Helaro Diravana Matauraia
“Iehova be inai bamona ia hereva: . . . ‘Lau idia matauraia taudia be do lau matauraidia, bona lau idia dadaraia taudia be do lau lalodia bada lasi.’ ”—1 SAMUEL 2:30.
1. Badina be dahaka ita ura Iehova do ita matauraia? (1 Timoteo 1:17; Apokalupo 4:11)
BIBLE amo helaro namona ita abia dainai, “helaro Diravana” ita matauraia be maoro, ia be “iseda abidadama ena badina korikori dainai ia dekenai ita naria noho.” (Roma 15:13) To ita goevadae lasi taudia, iena matana ai ita maragimaragi momokani taudia, ese guba bona tanobada ia havaraia Diravana Badana edena bamona ita matauraia diba? Ia ita matauraia dainai, ia ese ita do ia matauraia a?
2. Iesu ese Dirava matauraia karana edena bamona ia laloa?
2 Unai ita diba totona, namona be Iesu ena sivarai ita tahua. Ita diba momokani Iesu be nega ibounai ia ura taunimanima ese iena Tamana do idia matauraia bona do idia hanamoa. (Ioane 5:23; 12:28; 15:8) Momokani, Iesu ese Farisea taudia bona torea taudia ia gwau henidia, badina be ‘edia uduna sibona Dirava idia hanamoa, to edia lalona be daudau masemase.’ Mani oi laloa, Dirava idia matauraia lasi, badina be edia ura bona edia kara be maoro lasi. (Mataio 15:7-9) To ita gwau diba Keriso be sibona ena helaro dainai Dirava ia matauraia, a? Bona Iesu ese unai bamona ia matauraia dainai Iehova be dahaka ia karaia?
3. Dahaka dainai ita diba Iesu ese Iehova ia naria?
3 Iesu ese David ena hereva Salamo 16:10 dekenai ia abia dae; unai hereva be inai: “Mase taudia edia gabu ai lau do oi rakatania lasi. Oi ia matauraia tauna na guri do oi haheitalaia lasi.” Badina be ena helaro be Dirava ese do ia hatorea isi lou, Iesu Keriso ese kara dika tauna ta, ia badinai idia hasatauroa tauna, inai bamona ia hereva henia: “Momokani hari dina oi lau hamaoroa, Oi be lau danu Paradaiso dekenai do ita noho.” (Luka 23:39-43, NW ) Unai kara dika tauna be nega daudau lasi murinai ia mase dainai, dina toi murinai ia vara gauna ia itaia lasi; unai neganai Iesu ena helaro hegeregerena Dirava ese ia hatorea gau ia itaia tauna ia gwau: “Inai Iesu Dirava ese ia hatorea isi vadaeni, ai ibounai be ai itaia, bona ai diba vadaeni.”—Kara 2:31, 32.
4. Iesu ena kamonai dainai Iehova ese edena bamona ia matauraia? (Apokalupo 5:12)
4 Iesu ese ia haroro henidia taudia momo idia diba ia idia matauraia be maoro. (Luka 4:15; 19:36-38; 2 Petro 1:17, 18) To gabeai ia be taravatu utua tauna ta bamona ia mase dainai idia matauraia noho be kerere a? Lasi, badina be Dirava ese Iesu ia lalo-namo henia. Unai dainai, Iehova ese ia hamauria lou. “Helaro Diravana” ese ena Natuna mase amo ia hatorea isi lou bona doko diba lasi maurina ia henia lauma gabuna dekenai; unai ibounai ese ia hahedinaraia Tamana ese ena Natuna ia matauraia noho. Paulo ia gwau: “Iesu ita itaia . . . Dirava ena hariharibada dekena amo, Iesu be taunimanima ibounai dainai do ia mase totona. Ia ese inai hisihisi bona mase ia abia dainai, Dirava ese hairai bona hemataurai dekena amo Iesu ia hanamoa bada.”—Heberu 2:7, 9; Filipi 2:9-11.
5. Edena dala badana amo Dirava ese Iesu ia matauraia, bona unai dainai Dirava matauraia karana be edena bamona ia bada ia lao?
5 Iehova ia matauraia vadaeni tauna, Iesu, ese Tamana ese ia matauraia dalana idauna ta ia herevalaia. Ena aposetolo taudia mai edia kamonai vairadiai ia hedinarai neganai, ia gwau:“Siahu ibounai guba dekenai bona tanobada dekenai be lau dekenai ia henia vadaeni. Unai dainai do umui lao, bese ibounai be diba tahua taudia do umui halaoa, bona Tamana, Natuna, Lauma Helaga ena ladanai do umui bapatiso henia idia dekenai. . . . Bona do umui kamonai bona laloa noho, lau be hanaihanai umui danu ita noho ela bona tanobada dokona.” (Mataio 28:18-20) Anina be Tamana ese Natuna ma ia matauraia lou totona, siahu ibounai ia henia. Unai siahu do ia gaukaralaia taunimanima haida durudia totona, bena Iesu ese ia matauraia badabada Diravana be edia gaukara amo do idia matauraia. unai ena anina be, ita goevadae lasi taudia be dala ta amo Tamana ita matauraia diba bena ia ese ita ia matauraia, a?
Taunimanima Haida ese Dirava Idia Matauraia
6 Taunimanima momo herea ese Dirava matauraia guna karana idia laloa lasi, badina be idia ura bada haida ese idia do idia matauraidia. Reana haida idia gwau, ita ura taunimanima ese ita do idia matauraia be taunimanima edia ura korikori hegeregerena. Unai be momokani, badina be taunimanima edia ura korikorina ta be idia ura edia ladana do idia namo bona unai dainai taunimanima ese do idia matauraidia. (1 Timoteo 3:2, 13; 5:17; Kara 28:10) To taunimanima edia hemataurai uralaia karana be idia habadaia kava haraga diba. Inai be momokani, badina be momo ese ladana badana idia tahua goadagoada, bona idia hekwarahi bada gau ta do idia hemarailaia garina.
7. Dahaka dainai taunimanima edia hemataurai ena anina be bada lasi?
7 Mani oi laloa, taunimanima edia hemataurai bada be ia boio haraga, badina be nega daudau lasi murinai iboudiai idia mase. Goada herea taudia ta ta be idia mase murinai taunimanima ese idia matauraidia noho, to mase taudia momo herea idia lalodiaboio. Taunimanima hida be edia tubudia edia ladadia idia diba eiava lagani 100 idia lao vadaeni edia bese idia gunalaia taudia edia ladana idia diba, a? Momokani, herevana ta ia mauri eiava ia mauri lasi, ia be anina lasi. Ia be kahu maragimaragina bamona nega ena sikeili dekenai, eiava ranu hetuturuna ta mauri ena sinavai dekenai. Bona ena be ia mase murinai nega kwadogi lalonai idia matauraia, to unai ia diba lasi. (Iobu 14:21; 2 Sisiga 32:33; Kohelete 9:5; Salamo 49:12, 20) Mai anina gauna tamona be inai: Dirava ese ia henia helarona ia abia, Dirava ia matauraia, bona Dirava ese ia matauraia. Unai be idau negai Israel taudia rua edia mauri sivaraidia lalodiai ita itaia diba.
8. Eli ese daidia ia matauraidia kerere?
8 Ta be Eli. Lagani 40 1alodiai ia be hahelaga tauna badana ena dagi dekenai Dirava ena hesiai gaukara ia karaia, bona Israel ia hahemaoro henia danu. (1 Samuel 1:3, 9; 4:18) To, unai dagi ia abia murinai ia hahedinaraia iena lalona ia manoka iena natuna Hofni bona Fineha dekenai. Ena be idia be hahelaga taudia, to edia dagi idia gaukaralaia kerere; boubou edia kahana namodia idia dadia, bona idia heudahanai. Edia tamana ese ia gwau henidia manokamanoka sibona, unai dainai Dirava ia gwau Eli ese ‘ena natuna ia matauraidia bada, lau ia matauraia maragi.’ Iehova ia gwauhamata vadaeni Aaron ena iduhu taudia be edia hahelaga gaukarana do idia karaia ela bona hanaihanai, to ia be ma ia gwau Eli ena ruma taudia be hahelaga tauna badana dagina amo do ia hadokodia. Badina be dahaka? Dirava ia gwau: “Lau idia matauraia taudia be do lau matauraidia, bona lau idia dadaraia taudia be do lau lalodia bada lasi.”—1 Samuel 2:12-17, 29-36; 3:12-14.
9. Iehova ese dala edena bamona ia kehoa, Samuel ese do ia matauraia totona?
9 To Samuel be idau vaitani. Reana oi diba vadaeni, ia do mero maragi neganai ena tamana bona sinana ese idia mailaia Silo dekenai, guriguri kalagana dekenai do ia gaukara totona. Hanuaboi ta Iehova ese unai mero ia hereva henia. Inai sivarai 1 Samuel 3:1-14 dekenai be reana do oi duahia mai emu moale ida, bona hari mero dekenai idia vara gaudia be emu lalona ena taiana amo do oi kamonai; Iehova ese ia haoa neganai, ena gadona ena regena be guba ena boiboi bamona lasi, to ena gadona ena regena be maragi dainai Samuel ia laloa tau burukana Eli ese ia hereva henia. Bona mani oi laloa, hari mero Samuel ia gari bada, Dirava ena gwauhamata be Eli do ia hamaorolaia, Eli ena ruma do ia panisia gwauhamatana unai. To Samuel ese ia hamaorolaia; ena kamonai amo Dirava ia matauraia.—1 Samuel 3:18, 19.
10. Samuel ese ia matauraia dainai, Dirava ese Samuel edena bamona ia matauraia?
10 Lagani momo lalodiai Samuel be peroveta tauna hegeregerena Iehova ia matauraia noho, bona Dirava ese ia ia matauraia. Mani inai kara be 1 Samuel 7:7-13 dekenai oi duahilaia. Samuel ese Iehova ia noinoi henia Israel taudia do ia durudia Filistia taudia idia halusidia totona, bena Iehova ese ia haere henia haraga. Bema Dirava ese oi unai bamona ia matauraia, ena hemataurai ena mamina do oi abia momokani ani? Samuel ena natuna ese iena kara idia tohotohoa lasi neganai, Dirava ese ia dadaraia lasi Eli ia dadaraia bamona. Badina be Samuel be mai ena goada ibounai ida Dirava ia matauraia. Unai hegeregerena, Israel taudia ese Samuel idia noia pavapava ta do ia henidia neganai, edia hereva ia badulaia. (1 Samuel 8:6, 7) Dirava ese Samuel ia hagaukaraia Saulo bona David horodia totona. Samuel ia mase neganai, Israel taudia iboudiai ia dainai idia tai mai edia hemataurai ida. To Iehova ese ia matauraia bada dalana be inai: Ia bona abidadama taudia ma haida be Bible lalonai ia gwauraidia, ia hahedinaraia do ia hatoredia isi lou bena idia totona ia hegaegaelaia gaudia do ia henidia. (Salamo 99:6; Ieremia 15:1; Heberu 11:6, 32, 39, 40) Inai ese ia hahedinaraia “helaro Diravana” matauraia karana be mai anina bada, ani?
“Helaro Diravana” Do Oi Matauraia A?
11 Iesu bona Samuel edia sivarai Bible lalonai idia torea ese idia hahedinaraia, taunimanima ese edia “helaro Diravana” matauraia karana be edia mauri lalodiai idia tahua guna diba. Bona unai sivarai ruaosi ese idia hahedinaraia, ita be unai bamona ita karaia neganai ita ese hemataurai Dirava dekenai ita tahua diba bona ita do ia matauraia. To inai be edena bamona do oi karaia diba bona do oi diba Dirava do oi hamoalea, bona ia ese oi do ia matauraia, bona emu helaro, Bible amo oi abia helarona, ena anina do oi abia danu?
11, 12. Iehova matauraia karana be edena bamona ita laloa namonamo be namo, bona unai bamona do ita laloa dalana ta be dahaka?
12 Dala ta be inai, Dirava oi matauraia dainai, ia do oi habadua garina oi gari. (Malaki 1:6) Reana ita be unai hereva ita abia dae haraga. To, mani oi ese Eli ena natuna ruaosi oi lalodia. Bema oi ese oi nanadaidia, idia ura Dirava do idia gari henia mai edia hemataurai ida eiava, reana idia haere idia gwau, Oibe. Ena be ita ura Dirava ita matauraia mai eda gari ida, to unai ura be iseda kara amo ita hamomokania be auka.
13. Bema ita ura Dirava do ita gari henia ita matauraia totona, unai ura ese ita edena bamona ia durua diba?
13 Bema nega ta ita henaohenao hehuni diba eiava matabodaga karana ta ita karaia hehuni diba, unai hedibagani lalonai Dirava matauraia urana ita ura dainai unai kara do ita karaia lasi a? Namona be inai lalohadai ita goadalaia, ‘Ena be unai kerere do ia hehuni ela bona hanaihanai, to unai kara dika lau karaia neganai, “helaro Diravana,” iena ladana lau abia Diravana, ena ladana lau hadibaia unai.’ Bona momokani, inai kerere do ia hehuni hanaihanai lasi, Eli ena natuna edia kerere idia hehuni hanaihanai lasi hegeregerena. Paulo ese unai ia hamomokania; ‘Dirava ena Kota Dinana’ be inai bamona ia gwauraia: “Dirava ese taunimanima ta ta ibounai dekenai edia kara hegeregerena edia davana do ia henia. Taunimanima haida ese kara namo idia karaia noho nega ibounai. Idia ese Dirava ena hairai, iena hanamoa bona iena doko diba lasi maurina idia tahua noho nega ibounai. Inai bamona taudia dekenai be Dirava ese mauri hanaihanai do ia henia. To haida be idia sibona edia namo idia tahua, bona hereva momokani idia negea, kara kerere do idia karaia totona. Inai bamona taudia ese Dirava ena badu bona iena panisi do idia davaria.”—Roma 2:5-8.
14. Dirava ita matauraia diba dalana ma ta be dahaka, bona ita be sibona dekenai edena bamona ita henanadai be namo?
14 Paulo ese haida ia herevalaidia, “kara namo idia karaia noho nega ibounai,” Dirava idia matauraia bona unai dainai iena “hairai,” bona iena “hanamoa” idia abia. Inai nega lalonai inai kara namona ta be Iesu ese Mataio 28:19, 20 ai ia gwauraia gaukarana: ‘Bese ibounai be diba tahua taudia do umui halaoa, do umui bapatiso henia idia dekenai. Bona idia dekenai do umui hadibaia, umui dekenai lau henia hereva ibounai be do idia badinaia.’ Tanobada hegegemadai, Iehova ena Witness taudia milion toi mai kahana ese inai haroro bona hahediba gaukarana amo Dirava idia matauraia noho. Momo ese pioneer gaukara idia karaia mai edia goada ida, idia haida nega ibounai idia karaia bona ma haida be livi o holide idia abia negadiai idia karaia. Unai dainai namona be ita ta ta be sibona eda kara inai gaukara lalonai ita laloa namonamo be namo. Reana namona be oi be sibona dekenai oi henanadai, oi gwau, ‘ “Helaro Diravana” matauraia totona, haroro gaukara lau goadalaia noho a?’
15. Iehova be haroro gaukara amo matauraia karana dekenai, Keristen taudia haida be dahaka idia karaia?
15 Keristen taudia haida be lagani momo lalodiai haroro gaukara idia karaia bena gabeai idia be metairametaira idia hesikulaia. Hari idia be hahediba gaukarana sisina sibona idia karaia eiava nega ta ta sibodia idia karaia. Idia buruka dainai idia goada lasi taudia ai herevalaidia lasi inai. Idia sibodia lasi, to Witness taudia ma haida, lagani idauidau taudia, be inai gaukara idia goadalaia lasi, guna idia goadalaia bamona. Paulo ese Keristen taudia ia hadibadia do idia “hesiku lasi” neganai, ia ese buruka taudia sibodia ia gwauraidia lasi unai. To, ena hereva ena anina be, herevana ta ena mauri lagani be hida, haroro gaukara ia hekwarahilaia be namo. Paulo ena nega lalonai hegeregerena, haida be hari inai nega lalonai idia gwau, ‘Lagani momo lalodiai lau karaia gaukarana be ia hegeregere vadaeni, unai dainai namona be Keristen taudia matamatadia be hari idia hekwarahi.’—Galatia 6:9; Heberu 12:3.
16. Dahaka dainai ita be sibona eda kara inai bamona ita tahua namonamo be namo?
16 Unai bamona idia laloa taudia be momo lasi, to reana namona be oi be sibona dekenai oi henanadai, oi gwau, ‘Lau danu be unai lalohadai lau abia dae a? Haroro gaukara lau goadalaia noho guna lau goadalaia hegeregerena eiava?’ Herevana ita hesikulaia sisina eiava ita goadalaia noho guna ita goadalaia bamona, namona be ita ibounai ita laloatao, iseda “helaro Diravana” ia gwauhamata “iena hairai, iena hanamoa, bona iena maino do ia henia kara namo taudia ibounai dekenai.” (Roma 2:10) Namona be ita naria namonamo, Farisea taudia bona torea taudia dekenai ia vara gauna be ita dekenai do ia vara garina, idia ese edia uduna sibona amo Dirava idia hanamoa! (Mareko 7:6; Apokalupo 2:10) Haroro gaukara be mai eda kudou iboudiai ida ita karaia neganai, ita hahedinaraia ita be mai eda helaro korikorina. Unai amo ita ese ita ia karaia bona iseda mauri ita ia henia Diravana ita matauraia. Bona unai dainai ia ese ita do ia matauraia, harihari amo ela bona hanaihanai.—Luka 10:1, 2, 17-20.
Iseda Kohu Amo
17 Iseda “helaro Diravana” ita matauraia diba dalana ma ta be Hereva Lada-isidia 3:9 ese inai bamona ia gwauraia: “Oiemu kohu amo Iehova oi hanamoa, bona oiemu uma ena huahua ginigunadia amo danu.”
17, 18. Dirava ita matauraia diba dalana ma ta be dahaka, bona dahaka dainai unai kara idia uralaia lasi taudia be mai edia kerere?
18 Haroro taudia haida edia sivarai be taunimanima momo idia diba vadaeni, unai haroro taudia edia mataganigani be bada herea bona idia be kohu momo taudia bamona idia noho. Unai dainai taunimanima momo idia ura lasi edia moni be tomadiho oreadia do idia henidia, badina be ia hedinarai goevagoeva unai orea edia ura tamona be kohu bona moni do idia haboua. (Apokalupo 18:4-8) To unai kara kereredia ese Hereva Lada-isidia 3:9 idia hakoikoia lasi. Unai sisiba herevana be Dirava ena lauma helaga amo idia torea; vadaeni unai hereva hegeregerena, iseda “kohu” be edena bamona ita gaukaralaia diba, Iehova, iseda “helaro Diravana” “hanamoa” totona?
19. Haida ese Hereva Lada-isidia 3:9 edena bamona idia badinaia?
19 Iehova ena Witness taudia idia davaria, Basileia sivaraina idia abia dae taudia idia momo daekau dainai, Kingdom Hall idia habadadia bona matamatadia idia haginidia danu be namo. Vadaeni, “oiemu kohu amo Iehova oi hanamoa” dalana ta be unai. Witness taudia matamatadia bona burukadia be sibodia idia lalohadai hehuni, moni do idia henia unai ruma haginidia gaukarana durua totona. Edia lalohadai idia badinaia totona, reana idia be sibodia edia lalona idia biagua eiava sibodia edia ura idia dadaraia be namo, bona bema ruma ta be nega daudau lalonai idia palanilaia bona idia haginia, unai be mai anina bada. (2 Korinto 9:6, 7) To edia moni be inai dala amo idia gaukaralaia neganai, Iehova idia matauraia momokani, badina be Kingdom Hall lalodiai Keristen taudia ese ia idia tomadiho henia bona idia mai edia bamodia danu ese ia idia dibalaia. Iesu be Mataio 6:3, 4 ai ia gwauraia herevadia dainai, ita diba momokani Dirava be unai bamona idia matauraia taudia be ia ese do ia matauraidia.
20. (a) Dahaka dainai sibona eda kara ita tahua namonamo, Hereva Lada-isidia 3:9 badinaia dalana ita laloa neganai? (b) Ita be sibona dekenai edena bamona ita henanadai be namo?
20 To mani inai oi laloa namonamo: Iesu ia gwau Farisea taudia bona torea taudia ese Dirava matauraia karana idia tahua guna lasi, to idia be dala idia tahua goadagoada edia kohu bona moni amo namo do idia davaria totona. Unai dainai, Mataio 15:4-8 ai ia torea sisibana ia gwau, namona be ita be sibona eda kara ita tahua namonamo, ita be ‘iseda kohu amo Iehova ita hanamoa’ momokani eiava. (Ieremia 17:9, 10) Hegeregere, Keristen tauna ta, sibona ena bisinesi amo kohu bona moni momo ia davaria tauna, be reana sibona ena lalona dekenai ia gwau unai bisinesi dekenai ia be dina iboudiai ia gaukara be namo bena moni momo do ia abia. Reana ena lalona dekenai ia gwau, ‘Haida be pioneer gaukara idia karaia eiava haroro taudia ai idia dabu gabudia dekenai idia lao, to lau ese Dirava ena hesiai gaukara lau karaia dalana be, moni momo lau abia bena moni momo lau hariharilaia diba.’ Iena harihari monina amo namo bada ia havaraia reana. To namona be sibona dekenai ia henanadai, ia gwau, ‘Lauegu mauri dalana amo lau hahedinaraia moni momo lau tahua badina ginigunana be unai moni do lau gaukaralaia Dirava matauraia totona, a?’ (Luka 12:16-19; Mareko 12:41-44 itaia.) Bona, ‘Lauegu mauri dalana do lau haidaua diba, sivarai namona harorolaia gaukarana hereadaena lau karaia badabada totona, a?’ Momokani, herevana iseda mauri daladia be edena bamona, namona be sibona eda ura bona kara ita tahua namonamo, bona sibona dekenai ita henanadai, ita gwau, ‘ “Helaro Diravana,” lauegu mauri henia Diravana unai, be edena bamona lau matauraia badabada diba?’
20 Iehova dainai do ita lalohisihisi lasi. Iseda helaro namona be inai: Harihari ela ia ese ita do ia herevalaia, Israel besena mai ena kamonai ia herevalaia hegeregerena, ia gwau: “Badina be oiemu davana be bada lauegu vairana dekenai, oi lau matauraia, oi lau ura henia”! (Isaia 43:4) Ia ese “kara namo idia karaia noho nega ibounai” bona “Dirava ena hairai [bona] iena hanamoa idia tahua noho” taudia ia gwauhamata henidia, idia dekenai “mauri hanaihanai do ia henia.” Momokani ia be “helaro Diravana”!
Edena Bamona Oi Haere?
◻ Taunimanima be Iehova idia matauraia dalana be Iesu ese edena bamona ia haheitalaia?
◻ Dirava matauraia karana dekenai Eli bona Samuel be edena bamona idia idau?
◻ Edena dala amo Dirava oi matauraia badabada diba, bona unai dainai ia be dahaka do ia karaia oi dekenai?
◻ Iseda “helaro Diravana” matauraia karana idia tahua guna taudia be dahaka do idia davaria vaira negana lalonai?
6. Taunimanima ese ita do idia matauraia urana ita ura be maoro eiava, to inai ura ese dahaka dika ia havaraia diba? (Luka 14:10)
21. Bema hari inai nega lalonai Iehova ita matauraia, dahaka be vaira negana lalonai do ita abia diba?
[Box on page 20]
HARIHARI MONIDIA GWAURAIA REVAREVADIA
Watch Tower Society ena opesi, Brooklyn, New York dekenai ese idia davaria revarevadia haida edia hereva haida be inai:
“Lauegu ladana be Abijah. Lauegu mauri laganidia be 9. Lau ura $4 umui do lau henia, Kingdom Hall idia haginidia tadikakadia durudia totona. Inai moni amo timba eiava loli do idia hoia diba, idia sibodia”—Oregon.
‘Lauegu seke be inai. Lauegu mauri lagani be 96 bona lauegu taiana idia kudima, to lauegu moni be mai egu moale ida lau gogoa inai totona.Oibe, lau diba lau be motuka gunana ta lau heaulaia, bona keru negadiai lau be siahu gabudia namodia dekenai lau lao lasi. Basileia ena sivarai namona ruma ta ruma ta dekenai harorolaia gaukarana be lau durua bada diba lasi,To lauegu moni lau haboua bona taina lau siaia umui dekenai neganai, lau laloa unai gaukara lau durua noho.’—Ohio.
‘Kingdom Hall dainai umui karaia karadia iboudiai dainai umui lau tanikiu henia inai. inai moni [$5] ese umui do ia durua, buka bona Gima Kohorona do umui karaia bena do ai duahia totona. Inai moni be lauegu moni mauana maragina amo lau kokia. Sikuli buklet dainai umui lau tanikiu henia, badina be unai buklet ese drag ia gwauraia ai dekenai.’
“Seke ta be inai revareva udaia gauna lalonai lau udaia. Mani $200 umui atoa Kingdom Hall Haginia Monina dekenai. Moni orena be emui ura hegeregerena umui gaukaralaia, haroro gaukara durua totona.”—Missouri.