‘I Mauga E Maua Foki i ei a te Kopa’

NE ‵FUNA i se pūga i te ana kae pulupulu ki se papa faite ki mouku, a te mea tenā ne maua i a Mati 1961, ne aofia i ei a mea kese‵kese e sili atu i te 400, kae ko te ukega o mea i ei ne faite ki kopa. E aofia i ei ko foualiki, tokotoko, mea faigaluega, mo nisi meatau. E fia‵fia malosi a tino fai‵tau ki te Tusi Tapu ki mea ne maua ona ko te fakamatalaga i te Kenese 4:22 e uiga ki a Tupalu Kaino “telā ne faite ne ia a vaegā mea faigaluega valevale, ki palasi [“kopa,” NW] mo fiti.”

E seki maua eiloa a tali ki fesili e uke e uiga ki te koga ne maua mai i ei te pusa tenā mo te tala e uiga ki ei. E tiga eiloa te feitu tenā, e fakaasi mai me i mea ne maua aka me ko leva ne lauiloa a kopa, te faka‵vela ki te afi, mo te faitega i fenua o te Tusi Tapu talu mai te kamataga eiloa o fakaaoga.

KOGĀ KOGA E MAUA I EI A KOPA I TE FENUA O TE FOLAFOLAGA

I te taimi ne toka ei te kau Isalaelu o ulu atu ki te Fenua o te Folafolaga, ne fai atu a Mose ki a latou: “Te palasi [“kopa,” NW] e maua foki i mauga o te fenua tenā.” (Teutelonome 8:7-9) Ne maua ne tino sukesuke ki mea mua i Isalaelu mo te Iolitana a nai koga faite kae faka‵vela i ei a kopa, e pelā mo Timna, Feinan, mo Khirbat en-Nahas. Ne a mea e fakaasi mai i koga konā?

A te kogā laukele i Feinan mo Timna e uke a koga sē ‵poko kolā e mafai o maua mai i ei ne tino keli kopa a kopa i se vaitaimi o tausaga e nofo ki te 2,000. Ke oko foki loa ki aso nei, e mafai o lavea atu i kogā koga katoa i konā a tamā fatu e ‵piki i ei a kopa kae pulepule lanulauniu. A tino keli fiti i aso mua ne ga‵lue malosi i te tapalega o fatu i kaugutu ki mea faigaluega ke ave keatea a kopa mai i koga kolā e matea atu. Kafai ko gasolo o mu‵tana a mea konā, ko keli malosi atu eiloa latou ki loto ki mea faigaluega keli fiti, ko faka‵lasi atu ei a ana kae maua mai i ei a alavai ‵lasi kae ‵poko. I te tusi o Iopu i te Tusi Tapu, e maua ei ne tatou se fakamatalaga e uiga ki koga keli fiti. (Iopu 28:2-11) A te mea tenei se galuega ‵mafa ‵ki; a te ‵tonuga loa, mai i te tolu ki te lima senitenali T.A., ne fakasala sāle ne tino pule o Loma a toe tino solitulafono ma‵sei mo nisi pagota ke ga‵lue i te koga keli kopa i Feinan.

E malaku eiloa a toegā fiti sē aoga i Khirbat en-Nahas (telā e fakauiga ki “Toegā kopa”), telā e fakaasi mai i ei me ne tu i konā se fale faite kopa. E tali‵tonu a tino ‵poto me ne avatu a fiti ki konā mai koga e maua ei a kopa, e pelā mo Fenin mo Timna. Ke ‵vae aka a kopa mai i te fiti, ne masani o avaka ne latou te ‵vela o te ogaumu ke nofo pelā ki se 2,200 tikuli falanaiti (1,200 tikuli) mō se valu ki se sefulu itula mai i te tafu ki malala ‵ka. E masani o nofo ki se 11 pauni (5 kilokalame) o fiti ke maua mai i ei se 2 pauni (1 kilokalame) se tamā poloka kopa, kolā e mafai o faite ki ei a mea valevale.

TE FAKAAOGAGA O KOPA I ISALAELU MUA

I luga i te Mauga o Sinai, ne fakatonu fakapito atu eiloa a Ieova te Atua me i te fiti fakapito tenei ke fakaaoga i te faitega o te faleie tapu, kae fakamuli ifo ko te faletapu i Ielusalema telā ne tautali atu foki ki te ata tenā. (Esoto, mataupu e 27) Kāti ne maua ne te kau Isalaelu se atamai i te faiga o galuega ki fiti a koi tuai o olo atu latou ki Aikupito, io me kāti ne tauloto latou ki ei i te lotou ‵nofoga i konā. Mai i te taimi ne tiakina ei ne latou a Aikupito, ko mafai ne latou o faite se pulumakau aulo. Ne mafai foki o faite ne latou a mea e uke ki kopa kolā ne manakogina mō te taviniga i te faleie tapu​—e pelā mo tīsi ‵lasi, ulo, falai, sevolo, mo mea faigaluega ko foka.​—Esoto 32:4.

Fakamuli ifo, i te lotou oloatuga i te koga lavaki, kāti i tafa o Pinono (kāti ko Feinan i aso nei), se koga e uke a kopa i ei, ne fameo a tino e uiga ki te manai mo te seai o ne vai. Ne fakasala ne Ieova a latou mai i te avatuga o gata poisini, kae ne ‵mate i ei a tino e tokouke. Mai tua o te fakaasiatuga ne te kau Isalaelu a te salamō, ne fakamolemole atu a Mose, kae ne fakatonu atu a Ieova ke faite se gata kopa kae fakatautau i luga i se pou. E fai mai te tala: “So se tino ne ū ne se gata ka ‵lei manafai e kilo ki te gata fiti [kopa] tenā.”​—Numela 21:4-10; 33:43.

KOPA A TE TUPU KO SOLOMONA

Ne fakaaoga ne te tupu ko Solomona a mea valevale ne faite ki kopa i te faletapu i Ielusalema. A te ukega o mea ne maua mai i tena tamana, ko Tavita, mai i fakatakavalega ne ia o te kau Sulia. (1 Nofoaiga Tupu 18:6-8) A te “tani palasi [kopa] kae pukupuku,” se matugā tīsi lasi telā ne fakaaoga ne te kau faitaulaga mō ‵fulu a mea, ne mafai o utu ki ei a kalone e 17,500 kalone (66,000 lita) kae e nofo loa ki te 30 tane te ‵mafa. (1 Tupu 7:23-26, 44-46) I konā e isi ne pou kopa ‵lasi eiloa e lua e ‵tu i te mataloa ki mua o te faletapu. E 26 futu (8 mita) te maluga, fakatasi mo ulu pou kopa kolā e nofo ki te 7.3 futu (2.2 mita) te maluga. E ‵mafa ‵ki a pou, e tolu inisi te matolu (7.5 senitimita) o ‵pui, 5.6 futu (1.7 mita) te lauefa. (1 Tupu 7:15, 16; 2 Nofoaiga Tupu 4:17) Ko oko eiloa i te fakaofoofogia ke mafau‵fau ki te uke o kopa ne fakaaoga i te faiga fua o mea konei.

Ne fakaaoga malosi foki a palasi i aso katoa i te olaga o tino i taimi o te Tusi Tapu. E pelā mo meatau, seni pikifao, mea fakatagi‵tagi pese, mo mataloa ne faite ki palasi. (1 Samuelu 17:5, 6; 2 Tupu 25:7; 1 Nofoaiga Tupu 15:19; Salamo 107:16) Ne faipati a Iesu ki tupe “kopa” i loto i pausi tupe, kae ne taku mai ne te apositolo ko Paulo a “Alesana, te tino faite mea ki kopa.”​—Mataio 10:9; 2 Timoteo 4:14.

Koi uke eiloa a fesili e se iloa ne tino sukesuke ki mea mua mo tala mua e uiga ki te koga ne maua mai i ei a koloa kopa i taimi o te Tusi Tapu, e pelā foki mo te Pusa Koloa e igoa ki te Nahal Mishmar. E tiga eiloa te feitu tenā, e lavea atu eiloa a fakamatalaga ‵tonu, kolā e maua i tala i te Tusi Tapu, me i te fenua ne tuku atu ki te kau Isalaelu “se fenua laukele ola . . . mo te palasi [kopa] e maua foki i mauga o te fenua tenā.”​—Teutelonome 8:7-9.