iTalanoa ni Nona Bula

Veivakatovolei Mosimosi

TALANOATAKA O PERICLES YANNOURIS

Na suasua ni valeniveivesu e vakavuna na noqu liliwa. Niu dabe duadua qai tutuvi toka ena dua ga na itutuvi mamare e votu tale mai vei au na duatani ni irairai kei watiqu ni ratou sa yarataki au tani mai vale na sotia ena rua na siga sa oti, qai biu tu yani o koya kei na rua na luve i keirau erau tauvimate tu. O watiqu, keirau sega ni vakabauta vata, a qai vakauta yani vei au e dua na ioloolo kei na dua na ivola e volai toka kina: “Oqori na kemu madrai, au nuitaka ni o na tauvimate me vakataki rau na luvemu.” Au na lesu bula tale beka meu raici iratou?

OQORI e dua ga na ivakaraitaki ni ka au sotava ena balavu ni gauna au vosota voli mai kina na bula dredre ena vuku ga ni noqu vakabauta vakarisito. Na sasaga oqo e vakavuna tale ga noqu tusaqati mai vei iratou noqu lewenivuvale, ra raici au kina vakatani o ira era tiko tikivi au, au veilewaitaki qai vakacacani sara vakaca. Ia, e vu vakacava noqu a lai tu ena vanua oya niu tamata galugalu, au dau rerevaka tale ga na Kalou? Meu vakamacalataka mada.

Gone Vakaloloma e Gadreva na iSausau Uasivi

Au a sucu ena 1909 mai Stavromeno, e Kiriti, na gauna sara ga e leqa tu kina na vanua oya ena ivalu, na bula dravudravua kei na lailai ni kakana. Keitou a bulata kei na va na taciqu na ravuravu ni matetaka na Spanish flu. Au se nanuma tiko ga na gauna erau sogobututaki keitou kina e lomanivale na neitou itubutubu me vica vata na macawa, me kua ni tauvi keitou na mate.

O tama i keitou e dauteitei, e daulotu qai sega ni qiqo nona rai. Ni a tu mai Varanise kei Madagascar, e rabailevu kina nona rai me baleta na lotu. Ia, keitou yalodina tiko ga ena lotu Greek Orthodox, keitou dau lai misa ena Sigatabu kece qai vakatarai vua na bisovi ena neitou yasayasa me mai tiko e vale ena nona dau veisiko yani e veiyabaki. Au a lewe ni matasere ni gone, qai noqu gagadre meu dua na bete.

Au curu ena tabana ni ovisa ena 1929. Au a veiqaravi tiko mai Cesalonaika, ena vualiku kei Kirisi ena gauna a vakacegu kina o tamaqu. Noqu vakasaqara gona meu vakacegui mai na lolosi, meu vakararamataki tale ga vakayalo, au lai cakacaka kina ena tabana ni ovisa e Mount Athos, volekata nodra itikotiko na bete ra dau doka na lotu Orthodox me “ulunivanua tabu.”a Au vakadikeva vinaka sara nodra ivakarau ni bula na bete e kea ena va na yabaki au veiqaravi tiko kina. Au mani sega ni voleka kina vua na Kalou, ia e votivoti dina vei au nodra ivalavala vakasisila kei na veidabui na bete. Dua na ka noqu cati koya na bete au dau doka e liu ni wedevi au mai. Dina ni veivakayalolailaitaki na ivalavala oya, au se gadreva tiko ga meu qarava dina na Kalou, oya meu na dua na bete. A bau dua sara mada ga na kequ itaba niu dara tu na isulu ni bete me kena ivakananumi. Oti oya, au mani lesu tale i Kiriti.

“Na Tevoro o Koya!”

Ena 1942, au vakamautaka kina e dua na goneyalewa totoka o Frosini, e cavutu mai na dua na vuvale vinaka. Sa qai kaukaua ga na noqu gagadre meu dua na bete niu sa vakawati, qai kuria nira dau lotu na weka i watiqu. b Au saga sara meu lai vuli ena koronivuli ni lotu mai Aceni. Ni voleka ni cava na 1943 au biubiu meu lai vodo ena wavu e Iráklion, e Kiriti, ia au mani sega sara ni lako i Aceni. Na vuna beka oya niu sa kunea e dua tale na sala ni veivakararamataki vakayalo. Na cava beka a yaco?

O Emmanuel Lionoudakis, e dauvunau gugumatua ni iVakadinadina Jiova, e sa vica vata na yabaki nona vakavulica tiko na ka dina e dau veivakararamataki mai na iVolatabu ena vanua taucoko o Kiriti.c E so e tarai ira na matata ni nodra vakamacalataka na Vosa ni Kalou na iVakadinadina ra mani biuta na sokalou lasu. E dua na iwasewase lailai ni iVakadinadina gugumatua a tauyavu ena dua na koro voleka, o Sitía. Oqo e vakacudruya na bisovi e kea ni kila vinaka na vuavuaivinaka ni nodra dau vunau na iVakadinadina i Jiova ni a tu mai Mereke. A saga sara ga mera vakawabokotaki o ira na sa “vukitani” oqo mai na vanua e qarava tiko. Ena nona bukani ira tiko na ovisa, era kau vakasaurara kina na iVakadinadina i valeniveivesu vaka kina ena mataveilewai ena levu ni veibeitaki vakailasu.

A saga me vakamacalataka vei au na ka dina mai na iVolatabu e dua vei ira na iVakadinadina oqori, ia e nanuma niu sega ni taleitaka. Sa qai vakatala mai e dua na italatala matua me keirau veivosaki. Ni kaukaua na itautau ni noqu vosa vua na ikarua ni iVakadinadina e lai kaya kina vei ira na iwasewase lailai oya: “E sega ni rawa ni iVakadinadina o Pericles. Na tevoro o koya!”

Tekivu na Veitusaqati

Au marautaka ni sega ni vaka oqori nona raici au na Kalou. Ena Feperueri 1945 a solia vei au na ivola lailai na Comfort All That Mourn o Demosthenes na taciqu, ni sa vakadeitaka o koya nira vakavulica tiko na ka dina na iVakadinadina i Jiova.d E lauti au na veika era volai tu kina. Sega ni bera neirau biuta na lotu Orthodox, keirau tomani ira na iwasewase lailai e Sitía, vaka kina neirau vakamacalataka vei iratou na taci keirau na neirau vakabauta vou. Eratou ciqoma kece na ka dina vakaivolatabu. Me vaka ga e namaki, na noqu biuta na lotu lasu e kauta mai na rarawa kei na nodratou cati yau o watiqu kei iratou na wekana. A galuvi au vakalailai o vugoqu tagane. E sega ni cegu na veiba kei na tiko yavavala e vale. Dina ni yaco tu oqori, keirau papitaiso ga vakaveitacini vei Brother Minos Kokkinakis ena 21 Me, 1945.e

Sa qai mai yaco na ka au dau gadreva voli, oya meu italatala dina ni Kalou! Au se nanuma tiko ga na imatai ni siga au lai cakacaka kina vakaitalatala e veivalevale. Au tawana ena noqu kato e 35 na ivola lalai, au qai vodo taudua ena basi meu lako ina dua na koro. Au rere niu se qai tekivu vosa e veivale ia na levu ga ni vale au vosa kina na levu tale ga ni noqu doudou. Ni yaco yani e dua na bete cudrucudru, au doudou ni vosa vua, au sega tale ga ni via rogoca nona suguraka me keirau lako ina siteseni ni ovisa. Au tukuna vua niu na qai lako ga keu sa vakaotia na koro kece, ia au a mani cakava dina. Ena levu ni noqu marau au sega ni waraka na basi au mani taubaletaka e 15 na kilomita meu yaco i vale.

Vesu Vei Ira na Tamata Voravora

Ena Sepiteba 1945, au vakacolati ena so tale na itavi ena neitou ivavakoso tauyavu vou e Sitía. Sega ni dede sa ra veivaluvaluti na lewenivanua e Kirisi. E kaukaua nodra veivala vakataki ira na ito era sa talawasewase tu. E vakayagataka na bisovi na ituvaki oya ena nona bukani ira na dauvakacaca mera vakawabokotaki ira na iVakadinadina ena sala cava ga era kunea rawa. (Joni 16:2) Nira se vodo tiko ena basi mera lako mai ina neitou koro, a rogoca sara e dua na marama a vodo tiko mai kei ira na nodra lalawa mera vakayacora na inakinaki “soli vakalou” oqo. A mani vakasalataki keitou na marama oya. Keitou mani vuni, a qai tataro ga e dua na weka i keitou. Keitou a vakabulai.

Oqo e itekitekivu ni levu tale na veika dredre me na qai sotavi. E sega ni tarovi rawa na veimoku kei na veivakarerei. Era saga vakaukaua na dauveitusaqati me keitou lesu ina neitou lotu makawa, mera papitaiso na luve i keitou qai cakava na ivakatakilakila ni kauveilatai. Ena dua na gauna, era mokulaki taciqu me yacova sara ga nira nanuma ni sa mate. E mositi au noqu raica ni dresulaki nodrau isulu na ganequ rau qai mokulaki. Ena loma ni gauna oya, e papitaisotaki ira kina vakaukaua e walu na luve ni iVakadinadina i Jiova na lotu.

E vakacegu o tinaqu ena 1949. E qai mai beitaki keitou tale na bete ni keitou sega ni vakamuria na lawa me baleta na kena gadrevi me dua na ivolatara ni veibulu. Au a veilewaitaki qai talaci. E ivakadinadina vinaka oqo, ni cavuti sara ga na yaca i Jiova ena gauna e tekivu kina na veilewai. Sa qai vo wale ga vei ira na meca mera vakauti keitou laivi mai na neitou vanua me rawa ni “veisautaki kina na loma i keitou.” Era qai cakava oqo ena Epereli 1949.

Rarawa Mosimosi

Au dua vei iratou na tolu na iVakadinadina e vesu. E sega mada ga ni bau mai raici au o watiqu ena siteseni ni ovisa. Na valeniveivesu o Iráklion, e imatai ni vanua keitou cegu kina. Me vaka au a vakamacalataka taumada, au galili qai rarawa. Au biuta tu yani na watiqu gone e sega ni keirau vakabauta vata kei na rua na luve i keirau lalai. Au masu vagumatua vei Jiova me vukei au. E votu mai vei au na vosa ni Kalou ena Iperiu 13:5: “Au na sega sara ni biuti iko, se vakalaivi iko.” E matata vei au ni ka vakayalomatua meu vakararavi vakatabakidua vei Jiova.​—Vosa Vakaibalebale 3:5.

Sa qai tukuni ni keitou na vakau i Makrónisos, e dua na yanuyanu lala ena baravi kei Attica, e Kirisi. Na cavuti mada ga ni vanua oya e veivakarerei baleta ni kilaitani na kena valeniveivesu ena veivakararawataki kei na veivakabobulataki. Ena neitou ilakolako i kea, keitou kele i Piraeus. Dina ni vesu tu na liga i keitou, ia e veivakaukauataki nodra mai raici keitou e so na mataveitacini era vodo yani i waqa.​—Cakacaka 28:​14, 15.

E vakadomobula na bula e Makrónisos. Era vakararawataki ira na kaivesu na sotia mai na matakalailai me yacova na bogi. E ca sara ga na uludra e so era sega ni iVakadinadina, so tale era mate, qai levu era lokiloki. Keimami dau rogoca ena bogi na domo ni tagi kei na nodra vutugu o ira na vakararawataki tiko. E sega ni vakatakatai au sara na noqu itutuvi mamare ena veibogi liliwa.

Lakolako, sa ra kilai levu na iVakadinadina i Jiova ena keba oya ni dau cavuti tiko na yaca oqori ni kacivi na yaca i keimami ena veimatakalailai. Na sala gona oqori keimami vunau kina vakalevu. A bau noqu itavi dokai meu papitaisotaka e dua na kaivesu e daunipolitiki sa yalataki koya vei Jiova.

Ena noqu mai tu oqo, au dau volavola tu ga vei watiqu, dina ga ni sega vakadua ni bau sauma mai. Oqo e sega ni tarova noqu volavola tiko ga vua ena yalololoma, meu uqeti koya tiko ga me rawa ni lomavakacegu kina, meu tukuna tale ga vua ni na sega ni dede keitou sa na veisotari tale me tomani neitou bula marau.

Sa qai tubu tiko ga na keimami iwiliwili nira se baci curu tale yani e levu na tacida. Niu cakacaka tiko ena valenivolavola, keirau veikilai sara kei na dua na kanala ena keba. Ni dau dokai ira na iVakadinadina, au doudou ni kerea vua ke rawa ni vakau mai na valenivolavola ni tabana e Aceni e so na neimami ivola vakaivolatabu. “Oqori e sega ni rawa,” e kaya o koya, “ia vakacava mera tawana mai ena nomu kato na iVakadinadina mai Aceni, me volai tiko mai kina na yacaqu, qai vakau mai vei au?” Au kurabuitaka dina! Ni oti tale e vica na siga ni keitou talaca tiko e so na iyaya mai na waqa, e kaya sara vei kanala e dua na ovisa: “Kemuni, e sa yaco saka mai na nomuni kato.” “Na kato cava?” e sauma tale yani o koya. Au rogoca nodrau veivosaki niu a duri tu e kea, au mani vakasolokakana kina vua: “E rairai neitou na kato oqori, oni a vakarota me vakau mai ena yacamuni.” Oqori e dua na sala e raica o Jiova me keimami vakani tiko ga kina vakayalo.

Veivakalougatataki Tawanamaki​—So Tale na Veivakararawataki

Au suka mai valeniveivesu ni sa cava na 1950. Au lesu i vale ena malumalumu, vulaci na yagoqu, au lila, qai sega ni kila seu na ciqomi vakacava. Dua na ka noqu marau niu raici watiqu tale kei rau na luvequ! O koya e marautaki sara, oya ni sa seavu nona dau cati au o watiqu. E yaga dina na ivola au dau vola tiko mai valeniveivesu. E tarai Frosini na noqu vosota kei na noqu cikecike. Sega ni dede, keirau sa veivakameautaki ena neirau veitalanoa balavu. E vinakata sara me vuli iVolatabu, sa qai vakabauti Jiova kei na veika e sa yalataka tu. E dua na siga marautaki dina vei au na noqu papitaisotaki koya me dua na dauveiqaravi e yalataki koya vei Jiova ena yabaki 1952!

Ena 1955 keimami a vakaitavi ena kena soli vei ira na bete yadudua na ivola lalai Christendom or Christianity​—Which One Is “the Light of the World”? Au a vesu qai veilewaitaki kei ira e so tale na iVakadinadina. A levu dina na ka era beitaki kina na iVakadinadina i Jiova, qai lokuca sara na mataveilewai e dua ga na tiki ni gauna mera rogoci kece kina. Era tiko ena siga ni veilewai o ira kece na loya ni yasayasa oya, era qai sinai vutuvutu na bete ena loma ni valeniveilewai. E veilakoyaki toka ga ena pasese na bisovi. E dua vei ira na bete a veilewaitaki au niu veivakalotutaki. E mani tarogi koya na turaganilewa: “E lailai beka na nomu vakabauta mo sa rawai ena nomu wilika ga e dua na brochure?” E sega ni kaya rawa e dua na ka na bete oqo. E talaci na veika au beitaki kina, ia era bala i valeniveivesu e so na tacida me ono na vula.

Ena veiyabaki e tarava, e veitarataravi na neimami vesu, qai vakalevu na neimani veilewaitaki. Era sega ni cegu na neimami loya nira valataki keimami tiko. Au rairai sara mada ga vaka17 ena mataveilewai. Dina ni yaco tu na veitusaqati, ia keimami vunau tiko ga. Keimami ciqoma ena marau na veika ni bolebole oqo, qai vakaukauataka na neimami vakabauta na veivakatovolei mosimosi.​—Jemesa 1:​2, 3.

iTavi Dokai Qai Ka ni Bolebole

Keitou toki i Aceni ena 1957. Sega ni dede au sa lesi meu veiqaravi ena dua na ivavakoso e se qai tauyavu vou ga. Ena nona veitokoni vakayalololoma na watiqu, e rawarawa kina neitou bula qai vakaliuci tiko ga na veika vakayalo. Keitou cakacaka gona kina vakavunau ena levu na gauna. Ena veiyabaki sa oti, keitou dau kerei me keitou toki ina so na ivavakoso era gadreva tu na veivuke.

E yabaki 21 na luvequ tagane ena 1963 qai vinakati me curu ina mataivalu. Ia, nira tawaveitovaki na iVakadinadina era laumoku, qaqauraki qai vakamadualaki. Oqori tale ga na ka e sotava na luvequ. Au mani solia vua na itutuvi au a vakayagataka mai Makrónisos me vakaukauataki koya ena nona muria na nodra ivakaraitaki na yalodina. Era dau veilewaitaki na tacida oqo ena mataveilewai ni mataivalu qai levu na gauna era totogi yabaki rua se va kina i valeniveivesu. Nira sereki mai era na baci kacivi tale ra qai totogitaki. A rawa meu sikova e vica na valeniveivesu niu dua na italatala ni lotu, qai rawa vei au meu raici luvequ kina vakalekaleka kei ira na iVakadinadina yalodina tale e so. E sivia na ono na yabaki nona curu e valeniveivesu na luvequ.

Veivakabulai o Jiova

Ni sa soli tale na galala vakalotu e Kirisi, au vakacolati ena itavi dokai meu painia lavotaki vakawawa ena yanuyanu o Roti. Ena yabaki 1986 a gadrevi na veivuke mai Sitía, e Kiriti, na vanua ga au a tekivuna kina noqu cakacaka vakarisito. Au marautaka na ilesilesi oqo meu lai veiqaravi vata tale kei ira na mataveitacini au se kilai ira mai niu se gone.

Niu qase duadua ena noqu vuvale, e ka ni marau meu raica ni rauta e le 70 era sa qaravi Jiova tiko ena yalodina. E tubu tiko ga na kedra iwiliwili. E so era qase ni ivavakoso, dauveiqaravi vakaitalatala, painia, lewenivuvale e Peceli, qai so tale era ivakatawa dauveilakoyaki. E sivia e 58 na yabaki na vakatovolei mosimosi ni noqu vakabauta. Au sa yabaki 93 oqo, au sega tale ga ni veivutunitaka noqu qarava na Kalou. E vakaukauataki au meu ciqoma na nona veisureti vakayalololoma: “Na luvequ, mo solia na lomamu kivei au, ia me vakabauta ga na noqu sala na matamu.”​—Vosa Vakaibalebale 23:26.

[iVakamacala e ra]

[Kato ena tabana e 27]

Makrónisos​—Yanuyanu Vakadomobula

Ena loma ni tini na yabaki mai na 1947 ina 1957 e sivia na 100,000 na kaivesu era lai tu ena yanuyanu dravuisiga qai lala o Makrónisos. Era maliwai ira oqori e levu na iVakadinadina yalodina era vesu ena vuku ga ni nodra tawaveitovaki. Vakalevu mera vakavuna nodra vesu na italatala ni lotu Greek Orthodox nira beitaki ira vakailasu na iVakadinadina mera Kominisi.

E kaya na encyclopedia ni Kirisi na Papyros Larousse Britannica ena vuku ni “itotogi” a vakayagataki mai Makrónisos: “Na sala lolovira ni veivakararawataki, . . . na ituvaki ni bula, o koya e sega ni ciqomi ena matanitu e sa rarama tu, kei na nodra ivakarau veibeci na yadra vei ira na kaivesu . . . e veivakamadualaki ena ivolatukutuku kei Kirisi.”

E so na iVakadinadina e tukuni vei ira nira na sega ni sereki vakavo sara ke ra biuta na nodra vakabauta vakalotu. Ia, e sega ga ni voroki rawa na nodra yalodina na iVakadinadina. Kuria oya, nira ciqoma tale ga e so na kaivesu era daunipolitiki na ka dina mai na iVolatabu ena nodra dau sosoqoni vata kei ira na iVakadinadina.

[iYaloyalo ena tabana e 27]

Minos Kokkinakis, (ikatolu ena imatau), vata kei yau, (ikava ena imawi) ena valeniveivesu ena yanuyanu o Makrónisos

[iYaloyalo ena tabana e 29]

Cakacaka kei na dua na itokani iVakadinadina mai Sitía, e Kiriti. Au a veiqaravi eke niu se gone