Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • w92 7/1 rau 3-4
  • Dahaka Dainai Momo Idia Dara Doko?

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Dahaka Dainai Momo Idia Dara Doko?
  • 1992 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Sinado maragidia
  • Inai Bamona Atikol
  • Dala Dikana Idia Abia Hidi
  • Helaro ese Dara Doko Ia Hanaia!
    1992 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Kahirakahira Lalohisihisi Lasi Tanobadana Do Ia Vara
    Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2000
  • Manau Tauna Ena Guriguri
    Iehova Dekenai ‘Mai Moale Ida Ane Abia’
  • Manau Tauna Ena Guriguri
    Iehova Dekenai Ane Abia
Ma Haida Itaia
1992 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
w92 7/1 rau 3-4

Dahaka Dainai Momo Idia Dara Doko?

MAURI namona ena helaro​—ia gini dae vadaeni! November 1989 dekenai, Berlin Wall ia moru neganai, East Germany dekenai idia noho taudia momo idia laloa unai ia vara. To nega daudau lasi, lagani tamona ia ore murinai, idia momo idia maumau badina “taunimanima ese siahu bona moni idia naria bona gaukaralaia maurina be ia auka, guna Berlin Wall ia do gini neganai bamona lasi.” Unai dainai dahaka ia vara? Momo idia dara doko.

Ruma bese lalonai bona hanua dekenai heai idia vara dainai taunimanima momo ese edia noho gabudia idia rakatanidia noho namo idia tahua totona, to momo ese idia davaria lasi. Haida be ruma lasi taudia danu taoni edia dala dekenai idia noho. Tano haida dekenai idia momo be taravatu maragimaragi momo dainai edia heduru dalana ia koua. Ruma idia hoia diba lasi badina idia be moni gaukara lasi, gaukara ta idia davaria diba lasi badina idia be noho gabuna lasi. Gavamani ena heduru oreadia ese idia durudia toho, to unai hekwakwanai idia hanamoa haraga diba lasi. Unai dainai badu bona dara doko ia vara.

Hahine momo be idia dara doko dainai, guna idia laloa do idia karaia diba lasi gaudia idia karaia. Hahine ta, ladana Doketa Susan Edwards, be ena ripoti ta, Women and Crime in the 1990s, lalonai ia gwau: “Hahine matamata ese [ariara karana amo] moni idia abia karana ena badina be moni gaukara namona idia davaria diba lasi; edia tama sina edia hahediba dainai ia vara lasi, bona edia ruma bese ena mauri ia dika dainai ia vara lasi.” Unai hegeregerena, memero matamatadia danu edia ruma bese idia rakatania moni gaukara idia tahua totona to ta idia davaria lasi. Unai dainai, idia haida idia dara doko bona sibodia edia tauanina idia hoihoilaia tatau be tatau ida idia mahuta hebou karana totona, unai amo aniani bona mahuta gabuna idia henidia, kara dika taudia imadia lalonai idia vareai bona idia gaukaralaidia edia ura hegeregerena.

Gavamani taudia idia heduru diba lasi bona dagedage kara dikadia idia bada idia lao, bona moni abia hekwarahina ese dara doko ia havaraia diba. Sikuli bada moni gaukara taudia danu edia kohu momo maurina idia dogoatao noho totona idia hekwarahi bada badina edia moni ia hegeregere lasi; unai dainai idia dara doko danu. Dahaka ia vara? Pavapava Solomon ia hereva bamona, ia gwau: “Hisihisi dainai reana aonega tauna ese kavakava karana ia karaia.”a (Kohelete 7:7) Momokani, dara doko dainai momo be sibodia idia alaia mase.

Dala Dikana Idia Abia Hidi

Matamata taudia momo ese sibodia idia alaia mase karana ia hahedinaraia idia danu idia dara doko. Britain ena niuspepa torea tauna ta ia gwau: “Hari ita noho negana be edena bamona, unai dainai matamata taudia momo idia dara doko?” Doketa Eric Taylor, London ena Institute of Pyschiatry tauna ta, ese sibodia idia poisini toho bona hospital ai idia abia lao lagani 8 ia lao 16 natudia dekenai stadi ta ia karaia murinai, ia gwau: “Ia hedinarai bada gauna ta be unai maragidia momo be idia dara doko bona idia laloa edia vaira negana be anina lasi.” Britain dekenai, lagani ta ta iboudiai lalonai, taunimanima 100,000 bamona be mai edia ura danu poisini idia ania; unai ese ia hahedinaraia idia taitai badabada heduru abia totona.

Britain dekenai durua oreana ta ese kamonai kara amo dara doko taudia idia durudia. Unai dala amo edia sisiba karaia taudia ese idia durudia toho “ma kara haida idia karaia bona mase lalohadai idia rakatania.” To, idia hahedinaraia idia ese dara doko idia havaraia hekwakwanaidia idia hanamoa diba lasi.

Niuspepa ta, ladana The Sunday Correspondent, ia gwau, sibona alaia mase karana ia bada ia lao ese ia hahedinaraia “taunimanima idia ura sibodia idia noho bona idia ura lasi haida danu gaukara hebou.” Dahaka dainai hari inai negai taunimanima be sibona idia alaia mase karana ena namba ia bada ia lao? Unai niuspepa ese “noho gabuna lasi, inuinu kekero karana, AIDS gorere abia garina bona kavakava taudia edia hospital ruma koua” karadia ia gwauraia, bona ia gwau unai gaudia idia laloa dainai dara doko taudia idia laloa sibodia edia mauri idia hadokoa karana amo edia hekwakwanai ibounai do ia haoredia.

To dala ta ia noho dara doko ia haorea diba totona, a? Oibe! Iesu ia boiboi bada, ia gwau: “Emui kwarana do umui abia isi”! (Luka 21:28) Ena hereva ena anina be dahaka? Dahaka dala namona ta ia noho dara doko ia haorea diba totona?

[Footnotes]

a Harris, Archer bona Waltke ese idia torea bukana ta, ladana Theological Wordbook of the Old Testament, ia gwau gado ginigunana ta amo “hisihisi” idia hahanaia; ena anina be “edia dagi henunai idia noho taudia latanai metau idia atoa, idia moia diho, bona idia makohia patapata.”

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia