasqantan Judío cristianokunaqa entienderanku chay textota leespa. ¿Imarayku? Waj llaqtayoq runa señalasqa kaqtinqa manañan ‘waj suyu runachu’ karan, judío iñiqmasi jinataq qhawarisqa kapuran (Éx. 12:48, 49). Chaytan Ester 8:17 willashan: “Askha runakunataq suyupi llaqta-llaqtamanta judío runakunaman tukupuranku”, nispa. Chhaynaqa, ¿imatan profetizakuran Amós qelqapi? Chaypin willaran Diospa sutinwan sutichasqa juj mosoq llaqta paqarinanta. Chay llaqtapin qallariypiqa Israelmanta qhepaq runakuna kashananku karan, otaq judío kaq qharikuna warmikuna, jinallataq señalasqa kaspa judioman tukupuqkunapas. Ichaqa paykunawanmi kashallankumantaq mana señalasqa “waj suyu runakunapas”. Chhaynaqa, sut’in kasharan: waj llaqtayoq runakunaqa manan señalachikunankuchu karan cristiano kanankupaq.

(Hechos 15:28, 29) Santo espirituq yanapayninwanmi reparayku amaña ima ruwanatapas qankunaman kamachinaykupaq, aswanpas kaykunallatan ruwanaykichista munayku: 29 Aman mijunkichischu idolokunaman jaywasqa mijunakunata, ni seq’osqa aychatapas; aman qhelli juchapi purinkichischu, aman yawarwanpas imatapas ruwankichischu. Chaykunamantachus allinta cuidakunkichis chayqa, allillanmi kankichis. Tupananchiskamaña”, nispa.

(Hechos 16:4, 5) Llaqtan-llaqtanta purisqankuman jinan paykunaqa iñiqkunaman willasharanku Jerusalenpi kaq apostolkunaq umalliqkunaq imachus decidisqankuta, chhaynapi chayman jina ruwanankupaq. 5 Chaymi iñiq t’aqakunaqa iñiyninkupi aswan-aswanta kallpachakusharanku, sapa p’unchaytaqmi askhayasharankupas.

bt-S pág. 123 párr. 18

“Fortaleciendo a las congregaciones”

18 Pablo y Timoteo colaboraron juntos muchos años. En su ministerio itinerante realizaron varias misiones a favor del consejo central de la congregación. Por ejemplo, “iban viajando por las ciudades” y “entrega[ndo] a los de allí, para que los observaran, los decretos sobre los cuales habían tomado decisión los apóstoles y ancianos que estaban en Jerusalén” (Hech. 16:4). Es obvio que las congregaciones siguieron las instrucciones procedentes de Jerusalén y por eso “continuaron haciéndose firmes en la fe y aumentando en número de día en día” (Hech. 16:5).

Maskhasun ancha allin yachachikuykunata

(Hechos 16:6-9) Paykunataqa santo espiritun jark’aran Asia provinciapi Diospa siminta willanankuta, chaymi Frigia provincianta Galacia provincianta ima puriranku. 7 Misia provinciaman qayllaykuspankutaq paykunaqa Bitinia provinciaman jaykuytapuni munaranku, ichaqa Jesuspa espiritunmi jark’aran chayman jaykunankuta. 8 Chaymi paykunaqa Misia provincianta pasaspanku chay provinciapi Troas llaqtaman jaykuranku. 9 Tutapin Pablo juj rijuriypi rikuran Macedonia llaqtayoq qharita chaypi sayashaqta, paymi Pablota rogakuspa nishasqa: “Macedonia provinciaman jamuspa yanapaykuwayku”, nispa.

w12 15/1 pág. 10 párr. 8

Apostolkuna jina makilla kashasun

8 ¿Imatan chay willakuymanta yachanchis? Diospa espiritunqa Asia provinciaman Pablo rishaqtinmi pusariran. Chaymantataq Jesusqa pusaran Bitinia provinciaman rishaqtin. Qhepamantaq Troas llaqtapiña kashaqtin Cristo willaran Macedoniaman rinanpaq. Kay tiempopipas chhaynatan iñiq t’aqata umalliq Jesusqa pusawanchis (Col. 1:18). Ejemplopaq, yaqapaschá precursor kayta munasunman otaq publicadorkunaq necesitakusqan llaqtaman riyta munasunman. Ichaqa espiritualpi ñauparinapaq kallpachakushaqtinchisñan santo espirituwan pusariwasunman. ¿Imarayku? Juj rikch’anachiyta churasun, juj choferqa carrota manejashaspañan pañamanpas otaq lloq’emanpas apayta atinman. Chay jinallataqmi noqanchistapas Jesusqa pusariwasunman astawan predicanapaq kallpachakuqtinchisña.

(Hechos 16:37) Pablon ichaqa niran: “¿Roma llaqtayoq runakuna kashaqtiyku mana juzgaspa lliu runakunaq ñaupanpi waqtaykuwaspanku carcelman wisq’achiwashaspankuchu, kunanqa pakallapi kacharipuyta munawashanku? Manan chayqa allinchu kanman. Aswanpas paykuna kikinku jamuchunku pusapuwanankupaq”, nispa.

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 16:37

somos hombres romanos: Es decir, ciudadanos romanos. Pablo y, al parecer, Silas eran ciudadanos romanos. La ley romana estipulaba que todo ciudadano tenía derecho siempre a un juicio formal y que nunca debía ser castigado públicamente sin sentencia previa. Un ciudadano romano disfrutaba de ciertos derechos y privilegios en cualquier lugar del Imperio. No estaba sujeto a las leyes de las provincias donde vivía, sino a las de Roma. Si era acusado de un delito, podía aceptar ser juzgado según las leyes locales, pero siempre conservaba su derecho a ser oído por un tribunal romano. Y, si se le condenaba a muerte, podía apelar al emperador. El apóstol Pablo predicó a lo largo y ancho del Imperio romano. Hay registro de que utilizó sus derechos como ciudadano romano al menos tres veces. Hasta donde sabemos, usó sus derechos de ciudadano en tres ocasiones: 1) En Filipos informó a los magistrados de que habían violado sus derechos al golpearlo. 2) En Jerusalén dijo que era ciudadano romano para evitar que lo azotaran. 3) Al ser llevado a juicio, apeló a César, es decir, pidió que el emperador romano escuchara su caso en persona (Hch 22:25; 25:11).

it-1-S pág. 1029 párr. 6

Golpes

A Pablo lo azotaron con varas en la ciudad de Filipos, un incidente que luego utilizó contra sus perseguidores, aprovechando la oportunidad para defender y establecer legalmente las buenas nuevas que predicaba. Pablo había sido azotado en público y echado en prisión, pero cuando los magistrados supieron que era ciudadano romano, tuvieron mucho temor, y no solo por haberlo azotado, sino por haberlo hecho sin ni siquiera haberlo juzgado y condenado. Además, tanto él como Silas habían sido expuestos en público como malhechores. En consecuencia, cuando los magistrados ordenaron que ambos fuesen puestos en libertad, Pablo dijo: “Nos fustigaron públicamente sin ser condenados, a nosotros que somos hombres romanos, y nos echaron en la prisión; ¿y ahora nos echan fuera secretamente? ¡No, por cierto!, antes, que vengan ellos mismos y nos saquen”. Los magistrados tuvieron que disculparse personalmente por su error, pues el relato dice: “De modo que los alguaciles informaron estos dichos a los magistrados civiles. Estos tuvieron temor al oír que los hombres eran romanos. Por consiguiente, vinieron y les suplicaron y, después de sacarlos, les solicitaron que partieran de la ciudad”. (Hch 16:22-40.) Así se pudo conseguir que la predicación de las buenas nuevas quedara vindicada y no se considerase una violación de la ley, pues al poner los propios magistrados en libertad a Pablo y Silas, la inocencia de ambos hombres llegó a ser de conocimiento público. Pablo obró de esta manera porque deseaba “establecer legalmente las buenas nuevas”. (Flp 1:7.)

Bibliata leenapaq

(Hechos 16:25-40) Kuska tutata jinan Pablowan Silaswanqa Diosmanta mañakusharanku, takikunawantaq jatunchasharankupas; presokunaqa uyarisharankun paykunata. 26 Chayllamanmi juj jatun terremoto carcelta chhafchiriran. Jinan kaq rato llapa punkukuna kicharikapuran, llapa presokunaq cadenankunapas kacharikapuranmi. 27 Carcelerotaq puñusqanmanta rijch’arispa carcelpa llapa punkunkuna kicharayashaqta rikuran, jinan payqa espadanta orqokuspa wañuchikunanña kasharan: “Lloqsirapunkuchá presokunaqa”, nispa. 28 Chayllamanmi Pabloqa fuerteta nimuran: “¡Ama imanakuypaschu, llapaykun kaypi kashayku!”, nispa. 29 Jinan payqa k’anchayta mañakuspa carcel ukhuman phawaykuran, maypichus Pablowan Silaswan kasharanku chayman, khatatataspataq ñaupankupi qonqoriykuran. 30 Jinaspa paykunata jawaman pusaspa niran: “¿Wiraqochakuna, imatan ruwanay salvasqa kanaypaq?”, nispa. 31 Jinan paykunaqa niranku: “Señor Jesuspi iñiy, chhaynapin qanpas wasiykipi kaqkunapas salvasqa kankichis”, nispa. 32 Chaymantataq Jehová Diospa siminta payman wasinpi llapa kaqkunamanwan willaranku. 33 Jinaqtinmi carceleroqa chay tutapacha paykunata waj ladoman pusaspa k’irinkunata jampiran. Jinaspa wasinpi llapa kaqkunapiwan bautizachikurankupacha. 34 Chaymantataq wasinman pusaykuspa mijunata paykunaman serviran, payqa ancha kusisqan kasharan Diospi iñipusqanmanta, wasinpi llapa kaqkunapas kusisqan kasharanku. 35 P’unchayamuqtintaq llaqtapi kamachikuqkunaqa guardiakunata carceleroman kacharanku: “Chay runakunata kacharipuy”, nimunankupaq. 36 Jinan carceleroqa chay nisqankuta Pabloman willaran: “Llaqtapi kamachikuqkunan qharikunata kachamusqaku iskayniykichis kacharichisqa kanaykichispaq. Chhaynaqa lloqsipuspa thaj ripuychis”, nispa. 37 Pablon ichaqa niran: “¿Roma llaqtayoq runakuna kashaqtiyku mana juzgaspa lliu runakunaq ñaupanpi waqtaykuwaspanku carcelman wisq’achiwashaspankuchu, kunanqa pakallapi kacharipuyta munawashanku? Manan chayqa allinchu kanman. Aswanpas paykuna kikinku jamuchunku pusapuwanankupaq”, nispa. 38 Jinan guardiakunaqa llaqtapi kamachikuqkunaman willamuranku Pabloq chhayna nisqanta. Chay runakuna Roma llaqtayoq kasqankuta uyarispataq paykunaqa mancharikuranku. 39 Chaymi jamuspanku disculpakuranku, chaymantataq pusapuspanku valekuranku llaqtamanta ripunankupaq. 40 Carcelmanta lloqsispankun Pablowan Silaswanqa Lidiaq wasinta riranku, iñiqmasikunata rikuspankutaq kallpacharanku, jinaspa ripuranku.

24-30 DICIEMBRE

BIBLIAPI QORI JINA YACHACHIKUYKUNA | HECHOS 17, 18

“Apóstol Pablo jina predicasun yachachisunpas”

(Hechos 17:2, 3) Jinan Pabloqa imaynachus ruwallaqpuni jinata sinagogaman jaykuspa kinsa sábado paykunata allinta piensachiran Diospa simin qelqakunamanta yachachispa. 3 Pabloqa chay qelqakunata explicaspan rikuchiran imaynas Cristoqa ñak’arinanpuni karan chayta, imaynas wañuymantapas kausarichisqapuni kanan karan chaytawan, nirantaq: “Jesusmi chay Cristoqa karan, paymantan noqaqa willashaykichis”, nispa.

nwtsty yachanapaq willakuykuna Hech. 17:2, 3

razonó: Pablo no se limitó a dar las buenas noticias del Reino, sino que las explicó y, además, presentó pruebas tomadas de las Escrituras, es decir, las Escrituras Hebreas inspiradas. Él no solo leyó las Escrituras, también se basó en ellas para razonar y adaptó la explicación a su auditorio. El verbo griego dialégomai se ha definido como “hablar con otra persona sobre algo, conversar o discutir un tema”, y denota interactuar con alguien. Esta palabra griega también se usa en Hechos 17:17; 18:4, 19; 19:8, 9; 20:7, 9.

probando por referencias: La palabra griega significa literalmente “poner al lado”. Esto podría dar a entender que Pablo comparó minuciosamente las profecías mesiánicas de las Escrituras Hebreas con los sucesos de la vida de Jesús para mostrar cómo este las cumplió.

(Hechos 17:17) Chaymantataq payqa sinagogaman jaykuran, chaypin judiokunata Diosta serviq juj runakunatawan yachachiran allinta piensachispa; mercado plazapi purishaq runakunatapas chhaynatan sapa p’unchay piensachiq.

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 17:17

la plaza de mercado: Situada al noroeste de la Acrópolis, la plaza de mercado de Atenas (en griego agorá) medía unos 200 metros de ancho por 250 metros de largo. No solo era un centro de intercambio comercial, era el corazón económico, político y cultural de la ciudad. A los atenienses les gustaba reunirse allí y entablar discusiones intelectuales.

(Hechos 17:22, 23) Jinan Pabloqa Areópago chaupipi sayaykuspa niran: “Atenas llaqta runakuna, lliu imaymanapin reparani qankunaqa juj runakunamantapas astawanraq dioskunata manchakuq kasqaykichista. 23 Purishaspaymi imakunachus adorasqaykichiskunata allinta qhawasharani, chaypin rikumuni juj altarpi ‘mana reqsisqa Diospaq’ nisqa qelqasqata. Chay mana reqsispalla adorasqaykichis Diosmantan noqaqa willashaykichis.

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 17:22, 23

A un Dios Desconocido: Las palabras griegas Agnóstoi Theói estaban escritas en un altar en Atenas. Los atenienses expresaron su temor por los dioses construyendo muchos templos y altares, hasta el punto de hacer altares a deidades abstractas como la Gloria, la Modestia, la Fuerza, la Persuasión y la Piedad. Quizás por miedo a omitir a algún dios y hacerlo enojar, dedicaron un altar “a un Dios Desconocido”. De esta manera, estaban reconociendo la existencia de un Dios al que no conocían. Con habilidad, Pablo usó ese altar para empezar a hablarles de ese Dios que desconocían, el Dios verdadero.

Maskhasun ancha allin yachachikuykunata

(Hechos 18:18) Pabloqa askha p’unchaykunatawanraqmi chaypi qhepakuran, chaymantataq iñiqkunamanta despedikapuran, jinaspa Priscilapiwan Aquilapiwan barcoman seqaspa Siria provinciaman riranku. Cencreas llaqtapin payqa chujchanta q’alata rutuchikuran, Diosman juj promesata ruwasqanrayku.

w08 1/6 pág. 10 párr. 5

Hechos qelqamanta ajllasqa yachachikuykuna

18:18. ¿Ima promesata apóstol Pablo ruwaran? Wakin yachaysapa runakuna ninku: Pabloqa Nazareo kananpaqmi prometekuran, nispa (Núm. 6:1-21). Biblian ichaqa mana ninchu ima promesa ruwasqanmanta, manataqmi ninchu sichus chay promesata ruwaran cristianoman tukupusqan qhepaman otaq ñaupaqta, chay promesanta qallarisharanchus icha tukupusharanchus chaytapas manan willanchu. Imaynaña kaqtinpas promesa ruwayqa manan juchachu karan.

(Hechos 18:21) aswanpas despedikapuspan niran: “Jehová Dios munaqtinqa wajmantan qankunaman kutimusaq”, nispa. Jinaspa barcoman seqaspa Éfeso llaqtamanta

nwtsty yachanapaq willakuy Hech. 18:21

si Jehová quiere: Esta es una expresión que destaca la necesidad de tomar en cuenta la voluntad de Dios al hacer o planificar algo. El apóstol Pablo siempre tuvo presente este principio (1Co 4:19; 16:7; Heb 6:3). El discípulo Santiago también animó a sus lectores a decir: “Si Jehová quiere, viviremos y también haremos esto o aquello” (Snt 4:15). Expresiones como estas no deberían ser palabras vacías. Cuando alguien dice: “Si Jehová quiere”, debe esforzarse por actuar en armonía con la voluntad de Jehová. No siempre es necesario decir estas palabras en voz alta; es suficiente con pensarlas (vea Hch 21:14; 1Co 4:19; Snt 4:15 y Rbi8, Apéndice 1D).

Bibliata leenapaq

(Hechos 17:1-15) Paykunaqa Anfípolis llaqtanta, Apolonia llaqtanta pasaspan chayaranku Tesalónica llaqtaman, chaypin kasqa judiokunaq sinagogan. 2 Jinan Pabloqa imaynachus ruwallaqpuni jinata sinagogaman jaykuspa kinsa sábado paykunata allinta piensachiran Diospa simin qelqakunamanta yachachispa. 3 Pabloqa chay qelqakunata explicaspan rikuchiran imaynas Cristoqa ñak’arinanpuni karan chayta, imaynas wañuymantapas kausarichisqapuni kanan karan chaytawan, nirantaq: “Jesusmi chay Cristoqa karan, paymantan noqaqa willashaykichis”, nispa. 4 Jinan wakinqa iñipuranku, jinaspa Pablowan Silaswan juñukuyta qallariranku, chhaynatan ruwaranku Diosta adoraq griego runakunapas, paykunaqa askhallañan karanku, kaqllatataqmi ruwaranku allin respetasqa warmikunapas. 5 Wakin judiokunan ichaqa envidiakuspa, mercado plazapi mana imata ruwaspa puriykachaq mana allin runakunata askhata juñuranku, jinaspa llaqtapi ch’aqwata jatarichiranku. Paykunan Jasonpa wasinta phawaykuspanku Pablota Silastawan maskharanku llapa runakunaman orqomunankupaq. 6 Mana tarispankutaq Jasonta wakin iñiqkunatawan aysaranku llaqtapi kamachikuqkunaman, jinaspa qapariranku: “Pachantinpi llaqtakunata ch’aqwachiq runakunan kaymanpas chayaramusqaku, 7 Jasonmi paykunata wasinpi chaskisqa. Llapan kay runakunaqa Roma reypa kamachikuyninkuna contran kashanku, paykunaq nisqanman jinaqa Jesussi reyqa”, nispa. 8 Chayta uyarispan llapa runakunapas llaqtapi kamachikuqkunapas ch’aqwaranku. 9 Jasonmanta juj iñiqkunamantapas garantía qolqetan mañaranku, chayta qoqtinkuñan paykunataqa kacharipuranku. 10 Chay tutapachan iñiqkunaqa Pablota Silastawan Berea llaqtaman kachapuranku. Paykunaqa chay llaqtaman chayaspa jinan judiokunaq sinagoganman jaykuranku. 11 Chay llaqtapi judiokunaqa Tesalónica llaqtapi kaqkunamantaqa aswan sumaq uyarikuqmi karanku, chaymi tukuy yuyaywan Diospa siminta chaskikuranku. Chay yachasqanku cheqaqpunichus kashan icha manachus chayta yachanankupaqtaq sapa p’unchay Diospa simin qelqata allintapuni estudiaqku. 12 Paykunamanta askhan iñipuranku, griego runakuna ukhumantapas askhan iñipuranku allin reqsisqa warmikuna qharikuna ima. 13 Berea llaqtapipas Diospa siminta Pabloq willashasqanta yacharuspankun Tesalónica llaqtapi kaq judiokunaqa jamuranku, jinaspa runakunata kallpacharanku chaypipas ch’aqwata jatarichinankupaq. 14 Jinan iñiqkunaqa Pablota jujkunawan kuskata lamar-qocha pataman kacharpariranku; Silaswan Timoteopiwanmi ichaqa chayllapi qhepakuranku. 15 Pablota compañaqkunaqa Atenas llaqtakaman riysiranku, chaypin Pabloqa paykunata niran: “Silaswan Timoteowan usqhaylla jamuchunku”, nispa, jinan paykunaqa kutipuranku.

31 DICIEMBRE-6 ENERO

BIBLIAPI QORI JINA YACHACHIKUYKUNA | HECHOS 19, 20

“Qankuna kikiykichista allinta cuidakuychis, cuidallaychistaq llapa ovejakunatapas”

(Hechos 20:28) Chhaynaqa, qankuna kikiykichista allinta cuidakuychis, cuidaychis llapa ovejakunatapas, paykuna qhawariq kanaykichispaqmi santo espirituqa churarasunkichis, chhaynapi Diospa iñiq t’aqanta michinaykichispaq, payqa Churinpa yawarninwanmi chay iñiq t’aqata rantiran.

w11 15/6 págs. 20, 21 párr. 5

“Qankunaman jap’ichisqa kashaq Diospa ovejankunata allintapuni michiychis”

5 Pedroqa niranmi “Diospa ovejankunata” michishasqankuta. Paykunaqa entiendenankun karan ovejakuna Jehová Diospa Jesucristopa ima kasqanta, imayna michisqankumantataq Diosman cuentata qonanku karan. Entiendenapaq kaywan rijch’anachisun. Juj amigonchismi viajanqa, valekuwanchistaqmi wawankunata qhawapunanchispaq. Kallpachakunchischá chay wawakunata allinta cuidanapaq mijuchinapaqpas. Mayqenninkupas onqorunman chayqa usqhayllachá doctorman apasunman. Umallikunapas yachankun ‘Diospa iglesianta michiq [kasqankuta], chay iglesianta Jesucristoq yawarninwan rantikusqantapas’ (Hech. 20:28). Arí, yuyashallankun sapanka oveja Jesucristoq yawarninwan rantisqa kasqanta. Diosman cuenta qonankuta yachaspan allinta mijuchinku cuidankupas.

(Hechos 20:31) Chayrayku, rijch’asqalla kashaychis, amapuni qonqankichischu kinsa watata tuta-p’unchay sapankaykichista waqasparaq yuyaychasqayta.

w13 15/1 pág. 31 párr. 15

Umallikunaqa yanapawanchismi kusisqa kanapaq

15 Iñiq t’aqata qhawariyqa kallpachakunapaqmi. Mayninpiqa umallikunaqa manan puñuytapas tarinkuchu iñiqkunata yanapanankupaq Diosmanta mañakuspanku, otaq iñiqmasinkuta yanapaspankupas (2 Cor. 11:27, 28). Ichaqa Pablo jinan ruwayninkuta kusikuywan allinta junt’anku, Pablon Corinto cristianokunaman qelqaspa niran: “Qankunaq allinniykichispaqmi noqaqa [...] kallpaytapas tukukusaq”, nispa (2 Cor. 12:15). Anchata iñiqmasinkunata munakusqanraykun tukuy kausayninta qoran kallpachananpaq (leey 2 Corintios 2:4; Filip. 2:17; 1 Tes. 2:8). ¡Chaychá paytaqa sinchita munakuranku! (Hech. 20:31-38.)

(Hechos 20:35) Tukuy imapin rikuchiraykichis chhayna tukuy kallpawan llank’aspa necesitaqkunata yanapanaykichis kasqanta; yuyashanallaykichistaqmi Señor Jesuspa nisqantapas, paymi niran: ‘Qoypin aswan kusikuyqa kan, manan chaskiypichu’”, nispa.

bt-S pág. 172 párr. 20

“Estoy limpio de la sangre de todo hombre”

20 ¡Qué diferente era Pablo de los aprovechados que saquearían al rebaño! Él había trabajado con sus propias manos para mantenerse y no imponer una carga pesada sobre las congregaciones. Nunca se lucró sirviendo a los hermanos. De hecho, animó a los ancianos efesios a que mostraran el mismo espíritu de sacrificio: “Tienen que prestar ayuda a los que son débiles, y tienen que tener presentes las palabras del Señor Jesús, cuando [...] dijo: ‘Hay más felicidad en dar que en recibir’” (Hech. 20:35).

Maskhasun ancha allin yachachikuykunata

(Hechos 19:9) Wakinkunan ichaqa k’ulluchakuspa manapuni iñiyta munaspanku lliu runaq ñaupanpi millayta rimaranku Señorpa ñanninmanta, chaymi Pabloqa paykunamanta t’aqakapuran, iñiqkunatapas t’aqaranmi; jinaspa sapa p’unchay yachachiran Tirano sutiyoq runaq yachachinan wasipi.

bt-S pág. 161 párr. 11

“Creciendo y prevaleciendo” pese a la oposición

11 Es muy posible que el apóstol pronunciara conferencias en ese auditorio todos los días, entre las once de la mañana y las cuatro de la tarde (Hech. 19:9, nota). Esas eran las horas más tranquilas de la jornada, pues como apretaba el calor, muchos pausaban para comer y dormir una siesta. ¿Se atuvo Pablo a ese riguroso horario durante sus dos años de estancia? En tal caso, debió de dedicar más de tres mil horas a la enseñanza. Aquí vemos otra razón por la que siguió creciendo y prevaleciendo la palabra de Jehová: el maestro fue laborioso y adaptable, ajustando su agenda a las necesidades de la comunidad local. ¿Cuáles fueron los resultados? “Todos los que habitaban en el distrito de Asia oyeron la palabra del Señor, tanto judíos como griegos.” (Hech. 19:10.) ¡Qué testimonio tan exhaustivo!

(Hechos 19:19) Supaykunaq yanapayninwan imaymanata ruwaqkunapas askhan libronkuta juñuspa llapa runakunaq ñaupanpi kanaykapuranku. Chay librokunaq jayk’achus valesqanta tanteaspan yacharanku pisqa chunka waranqa qolqe valesqanta.

bt-S pág. 162 párr. 15

“Creciendo y prevaleciendo” pese a la oposición

15 El ocultismo impregnaba hasta la médula la cultura efesia. Eran muy comunes los hechizos y amuletos, así como los encantamientos, a menudo consignados por escrito. Pero la humillación de los hijos de Esceva difundió el temor de Dios por toda la ciudad y ayudó a muchos habitantes a abrazar la verdad y abandonar la brujería. De hecho, no fueron pocos los que decidieron traer sus libros de artes mágicas y quemarlos en público, aunque costaban el equivalente a decenas de miles de dólares. “Así, de una manera poderosa, la palabra de Jehová siguió creciendo y prevaleciendo.” (Hech. 19:17-20.) ¡Qué triunfo de la verdad sobre la mentira y el demonismo! Aquellos fieles nos dejaron un magnífico modelo. Nosotros también vivimos en un mundo saturado de espiritismo y otras ciencias ocultas. Si descubrimos que algunas de nuestras pertenencias están ligadas a esas repugnantes prácticas, hagamos lo mismo que los efesios: librémonos inmediatamente de ellas. Cueste lo que cueste, huyamos de esas cosas como de la peste.

Bibliata leenapaq

(Hechos 19:1-20) Chaykuna pasashaqtinmi, Corinto llaqtapi Apolos kashaqtin Pabloqa orqo-orqonta purispa Éfeso llaqtaman chayaran, chaypin tuparan wakin iñiqkunawan. 2 Paykunatan tapuran: “¿Chaskirankichischu santo espirituta iñiqman tukupushaspaykichis?”, nispa. Jinan paykunaqa niranku: “Manapunin uyarillaraykupaschu santo espirituq kasqanmantaqa”, nispa. 3 Jinan Pabloqa niran: “Chhaynaqa, ¿imayna bautismopitaq bautizasqari karankichis?”, nispa. Paykunataq niranku: “Juanpa yachachisqanman jinan bautizasqa karayku”, nispa. 4 Chaymi Pabloqa niran: “Juanqa bautizaran runakuna juchankumanta pesapakusqankuta rikuchinankupaqmi, paykunatan niq: ‘Pichus qhepayta jamunqa chaypin creenkichis’, nispa, chay qhepan jamuqqa karan Jesusmi”, nispa. 5 Chayta uyarispan paykunaqa Señor Jesuspa sutinpi bautizakuranku. 6 Pablo paykunaman makinta churaykuqtintaq santo espirituta chaskiranku, jinaspan juj rimaykunapi rimayta qallariranku profetizaranku ima. 7 Llapankupiqa karanku chunka iskayniyoq jina qharikunan. 8 Pabloqa kinsa killan sinagogaman riran, chaypin Diospa gobiernonmanta mana manchakuspa rimaq, payqa runakunata iñichiyta munaspan allinta piensachispa yachachiq. 9 Wakinkunan ichaqa k’ulluchakuspa manapuni iñiyta munaspanku lliu runaq ñaupanpi millayta rimaranku Señorpa ñanninmanta, chaymi Pabloqa paykunamanta t’aqakapuran, iñiqkunatapas t’aqaranmi; jinaspa sapa p’unchay yachachiran Tirano sutiyoq runaq yachachinan wasipi. 10 Iskay watan payqa chaypi yachachiran, chaymi Asia provinciapi tiyaqkunaqa llapanku judiokunapas griegokunapas Señorpa siminta uyariranku. 11 Diosqa imaymana jatun milagrokunatan Pablowan ruwachisharan, 12 chaymi churakusqan telakunata mandilkunata imaraq onqosqakunaman apaqku, jinan onqosqakunaqa qhaliyapuqku, millay espiritukunapas lloqsipuqku. 13 Supaykunata qarqoq wakin judiokunapas Señor Jesuspa sutinta oqarispan runakunamanta millay espiritukunata qarqoyta munaranku, khaynatan niqku: “Pabloq willasqan Jesuspa sutinpin kamachiykichis lloqsinaykichispaq”, nispa. 14 Esceva sutiyoq judío umalli sacerdoteqmi karan qanchis qhari wawankuna, paykunapas chhaynatan ruwaqku. 15 Juj kutinmi chayta ruwasharanku, jinan millay espirituqa paykunata niran: “Noqaqa reqsinin Jesustapas Pablotapas. Qankunari, ¿pikunataq kankichis?”, nispa. 16 Jinan millay espirituq junt’aykusqan runaqa paykunaman phawaykuspa llapankuta atiparan, chaymi paykunaqa sinchi k’irisqa q’alallaña chay wasimanta ayqekuranku. 17 Chay pasasqanmantaqa Éfeso llaqtapi tiyaq llapa judiokuna griegokuna iman yacharanku, chaymi llapallanku sinchita mancharikuranku; Señor Jesuspa sutinpas astawanraqmi jatunchasqa karan. 18 Askha iñipuqkunan jamuspanku sut’ita willakuranku juchasapa kasqankumanta, imaymana mana allinkuna ruwasqankumantawan. 19 Supaykunaq yanapayninwan imaymanata ruwaqkunapas askhan libronkuta juñuspa llapa runakunaq ñaupanpi kanaykapuranku. Chay librokunaq jayk’achus valesqanta tanteaspan yacharanku pisqa chunka waranqa qolqe valesqanta. 20 Chhaynapin Jehová Diospa siminqa ancha atiywan jinantinman ch’eqerisharan.

    Quechua (Cuzco) Qelqakuna (2001-2025)
    Wisq'ay
    Jaykuy
    • quechua (Cusco)
    • Jujman apachiy
    • Imaynatan munanki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Imatan ruwawaq imatan mana
    • Datoskunata waqaychasqaykumanta
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Jaykuy
    Jujman apachiy