O na Vakacegui ena Veika Vakayalo

“Ni mai cola na noqu ivua . . . , oni na kunea kina na vakacegu.”​—MACIU 11:29.

1. Na cava a okati ena Lawa a solia o Jiova ena Ulunivanua o Saineai, na cava na vuna?

NA LAWA ni veiyalayalati a soli ena Ulunivanua o Saineai, a okati kina na vakatatabutaki ni Siga ni Vakacecegu ena veimacawa. A vakayagataki Mosese o Jiova me nona matanivanua me vakarota na matanitu o Isireli: “E ono na siga mo dou kitaka kina na nomudou cakacaka, ia e na kenai kavitu ni siga mo dou vakacegu: me vakacegu kina na nomu pulumokau kei na nomu asa, ka me kaukauwa [“vakacegu,” NW] kina na luvena na nomu vada, kei na vulagi.” (Lako 23:12) Io, ena nona kauaitaki ira era vauci ena Lawa, a tuvanaka vakayalololoma o Jiova e dua na siga mera “vakacegu” kina nona tamata.

2. E yaga vakacava vei ira na Isireli nodra vakatatabutaka na Siga ni Vakacecegu?

² A gauna ga ni vakacegu na Siga ni Vakacecegu? Sega. Qori e tiki bibi sara ga ni nodra sokalou vei Jiova na Isireli. Nodra vakatatabutaka na Siga ni Vakacecegu e gauna vinaka vei ira na ulunivale mera vakavulica nodra vuvale mera ‘vakabauta na sala i Jiova, mera kitaka na ka dodonu.’ (Vkte. 18:19) E gauna vinaka vei ira na vuvale kei ira na itokani mera vakananuma vakatitobu na cakacaka i Jiova, ra marautaka tale ga nodra veimaliwai. (Aisea 58:​13, 14) Ia e bibi duadua ni Siga ni Vakacecegu e dusia tiko na parofisai me baleta na gauna ena vakilai kina na vakacegu dina ena veiliutaki i Karisito ena loma ni Duanaudolu na yabaki. (Roma 8: 21) Vakacava nikua? Era na vakacegui vakacava na lotu vaKarisito era dau taleitaka mera muria na sala i Jiova?

O na Vakacegui ena Veimaliwai vaKarisito

3. Era dau veitokoni vakacava na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri, a yaga vakacava qori?

³ A tukuna o Paula me baleta na ivavakoso vaKarisito ni “duru e tokona na ivakavuvuli dina.” (1 Tim. 3:15) E yaga vakalevu vei ira na lotu vaKarisito taumada nodra dau veiuqeti kei na nodra veitokoni vakayalololoma. (Efeso 4:​11, 12, 16) Ena nona tiko mai Efeso o Paula, era vakayaloqaqataki koya na lewe ni ivavakoso e Korinica era veisiko yani. Raica mada na yaga ni veisiko qori, a tukuna o Paula: “Au marau ni ratou tiko o Sitifana, o Forituneto, kei Akaiko . . . . eratou vakabulabulataki au.” (1 Kor. 16:​17, 18) A yaco tale ga qori ena nona gole i Korinica o Taito me sikovi ira na mataveitacini e kea. A qai vola o Paula vei ira mai Korinica: “Oni sa bau vakacegui koya kece sara ga.” (2 Kor. 7:13) Nikua tale ga, eda kunea na vakacegu dina na iVakadinadina i Jiova ena veimaliwai vaKarisito e veivakayaloqaqataki.

4. E vakacegui keda vakacava na soqoni vakaivavakoso?

⁴ O na vakadinadinataka ni dau marautaki vakalevu na soqoni vakaivavakoso. Qori na vanua eda ‘veivakayaloqaqataki kina ena vuku ni noda vakabauta.’ (Roma 1:12) O ira na tacida vaKarisito era sega ni itokani eda veikilai yaca wale ga, da qai sega ni kilai ira vinaka. Era itokani dina, eda lomani ira da dokai ira tale ga. Eda marau vakalevu da qai vakacegui nida veimaliwai kei ira ena gauna ni soqoni.​—Fmon. 7.

5. Eda na veivakacegui vakacava ena soqo ni tikina kei na soqo tale eso?

⁵ E dua tale na sala eda na vakacegui kina, oya na soqo ni tikina kei na soqo tale eso. E sega ni vakarautaki wale ga kina na wai ni bula ni ka dina mai na iVolatabu, ia e yaga na soqo lelevu qori ena noda “lomasavu” ni veimaliwai. (2 Kor. 6:​12, 13) Ia vakacava ke da mamadua, qai dredre meda veimaliwai kei ira na tacida? Dua na sala eda na veikilai vinaka kina kei ira na tacida, oya noda bolecakacaka ena soqo ni tikina. A tukuna e dua na tacida a veivuke ena soqo cokovata ni veimatanitu: “Au kilai ira ga na noqu vuvale kei na so na noqu itokani, au sega ni kilai ira e levu tale era tiko ena soqo. Ia niu veivuke ena sasamaki, e levu na mataveitacini au sotava! Au marautaka sara ga!”

6. Na cava e dua na sala ena veivakacegui kina noda gade?

⁶ E tolu na solevu era dau gole kina i Jerusalemi e veiyabaki na Isireli mera lai sokalou. (Lako 34:23) E levu na gauna ena biu tu yani na iteitei kei na bisinisi, ra qai taubale voli me vica na siga ena gaunisala kuvu. Ia era ‘marau vakalevu’ ena nodra ilakolako ena valenisoro, ni o ira na tiko e kea era “vakavinavinaka vei Jiova.” (2 Vei. 30:21) Levu tale ga na dauveiqaravi i Jiova nikua era marau vakalevu nira gade vakavuvale i Peceli, na valenivolavola ni tabana ni iVakadinadina i Jiova e voleka vei ira. Vakacava o rawa ni cakava tale ga qori ena nomudou gade vakavuvale e tarava?

7. (a) Ena yaga vakacava na soqo ni marau? (b) Na cava me caka me marautaki qai veiuqeti kina na soqo?

⁷ Ena veivakauqeti tale ga noda soqo vata vakavuvale kei ira na noda itokani. A tukuna na Tui vuku o Solomoni: “Sa sega tale na ka e vinaka vua na tamata, ka me kana ga ka gunu, ka vakaceguya na yalona e na kena vinaka ni nona cakacaka.” (Dauv. 2:24) E sega wale ga ni vakabulabulataki keda na soqo ni marau, ena dei tiko ga kina noda ivau ni veilomani nida veikilai vinaka kei ira na tacida vaKarisito. Me marautaki qai veiuqeti na soqo, ena vinaka me soqo lalai toka ga. Me raici tale ga me cicivaki vakamatau vakabibi ke vakayagataki kina na gunu.

Veivakacegui na Cakacaka Vakaitalatala

8, 9. (a) Veidutaitaka na itukutuku i Jisu kei na nodra lawa na vunivola kei na Farisi. (b) Ena yaga vakacava noda vunautaka na ka dina vakaivolatabu?

⁸ A gugumatua o Jisu ena cakacaka vakaitalatala qai uqeti ira nona tisaipeli mera gumatua tale ga. A vakadinadinataki qori ena nona vosa: “E levu sara na ka me tamusuki, ia era lewe lailai ga na tamata cakacaka. O koya gona, dou kerea na Turaga ni tatamusuki me tala mai eso tale na tamata cakacaka ina nona tatamusuki.” (Maciu 9:​37, 38) A veivakacegui dina na veika a vakavuvulitaka o Jisu; e “itukutuku vinaka.” (Maciu 4:23; 24:14) E veibasai sara qo kei na nodra lawa veivakaocai na Farisi era dau surevaka vei ira na lewenivanua.​—Wilika Maciu 23:​4, 23, 24.

⁹ Nida vunautaka tiko na itukutuku vinaka ni Matanitu vei ira tale eso, eda sa veivakacegui sara tiko ga vakayalo. Ena gauna vata qori, ena vakalevutaki noda kilaka kei na noda vakavinavinakataka mai vu ni lomada na ka dina vakaivolatabu. E veiganiti kina na ka e tukuna na daunisame: “Dou ia na vakavinavinaka vei Jiova: ni sa ka vinaka me seretaka na vakavinavinaka vua na noda Kalou; ni sa ka kamikamica.” (Same 147:1) O rawa ni vakalevutaka nomu marau ena nomu lagiti Jiova vei ira oni tiko veitikivi?

10. E vakatau na vuavuaivinaka ni noda cakacaka vakaitalatala ena nodra ciqoma na itukutuku ni Matanitu na tamata? Vakamacalataka.

¹⁰ Ena so na yalava, e levu era taleitaka na itukutuku vinaka ni vakatauvatani kei na vo ni yalava. (Wilika Cakacaka 18:​1, 5-8.) Ke o vakaitikotiko ena vanua e sega ni taleitaki kina na itukutuku ni Matanitu, vakasamataka na ka vinaka o sa rawata tiko ena nomu cakacaka vakaitalatala. Nanuma ni sega ni ka wale nomu sasaga ni kacivaka na yaca i Jiova. (1 Kor. 15:58) E sega ni vakatau na vuavuaivinaka ni noda cakacaka, ena nodra ciqoma na itukutuku vinaka se sega na tamata. Eda nuidei ni na raica o Jiova mera ciqoma na itukutuku ni Matanitu o ira na yalomalumalumu.​—Joni 6:44.

Veivakacegui na Sokalou Vakavuvale

11. Na itavi cava e lesi ira kina na itubutubu o Jiova, era na cakava vakacava qori?

¹¹ E nodra itavi na itubutubu ra qarava na Kalou mera vakavulici luvedra mera kilai Jiova kei na nona ivalavala. (Vkru. 11:​18, 19) Ke o itubutubu, e tiko na gauna o vakavulici luvemu kina me baleta na Tamada vakalomalagi? Mo rawa ni cakava na itavi bibi qori, o qarava tale ga nomu vuvale, e vakarautaka o Jiova e levu na kakana yaga vakayalo ena ivola, mekesini, vidio kei na kena e rogoci.

12, 13. (a) Ena yaga vakacava ena vuvale na yakavi ni Sokalou Vakavuvale? (b) Era na vakadeitaka vakacava na itubutubu ni veivakacegui na nodra sokalou vakavuvale?

¹² Kena ikuri, e tuvanaka na dauveiqaravi yalodina me dua na yakavi ni Sokalou Vakavuvale. E vakatabakidua na gauna qori e veimacawa me vulici kina vakavuvale na iVolatabu. Levu era vakadinadinataka ni ituvatuva qo e vakaduavatataka nodra vuvale ena loloma, e dei tale ga kina nodra veiwekani kei Jiova. Ia era na vakadeitaka vakacava na itubutubu ni veivakacegui vakayalo nodra sokalou vakavuvale?

¹³ E sega ni dodonu me vakavucesa na Sokalou Vakavuvale se gauna ni vakaloloku. Eda sokaloutaka na “Kalou mamarau,” e vinakata meda marautaka noda sokalou. (1 Tim. 1:11; Fpai. 4:4) E veivakalougatataki dina ni tuvanaki e dua na yakavi me veivosakitaki kina na iyau talei vakayalo mai na iVolatabu. Mera veiveisautaka gona nodra iwalewale ni veivakavulici na itubutubu ena nodra uqeta me vakayagataki na vakasama, na taledi se kila sa tiko rawa. Kena ivakaraitaki ena dua na vuvale, a lesi o Brandon e yabaki 10 me vosa ena ulutaga, “Na Cava e Tukuna kina na iVolatabu ni o Setani na Gata?” A lomatarotarotaka o Brandon na ulutaga qo ni dau taleitaki ira na gata, qai rarawataka ni tiko na kena isema vei Setani. Eso na vuvale era dramataka na italanoa vakaivolatabu, qai tiko nodra itavi yadua na vuvale ena drama qori, era na wilika mai na iVolatabu na ka mera tukuna, se ra dramataka ga e dua na ka a yaco. E sega wale ga ni marautaki na ivakarau ni veivakavulici qo, ia era na vakaitavi tale ga kina na luvemu, ena rawa ni uqeta na lomadra na ivakavuvuli vakaivolatabu.a

Levea na Veika e Vakavu Lomaocaoca

14, 15. (a) E levu tiko ga vakacava na lomaocaoca kei na veilecayaki ena iotioti ni veisiga qo? (b) Na ka dredre cava tale eda na sotava?

¹⁴ Sa qai levu tiko ga na lomaocaoca kei na veilecayaki ena iotioti ni veisiga ca qo. E tarai ira e milioni na leqa ni cakacaka kei na bula dredre vakailavo. O ira mada ga na cakacaka, era nanuma ni ilavo era rawata me kau i vale e vaka ga e tawa ena taga cicila, qai sega so ni yaga ena vuvale. (Vakatauvatana Akeai 1:​4-6) E guce nodra sasaga na daunipolitiki kei ira na veiliutaki mera tarova nodra vakacaca na batikadi kei na so tale na ka e vakavuna tiko na ca. E levu e vakayalolailaitaki ira na nodra malumalumu.​—Same 38:4.

¹⁵ Era sega ni vakuai na lotu vaKarisito dina mai na leqa kei na lomaocaoca e vakilai ena vuravura i Setani. (1 Joni 5:19) Ena so na gauna, era sotava eso tale na ka dredre na tisaipeli i Karisito nira saga mera yalodina tiko ga vei Jiova. “Ke ra vakacacani au, era na vakacacani kemudou tale ga,” e tukuna o Jisu. (Joni 15:20) Koya gona, ke da mani “vakacacani,” eda na “sega ga ni vakanadakui.” (2 Kor. 4:9) Na cava na vuna?

16. Eda na marau tiko ga vakacava?

¹⁶ E tukuna o Jisu: “Ni lako mai vei au o kemuni kece oni oca, oni bikai voli ena icolacola bibi, au na vakacegui kemuni.” (Maciu 11:28) Nida vakabauta dei na isoro ni veivoli i Jisu, e vaka ga eda biuti keda ena liga i Jiova. Ena sala qo, eda rawata kina na “kaukaua e uasivia na kaukaua ni tamata.” (2 Kor. 4:7) “Na dauveivuke” qori na yalo tabu ni Kalou, ena vakaukauataka noda vakabauta meda kua ni vosota wale ga na veivakatovolei kei na veivakacacani, ia meda marau tiko ga.​—Joni 14:26; Jeme. 1:​2-4.

17, 18. (a) Na ivakarau cava meda qarauna? (b) Na cava e rawa ni yaco ke vakaliuci na marau vakavuravura?

¹⁷ E dodonu vei ira na lotu vaKarisito dina nikua mera qarauna mera kua ni vakacalai ena ivakarau ni kena qarai na marau ena vuravura. (Wilika Efeso 2:​2-5.) Ke sega, eda rawa ni temaki ena “gagadre ni yago, na gagadre ni mata kei na nona dokadokataka e dua na ka e taukena.” (1 Joni 2:16) Eda na rairai vakacalai meda nanuma ni noda vakamalumalumu ina gagadre ni yago ena vakacegui keda. (Roma 8:6) Kena ivakaraitaki, eso era vakayagataka na wainimate gaga, ra gunu vakasivia, sarava na iyaloyalo ca, vakaitavi ena qito rerevaki, se so tale na ka e tabu vakalawa me vakacegui ira. Na inaki ni “ivadi” i Setani me rawai ira na tamata ena rai cala me baleta na nodra vakacegui.​—Efeso 6:11.

¹⁸ E sega ni cala meda kana, gunu, kei na noda vakaitavi ena so na ka ni veivakamarautaki e caka ga vakarauta. Ia eda na sega ni vakaliuca qori ena noda bula. E vinakati meda veiraurautaka da qai lewamatau, vakabibi nida vakasamataka na gauna eda sa bula tu kina qo. Noda vakaliuca na ka e baleti keda ga ena vakaleqai keda, eda rawa tale ga ni ‘vakasavuliga se tawavua ena noda kila na ka dina me baleta na noda Turaga o Jisu Karisito.’​—2 Pita 1:8.

19, 20. Ena rawati vakacava na vakacegu dina?

¹⁹ Ni salavata noda rai kei na lawa i Jiova, eda kila kina ni lekaleka wale ga na marau e vakarautaka na vuravura qo. A kila qo o Mosese, o keda tale ga eda kila qori. (Iper. 11:25) Na veivakacegui dina, qori na marau kei na vakacegu tawamudu, e rawati mai na noda cakava na nona inaki na Tamada vakalomalagi.​—Maciu 5:6.

²⁰ Meda vakacegui tiko mada ga ena veika vakayalo. Nida cakava qori, eda na “biuta na ka kece e sega ni salavata kei na loma ni Kalou kei na gagadre ca vakavuravura . . . ena noda waraka tiko na inuinui totoka kei na lagilagi ni nona vakatakilai na Kalou cecere kei na noda iVakabula, o Karisito Jisu.” (Taito 2:​12, 13) Koya gona, meda sasagataka tiko ga meda colata na ivua i Jisu ena noda vakamalumalumu ina nona veiliutaki kei na nona veidusimaki. Nida cakava qori, eda na kunea na marau dina kei na vakacegu!

[iVakamacala e ra]

O na Sauma Vakacava?

• Era rawata vakacava na dauveiqaravi i Jiova nikua na vakacegu?

• Na sala cava e vakacegui keda kina na cakacaka vakaitalatala kei ira eda vunau vei ira?

• Na cava mera cakava na ulunivuvale me veivakacegui kina na nodra sokalou vakavuvale?

• Na cava eso na ka e rawa ni vakaleqai keda vakayalo?

[iYaloyalo ena tabana e 26]

Nida colata na ivua i Jisu eda na vakacegui kina ena levu na sala