Tukutuku Mai na Daukacivaka na Matanitu

Bolemate ena Nodra Vakabauta​—E iVakadinadina ena Gauna Oqo e Suwiteni

NA VOSA vakirisi ni “ivakadinadina” na martyr, e kena vosa tale ga vakavalagi, e kena ibalebale “ivakadinadina na nona mate.” E levu na lotu Vakarisito ena imatai ni senitiuri era mate ena nodra vakabauta nira vakadinadinataki Jiova.

E vaka tale ga kina o ira na vica vata na udolu na lotu Vakarisito ena ika20 ni senitiuri era mate ena ligadra na tokoni Itala nira sega ni veitovaki ena veika vakapolitiki se veika vakavanua. O ira na bolemate ena noda gauna era biuta tale tu ga mai e dua na ivakadinadina levu. E se qai yaco wale tiko ga oqo mai Suwiteni.

Ena ika50 ni yabaki ni ivakananumi ni cava na iKarua ni iValu Levu, e cakava e dua na sasaga na matanitu o Suwiteni mera vakavulici na lewenivanua raraba ena ka e yaco ena Holocaust (veivakararawataki ena gauna i Itala). E vakatokai me Tukuni na Ka a Yaco. Era sureti tale ga na iVakadinadina i Jiova mera bau cau kina, mera vakaraitaka na ka era a sotava.

Era ciqoma na veisureti, ra qai vakarautaka e so na ka me saravi, era vakatoka me Kedra iVakananumi na Leqa ina Holocaust. A vakayagataki na nodra Assembly Hall na iVakadinadina i Jiova mai Strängnäs me vakaraitaki kina. Era mai tu vakarau na iVakadinadina era a bulata na Holocaust mera talanoataka na veika era a sotava vei ira na sivia e lewe 8,400 na mai sarasara ena imatai ni siga! Ni qai cava na 1999, sa vakaraitaki oti ena sivia e 100 na valeniyayamaroroi kei na valeniwilivola mai Suwiteni, qai rauta ni 150,000 era sarava. E so vei ira na mai sarava era vakaitutu vakamatanitu, qai totoka na ka era tukuna me baleta na veika era raica.

E se sega vakadua ni bau dua na ka era vakayacora na iVakadinadina i Jiova e Suwiteni me tautauvata na kena kilai raraba kei na kena irogorogo me vaka oqo. E levu vei ira na lai sarava era taroga: “Na cava oni sega ni se bau talanoataka kina na ka oni sotava ena Holocaust?”

Ni saravi oti na veika e vakaraitaki oya ena dua na vanua, a vakarogoi mai ena dua na ivavakoso mai kea ni tubu ena 30 na pasede na iwiliwili ni vuli iVolatabu! E dua na iVakadinadina a sureta e dua na nona itokani vakacakacaka me bau lai sarava. A ciqoma na nona itokani vakacakacaka na veisureti oqori, qai sureta tale mai e dua na nona itau. Ni ratou sa sarasara oti, e tukuna na nona itau ni dredre vua me kila se vakacava soti tu na kaukaua ni vakabauta vaka oqo, era bolemate ia mera kua ga ni sainitaka na tikiniveva mera cakitaka kina na nodra vakabauta. E vakavuna sara me levu tale na nodratou veitalanoa, mani tekivu sara kina na vuli iVolatabu.

Me vakataki ira ga na nodra itokani ena imatai ni senitiuri, o ira na yalodina era bolemate ena ika20 ni senitiuri era vakadinadinataka ena yalodoudou ni o Jiova na Kalou dina, o koya sa dodonu ga meda yalodina vua ena vakabauta.​—Vakatakila 4:​11.

[iTaba ni Credit Line ena tabana e 13]

Camp prisoner: Państwowe Muzeum Oświęcim-Brzezinka, courtesy of the USHMM Photo Archives