Nodra Bula kei na Nodra Gauna na Lotu Vakarisito ena iMatai ni Senitiuri

Vunau ina Veivanua Yawa Sara kei Vuravura

“Ena siga e tarava rau mani gole [o Paula] kei Panapasa i Tapi. Ni rau vunautaka oti na itukutuku vinaka, rau vukea tale ga eso ena koro ya mera tisaipeli, rau mani lesu i Lisitira, Ikoniona, kei Anitioki.”​—CAKACAKA 14:​20, 21.

E BATABATA vinaka na cagi ni mataka e ceguva na dauveilakoyaki. E dara na nona ivava madra. Sa vakarau tale e dua na siga ni taubale.

E cilava na siga na dakuna ni muria yani na gaunisala kuvu ena veiloganivaini, veiolive, qai cabeta na veidelana. E sotavi ira eso tale era taubale tiko​—o ira na dauteitei era lako ina nodra iteitei, ira na dauveivoli era kauta tiko na manumanu e usana tu e levu na iyaya, kei ira era lako tiko mera lai sokalou i Jerusalemi. O koya na dauveilakoyaki kei na nona lewenisala erau vosa vei ira kece erau sotava. Na cava na nodrau inaki? Me rau cakava na ivakaro i Jisu, oya me tukuni na veika me baleti koya ina “veivanua yawa sara kei vuravura.”​—Cakacaka 1:8.

Na ivakamacala me baleti koya na dauveilakoyaki qo e rairai vakaibalebale tiko vua na yapositolo o Paula se o Panapasa, se dua vei ira na daukaulotu yaloqaqa ena imatai ni senitiuri. (Cakacaka 14:​19-​26; 15:22) Era kaukaua, qai gugumatua. E dredre na sala ni veilakoyaki ena gauna oya. A vola kina na yapositolo o Paula na veika e sotava e wai: “Au voca vakatolu ena noqu soko, au bogi dua siga dua e wasawasa.” Na ilakolako tale ga e vanua e sega ni rawarawa. E kaya o Paula ni dau ‘ririkotaki sara na nona bula ena veiuciwai,’ “e ririkotaki [tale ga] vei ira na daubutako ena veitolonisala.”​—2 Korinica 11:​25-​27.

Ena vakacava mada ke da lakovata kei ira na daukaulotu ena gauna oya? Ena vakacava na yawa ni vanua eda na taubaletaka ena dua na siga? Na cava eda na kauta, kei na vanua cava eda na lai moce kina?

iLakolako e Vanua Era taya na kai Roma ena imatai ni senitiuri na gaunisala e semata na veivanua lelevu e qali ena matanitu vakaRoma. E pelenitaki vinaka qai ta vakamatau na gaunisala. Levu na gaunisala qo e 4.5 na mita na kena raba, e tuvai e tutuna na vatu, e loma tale ga, qai tu na ivakatakilakila ni veiyawaki ni vanua. Na gaunisala va qo era taubaletaka rawa ena dua na siga na daukaulotu me vakataki Paula, e rauta ni 32 na kilomita.

Ia e levu na gaunisala kuvu mai Palesitaina, e vakarerevaki, qai sega ni vakabai me itataqomaki. E dua na dauveilakoyaki ena rairai donuya na manumanu kila se sota kei ira na daubutako; de dua ena sogo tale ga na gaunisala.

Na cava ena kauta tiko e dua na dauveilakoyaki? Qo eso na ka e yaga, e dua na kau me isasabai (1), iyaya ni moce (2), na taga ni ilavo (3), dua tale na pea ivava (4), na taga ni kakana (5), isulu ni veisau (6), vokete leca ni takiwai e lobi (7), tavaya ni wai (8), kei na dua na beki leca levu e tawa kina eso tale na iyaya (9).

Sa macala tu ga ni o ira na daukaulotu era na sotavi ira na dauveivoli era volivolitaki ena makete ena yasayasa oya. Era vakayagataka vakalevu na dauveivoli na asa ni kaukaua vinaka na vu ni yavadra. E sega ni dua tale na manumanu e rawa ni cabeta na veidelana kei na gaunisala vatuvatu me vaka na asa. E tukuni ni rawa ni lakova na asa e 80 na kilomita ena dua na siga se mani vakacava na levu ni iyaya e usana. Na qiqi e dreta na bulumakau kei na kareti e berabera, e lakova ga e 8-​20 na kilomita. E rawa ni usana na usausa bibi sara na bulumakau qai yaga ga ena ilakolako lekaleka. Na dauveilakoyaki ena rairai lako sivita e dua na ilakolako kameli se asa​—e usana tu na iyaya era vakau mai veiyasa i vuravura. De na donuya tale ga ni cici tasivi e dua na ose e vodoka tiko e dua na daukaumeli se o koya e vakasavuya na nona itukutuku na tui ina veivanua yawa.

Ena bogi era na moce na dauveilakoyaki ena dua na keba lailai era vakarautaka ena tutunisala. Eso era na rairai moce ena rumu era tu ena lomanibai. Na vanua duka qo e sega nira taqomaki vinaka kina mai na draki ca se vei ira na daubutako. Ena so na gauna ke rawa era na lai tiko na daukaulotu kei na nodra vuvale se o ira era vakabauta vata.​—Cakacaka 17:7; Roma 12:13.

Soko e Wai Na waqa lalai era dau usana na iyaya kei ira na pasidia era vakaitikotiko e baravi kei na Wasa o Kalili. (Joni 6:​1, 2, 16, 17, 22-​24) E levu na waqa lelevu era sokota na Wasa na Mediterranean, era dau usana na kako ina veivanua yawa ra qai usa kako lesu mai. E dau usana tale ga na waqa qo na kakana i Roma, o ira na vakailesilesi ni matanitu, kei ira na tabana ni itukutuku mai na dua na vanua ina dua tale.

E dau nodra kabasi na dausoko ena siga nodra raica na ivakatakilakila ni vanua, ia ena bogi nodra raica na kalokalo. Koya gona, na gauna vinaka ga ni soko na vula o Me, me yacova na veimama ni vula o Seviteba ni se dau draki vinaka. Era dau voca vakalevu tale ga na waqa.​—Cakacaka 27:​39-​44; 2 Korinica 11:25.

Era soko e wai na lewenivanua, sega ni baleta ni vinaka cake mai na lako e vanua. Ni waqa ni kako e dau vakayagataki vakalevu me sala ni veilakoyaki e wai, e dau vakavodo pasidia tale ga, ia e sega ni vinaka. Se mani vakacava na draki era na tiko ga na pasidia ena delaniwaqa ra qai moce tale ga kina. Na vanua mamaca ena dreke era dau bini kina na iyaya mareqeti. Era dui kauta yani na pasidia na kedra kakana. Na wai ga e vakarautaki e waqa. E veiveisau vakalevu na draki ena so na gauna. Na draki ca kei na voravora ni wasawasa e vakavuna na loloa, qai yaco tu qo me vica na siga.

Ena dredre ni sala ni veilakoyaki e vanua se wai, o ira na daukaulotu me vakataki Paula era se vunautaka ga “na itukutuku vinaka ni matanitu ni Kalou” ina veivanua era kila tu ena gauna oya. (Maciu 24:14) Ni oti ga e 30 na yabaki na nona kaya o Jisu vei ira na nona tisaipeli mera tukuna na veika me baleti koya, a rawa gona vei Paula me kaya ni sa vunautaki na itukutuku vinaka “vei ira na kabuli kece e ruku i lomalagi.”​—Kolosa 1:​23.