Te Tagata mo te Fafine Tiute Tāua mō Laua Taki Tokotasi

NE FAITE muamua ne Ieova te Atua, a Atamu, kae fakamuli ifo ko Eva. Kae koituai o faite a Eva, ne lasi te iloa o Atamu i mea tau te olaga. I te vasia tenei, ne tuku atu ne Ieova a nisi fakatonuga ki a ia. (Kenese 2:​15-​20) E pelā me se tukumuna a te Atua, ne ‵tau o fakailoa atu ne Atamu a mea konei ki tena avaga. Tela la, ne ‵tau o fai ne ia te takitakiga i mea katoa e uiga ki te tapuakiga.

E maua foki se fakatokaga penā i te fakapotopotoga Kelisiano, kae ka aogā ki a tatou a te sukesuke ki ei. Ne tusi mai te apositolo ko Paulo: “E se fakasaoloto ne au a fāfine ke akoako atu io me ke pule latou i luga i tāgata; e ‵tau mo latou o filemu. Me ko Atamu ne faite muamua, kae fakamuli ifo ko Eva.” (1 Timoteo 2:​12, 13) E se ko tena uiga me e ‵tau o fifilemu faeloa te fafine i fakatasiga a te fakapotopotoga Kelisiano. E fakauiga tena fifilemu ki tena se aofia i kinauga mo te tagata. E ‵tau o fakatāua ne ia te tulaga tofia o te tagata, io me taumafai ke akoako ne ia te fakapotopotoga. Ko oti ne tuku atu te tauliaga ki tāgata ke tausi kae akoako atu i te fakapotopotoga, kae fakaopoopo atu ne fāfine a mea e uke ki fakatasiga faka-Kelisiano mai te faiga o olotou tusaga kese‵kese i ei.

Ko te mea ke malamalama tatou i galuega a tāgata mo fāfine i fakatokaga a te Atua, ne tusi mai te apositolo ko Paulo: “Me i te tagata e seki tupu mai i te fafine, ka ko te fafine ne tupu mai i te tagata. . . . I te ‵tou olaga i te Aliki, e se maua ne te fafine o ola eiloa i a ia e aunoa mo te tagata, a te tagata foki e se mafai o ola eiloa i a ia e aunoa mo te fafine [e fakalagolago eiloa te suā tino ki te suā tino]. E pelā mo te fafine ne tupu mai i te tagata, e penā foki a te tagata, ne fanau mai i te fafine; ka ko mea katoa e mai te Atua.”​​—⁠1 Kolinito 11:​8-​12.

E Maua ne Fāfine a Tauliaga ‵Gali

Mai lalo i te Tulafono ne tuku ne te Atua ki Isalaelu, e uke a tauliaga ne maua ne fāfine kae ne saoloto latou o fai olotou filifiliga. E pelā mo pati i te Faataoto 31:​10-​31 e uiga ki se fafine avaga e “fakatuagagina” telā e ‵togi ne ia a laugatu ‵gali ke ‵sui i ei a gatu ‵gali mō tino i tena kāiga. “E faite ne ia a gatu mo fusi, kae togi atu ne ia ki tino fai mea togi”! (Fuaiupu e 13, 21-​24) “E pelā mo vakamutu a te kau fai mea togi,” e maua ne te fafine tafasili i te ‵lei tenei a meakai ‵gali faitalia te ‵mao o te koga e maua mai i ei. (Fuaiupu e 14) “Ka lavea ne ia ne laukele ‵lei, kae ‵togi ne ia, e fakaaogā foki ne ia ana tupe mō ‵toki tena togāvine.” (Fuaiupu e 16) “E iloa ne ia te tāua o ana mea takitasi katoa kolā ne faite,” kae aogā ana galuega katoa. (Fuaiupu e 18) I tafa o tena “onoono faeloa foki ki te tausiga o tena kāiga i mea e ma‵nako ki ei,” e fesoasoani foki te fafine e mataku ki a Ieova tenei ki nisi tino e aunoa mo te kaimanako. (Fuaiupu e 20, 27) Se tioa eiloa o maua ne ia a tavaega!​​—⁠Fuaiupu e 31.

Ne tuku atu ne tulafono a Ieova e auala i a Mose te avanoaga lasi ‵ki ke ga‵solo a fāfine ki mua i te feitu faka-te-agaga. E pelā mo te mea e faitau ne tatou i te Iosua 8:​35: “A tulafono katoa a Mose ne faitau ne Iosua ki te fenua katoa, e aofia ei fāfine mo tama‵liki, pelā foki a tino fakaa‵lofa kolā e ‵nofo tasi latou.” E uiga ki te faitaulaga ko Esela, e fai mai te Tusi Tapu: “Tenā ne puke mai ei ne Esela te tusi tenā ki te koga e maopoopo mai ei a tino o te fenua​—⁠ko tāgata, fāfine mo tama‵liki kolā ko ma‵tua ko mafai o malamalama. Tenā ne faitau atu ei ne ia a te Tulafono ki a latou i te koga fono tenā i mua o te mataloa o te fa‵kai, mai i te tafataeao ke oko eiloa ki te tutonu, kae ne fakalogo‵logo faka‵lei katoa latou.” (Neemia 8:​2, 3) Ne aogā eiloa ki fāfine a veagā faitauga penei o te Tulafono. Ne aofia foki latou i fakamanatuga i mea tau tapuakiga. (Teutelonome 12:​12, 18; 16:​11, 14) A ko te ‵toe mea tāua, ne maua ne fāfine i aso o te kau Isalaelu se fesokotakiga totino mo Ieova te Atua kae ne mafai o ‵talo atu foki ki a ia i a latou taki tokotasi.​​—⁠1 Samuelu 1:​10.

I te senitenali muamua T.A., ne maua ne fāfine kolā ne ma‵taku ki te Atua te tauliaga ke tavini atu ki a Iesu. (Luka 8:​1-3) Ne ‵mili tena ulu mo ana vae ne se fafine i se ‵kaiga i te afiafi e tasi i Petania. (Mataio 26:​6-​13; Ioane 12:​1-7) Ne aofia a fāfine i a latou kolā ne fakasae atu ki ei a Iesu mai tua o tena toetuakega. (Mataio 28:​1-​10; Ioane 20:​1-​18) Mai tua o te fanakaga a Iesu ki te lagi, ne maopoopo se potukau kāti e toko 120 kae ne aofia i ei a “fāfine, e pelā foki Malia te mātua o Iesu.” (Galuega 1:​3-​15) E seai se fakalotolotolua me ne ‵nofo atu a fāfine e tokouke io me ko latou katoa loa i te falealuga i Ielusalema i te aso o te Penitekoso i te 33 T.A., i te taimi ne uga atu ei ki a latou te agaga tapu kae ne fai‵pati fakavavega ei a soko o Iesu ki ‵gana kese‵kese.​​—⁠Galuega 2:​1-​12.

Ne aofia a tāgata fakatasi mo fāfine i konā i te fakataunuga o te Ioelu 2:​28, 29, telā ne siki mai ne te apositolo ko Petelu i te aso o te Penitekoso: “Fakamuli ifo, ka tuku atu ne au [Ieova] toku agaga ki a koutou katoa; a otou tama tāgata mo tama fa‵fine ka takutaku atu ne latou taku fekau; . . . I te taimi tenā, ka tuku atu foki ne au a toku agaga ki luga i tavini tāgata mo tavini fāfine.” (Galuega 2:​13-​18) I se vaitaimi mai tua o te Penitekoso i te 33 T.A., ne maua ne fāfine Kelisiano a meaalofa o te agaga. Ne fai‵pati latou ki ‵gana fakaa‵tea kae ‵valo atu foki, kae ne fai‵pati latou ki muna‵tonu mai te Tusi Tapu.

I tena tusi ki Kelisiano i Loma, ne faipati fakaalofalofa atu a te apositolo ko Paulo e uiga ki a ‘Fipe, te ‵tou tuagane,’ o tavae atu a ia ki a latou. Ne fakasino atu foki a ia ki fāfine ko Tufaina mo Tufosa “kolā e ga‵lue foki i te galuega a te Aliki.” (Loma 16:​1, 2, 12) E tiga eiloa e seki maua ne fāfine konei ne tulaga taulia i te fakapotopotoga Kelisiano mua, ne maua ne latou mo nisi fāfine aka e tokouke te fakamanuiaga ke filifili latou ne te Atua ke ‵kau latou mo tena Tama, ko Iesu Keliso, i te Malo faka-te-lagi.​​—⁠Loma 8:​16, 17; Kalatia 3:​28, 29.

Ko tafaga te gali o te tauliaga ko maua ne fāfine amioatua i aso nei! E fai mai te Salamo 68:11: “Ne tuku mai ne te Aliki te fakatonuga, kae fakasalalau ne fāfine te tala tenā.” E ‵tau o fakamālō atu ki vaegā fāfine penā. E pelā mo olotou akoakoga ma‵goi faka-te-Tusi Tapu i fale o tino, e takitaki mai ei a tino e tokouke ke talia ne latou a akoakoga kolā e fiafia ki ei te Atua. A fāfine Kelisiano a‵vaga kolā e fesoasoani ki olotou tama‵liki ke fai mo fai ne tino tali‵tonu kae e ‵lago malosi atu ki olotou avaga, kolā e uke olotou tiute i te fakapotopotoga e ‵tau foki o fakamālō atu ki a latou. (Faataoto 31:​10-​12, 28) E isi foki se tauliaga tāua o fāfine taka i fakatokaga a te Atua kae fakamalosi atu ki tāgata Kelisiano ke fai a “loma‵tua e pelā mo ne ou mātua, ka ko tamafine e pelā mo ne ou tuagane, i te loto ‵ma katoatoa.”​​—⁠1 Timoteo 5:​1, 2.

Galuega Kese‵kese a te Tagata

E isi ne tiute o te tagata Kelisiano mai te Atua kolā e manakogina ke fakataunu ne ia. Muna a Paulo: “Au e manako ke iloa ne koutou i a Keliso e sili eiloa i tino katoa, a te tagata e sili foki i tena avaga, ka ko te Atua e sili foki i a Keliso.” (1 Kolinito 11:⁠3) E isi foki se ulu o te tagata​​—⁠ko Keliso. E tonu, a te pule o te tagata ko Keliso kae ko te pule o mea katoa ko te Atua. E fakamoemoe te Atua ke fakagalue ne te tagata tena pulega i se auala alofa. (Efeso 5:​25) Tenā eiloa te tulaga talu mai te taimi ne faite ei te tagata.

E fakaasi mai i te Tusi Tapu me ne tuku atu ne te Atua ki te tagata a galuega e ‵tusa mo tena tulaga ko te ulu o te kāiga. E pelā mo te fakatonuga a Ieova ki a Noa ke faite se vaka mō te faka‵saoga o tino i te Lolo. (Kenese 6:9–​7:​24) Ne fai atu te folafolaga ki te tagata ko Apelaamo me e auala i tena fanau, ka maua ei ne kāiga mo fenua katoa i te lalolagi a fakamanuiaga. A te vaega tāua o te fanau tenā ko Keliso Iesu. (Kenese 12:3; 22:18; Kalatia 3:​8-​16) Ne filifili ne te Atua a Mose ke ‵taki ne ia a tino Isalaelu keatea mai Aikupito. (Esoto 3:​9, 10, 12, 18) E auala i a Mose, ne tuku atu ei ne Ieova se fakasologa o tulafono telā ne fakaigoa ki te feagaiga o te Tulafono, io me ko te Tulafono a Mose. (Esoto 24:​1-​18) A tino ne tusi ne latou te Tusi Tapu ne tāgata katoa.

E pelā me ko te Ulu o te fakapotopotoga Kelisiano, ne tuku atu ne Iesu a ‘meaalofa tino’. (Efeso 1:​22; 4:​7-​13) I te fakasolomaiga o uiga kolā e ‵tau o maua ne ovasia, ne fakasino atu fua a Paulo ki tāgata. (1 Timoteo 3:​1-7; Tito 1:​5-9) Tela la, ko tāgata kolā e tavini atu ki fakapotopotoga a Molimau a Ieova e pelā me ne ovasia, io me ne toeaina, e pelā foki mo tāgata kolā e faka‵sopo aka mo fai ne tavini fakafaifeau. (Filipi 1:​1, 2; 1 Timoteo 3:​8-​10, 12) Ko tāgata fua e tavini atu e pelā me ne tausi mamoe i te fakapotopotoga Kelisiano. (1 Petelu 5:​1-4) E pelā mo te mea ko oti ne lavea atu, e isi ne tauliaga ‵gali o fāfine mai te Atua.

E Fia‵fia i Olotou Galuega

A te fakataunuga o olotou galuega mai te Atua e aumai i ei te fiafia ki tāgata fakatasi mo fāfine. A kāiga fakaipoipo fia‵fia e maua fua māfai e fakaakoako a taki tauavaga ki a Keliso mo tena fakapotopotoga. Muna a Paulo: “A koutou e tāgata, ke a‵lofa koutou ki otou avaga, e pelā eiloa mo Keliso ne alofa ki te ekalesia, kae tuku atu foki tona ola mō te ekalesia. . . . A tāgata e ‵tau o a‵lofa ki olotou avaga e pelā eiloa mo te lotou atafai ki olotou foitino tonu.” (Efeso 5:​25-​33) Tela la, e manakogina ke fakagalue ne tāgata a‵vaga olotou pulega, e se i se auala kaimanako, kae i se auala alofa. E se aofia i te fakapotopotoga a Keliso a tino ‵lei katoatoa. E tiga te feitu tenā, e alofa kae atafai a Iesu ki ei. E penā foki te tagata avaga Kelisiano, e ‵tau o alofa kae atafai ki tena avaga.

E ‵tau “o āva” a fāfine a‵vaga Kelisiano ki olotou avaga. (Efeso 5:​33) I te feitu tenei, e ‵tau o kilo atu a ia ki te fakapotopotoga e pelā me se fakaakoakoga. E fai mai te Efeso 5:​21-​24: “Ke fakalogo te suā tino ki te suā tino, ona ko te otou āva ki a Keliso. A koutou e fāfine, ke faka‵logo koutou ki otou avaga, e pelā eiloa mo te otou faka‵logo ki te Aliki. Me i te tagata e isi sena pule i luga i tena avaga, e pelā eiloa mo Keliso e isi foki sena pule i te ekalesia; ka ko Keliso eiloa te Fakaola o te ekalesia, telā ko tona foitino. Tela la, a fāfine e ‵tau o faka‵logo fakamaoni ki olotou avaga, ke pelā eiloa mo te ekalesia e fakalogo ki a Keliso.” E tiga eiloa e mafai o faigatā ki te fafine avaga i nisi taimi ke fakalogo ki tena avaga, se mea “‵tau” eiloa tenei ki te Aliki. (Kolose 3:​18) Ka faigofie a te fakalogo o tou fafine ki tena avaga māfai e masaua ne ia me fakafiafia te mea tenā ki te Aliki ko Iesu Keliso.

Kafai foki loa e se se tino talitonu a tena avaga, e ‵tau eiloa o fakalogo te fafine avaga Kelisiano ki te tulaga pule o tena avaga. E fai mai te apositolo ko Petelu: “E penā foki koutou e fāfine, e ‵tau mo koutou o faka‵logo ki otou avaga, ko te mea kafai e isi ne tāgata mai i a latou e se tali‵tonu ki te muna a te Atua, e mafai o tosina mai latou ke tali‵tonu ona ko otou amioga. E se manakogina foki te fai‵pati o koutou ki ei, me e matea eiloa ne latou te ‵ma mo te ‵tonu otou amioga.” (1 Petelu 3:​1, 2) A Sala, telā ne āva ki tena avaga, ko Apelaamo, ne maua ne ia te tauliaga ke fanau ne ia a Isaako, fai ei a ia mo fai se tupuna o Iesu Keliso. (Epelu 11:​11, 12; 1 Petelu 3:​5, 6) A fāfine a‵vaga kolā e fai pelā mo Sala ka maua eiloa olotou taui mai te Atua.

E tumau te filemu mo te tokagamalie māfai e fakataunu ne tāgata mo fāfine olotou galuega mai te Atua. E iku atu te mea tenei ki te lotomalie mo te lotou fia‵fia. E se gata i ei, a te fakalogo ki manakoga faka-te-Tusi Tapu e maua ei ne tino taki tokotasi i a laua a te tulaga fakaaloalogina telā ko te mauaga o se tulaga taulia i fakatokaga a te Atua.

[Fakamatalaga o te Ata i te itulau e 7]

A lā Kilokiloga ki lā Tiute Mai te Atua

“E fakagalue ne taku avaga a tena tulaga pule i se auala alofa kae atafai,” ko pati a Susana. “E sautala faeloa maua ki ma fakaikuga e fai, kae kafai ko fakaiku ne ia te mea ka fai io me e se fai, e iloa ne au me ka aogā eiloa ki a maua. E fai eiloa ne te fakatokaga a Ieova mō fāfine a‵vaga Kelisiano ke fiafia au kae ke malosi foki te ma kāiga fakaipoipo. E ‵pili ‵ki te ma vā kae e ga‵lue fakatasi maua ke fakataunu ei a ma fakamoemoega faka-te-agaga.”

E fai mai se fafine e igoa ki a Mindy: “A te tiute telā ne tuku ne Ieova ki ana tavini fāfine se fakamaoniga eiloa o tena alofa mō tatou. E lagona ne au me i te fakaaloalo mo te ‵lago atu ki taku avaga i ana tiute fai i te fakapotopotoga ko te auala e fakaasi atu ei ne au te loto fakafetai ki a Ieova mō te fakatokaga tenei.”

[Fakamatalaga o te Ata i te itulau e 5]

E ‵tusa mo te tulaga pule o te tagata, ne tuku atu ne te Atua ki a Noa, Apelaamo, mo Mose a galuega kese‵kese

[Fakamatalaga o te Ata i te itulau e 7]

‘E fakasalalau ne fāfine te tala ‵lei’