“Guriguri Oi Hadibaia Ai Dekenai”
“LOHIABADA e, guriguri oi hadibaia ai dekenai.” Iesu Keriso ena hahediba tauna ta ese unai noinoi ia karaia. (Luka 11:1) Unai hahediba tauna, iena ladana idia hahedinaraia lasi, be guriguri ia laloa bada tauna. Hari inai negai danu, tomadiho momokani taudia idia diba ia be mai anina bada. Oibe, guriguri amo tanobada bona guba ibounai lalonai Atai Herea Momokani Tauna ese ita ia kamonai henia! Bona mani oi laloa! ‘Guriguri kamonaia’ Diravana ese ita laloa momo gaudia eiava iseda lalo-hekwarahi gaudia ia kamonai henidia. (Salamo 65:2) Anina bada momokani gauna be guriguri amo ita ese Dirava ita tanikiu henia bona ita hanamoa.—Filipi 4:6.
To, unai hereva “guriguri oi hadibaia ai dekenai” ese mai anina bada henanadai haida ia havaraia. Tanobada hegegemadai tomadiho idauidau be dala idauidau idia gaukaralaia Dirava guriguri henia totona. To, guriguri dalana maorona bona dalana kererena idia noho, a? Unai haerelaia totona, namona be vaia tomadiho lalonai guriguri idia karaia daladia haida ita itaia guna. Latin America dekenai idia karaia guriguri daladia do ita herevalaia.
Kaivakuku Bona “Naria Helaga Taudia”
Vaia, Latin-America tanodia be tomadiho karadia idia karaia momo. Hegeregere, Mexico ibounai lalonai “naria helaga taudia” guriguri henia karana idia karaia momo. Momokani, Mexico taoni be vaia mai edia “naria helaga taudia” bona dina ta ta ai idia totona aria idia karaia. Mexico Katolik taudia danu be kaivakuku idauidau momo idia guriguri henidia. Tomadiho tauna ia ura dahaka ia noia ese do ia hahedinaraia edena “naria helaga tauna” do idia guriguri henia. Bema tau ta be kekeni ta ia tahua ia adavaia totona, ia ese “Naria Helaga Tauna” Anthony dekenai kandolo do ia gabua. Ta be gabu daudauna dekenai motuka amo do ia lao gwauraia neganai, “Naria Helaga Tauna” Christopher, loaloa taudia ia naria tauna, do ia noia ia naria totona.
Unai kastom be edeseniai amo idia mai? Histori ese ia hahedinaraia Spain taudia be Mexico dekenai idia ginidae neganai, idia davaria taunimanima momo be dirava koikoidia idia tomadiho henidia. Victor Wolfgang von Hagen be ena buka ladana Los Aztecas, Hombre y Tribu (Aztecs Tauna Bona Iduhu) lalonai, ia gwau: “Gau iboudiai ta ta be mai edia dirava, tubutubu gaudia ta ta be mai edia dirava, kara ta ta be mai ena dirava tau eiava dirava hahine, sibona alaia mase karana danu be mai ena dirava. Yacatechutli be bisinesi taudia edia dirava. Inai dirava momo tanobadana lalonai, dirava ta ta edia ura bona kara be idia hahedinaraia goevagoeva.”
Ia hedinarai goevagoeva unai dirava be Katolik “helaga taudia” ida idia hegeregere dainai, Spain taudia ese unai tano taudia be Keristani taudia ai idia halaodia gwauraia neganai, unai taudia ese edia dirava idia rakatania bona dubu ena “helaga taudia” idia tomadiho henia. The Wall Street Journal niuspepa ena hereva ta ese ia hahedinaraia Mexico tano ena kahana haida dekenai Katolik tomadiho ena badina be Dirava momokanina idia diba lasi taudia edia amo idia vara. Ia gwau gabu ta dekenai, unai gabu taudia ese idia tomadiho henidia “helaga taudia” 64 amo momo be “Mayan dirava hegeregeredia.”
Buka ladana New Catholic Encyclopedia ia gwau, “helaga taudia bona tanobada dekenai idia noho taudia huanai mai abidadama hetura karana ia vara, . . . unai hetura karana be Keriso bona Dirava tura henidia karana amo ta ia veria siri lasi, to unai ia hanamoa bona ia hagoadaia.” To edena bamona unai tomadiho koikoi amo ia vara hetura karana ese ta ena hetura karana Dirava momokanina ida ia hagoadaia diba? Unai bamona “helaga taudia” dekenai idia gwauraia guriguri ese Dirava ia hamoalea momokani, a?
Rosary Ia Vara Dalana
Idia karaia momo kastom ta be rosary gaukaralaia karana. Diksenari ladana Diccionario Enciclopédico Hispano-Americano (Hispanic-American Encyclopedic Dictionary) ese rosary ia gwauraia “ageva ta, mai ena ageva 50 eiava 150, bona ageva badana ta ese ia hapararadia orea maragidia 10 10 dekenai bona dokona ai korosi ta ese ia hatamonadia, korosi vairanai ageva toi idia noho.”
Rosary gaukaralaia dalana ia gwauraia neganai, Katolik bukana ta ia gwau: “Rosary Helagana be uduna amo ita gwauraia bona lalona dekenai ita laloa gurigurina, ia lalonai iseda hahemauri dalana ena Hunia Gaudia ita gurigurilaia. Ia be mai ena ageva 10 10 oreadia ibounai 15. Ageva 10 10 lalonai, Lohiabada ena Guriguri idia gwauraia, nega 10 Hail Mary idia gwauraia, bona Gloria Patri ta idia gwauraia. Hunia gauna ta idia gurigurilaia ageva oreadia 10 ta ta lalonai.” Unai hunia gaudia be Katolik taudia ese idia diba be namo taravatu bona hahediba herevadia, inai haheitalai lalonai ia be Iesu Keriso ena mauri, ena hisihisi, bona mase idia gwauraia.
The World Book Encyclopedia, ia gwau: “Keristani tomadiho lalonai rosary idia gaukaralaia guriguri totona be Middle Ages lalonai idia hamatamaia, to lagani 1400 bona 1500 lalonai idia gaukaralaia momo.” Katolik taudia sibodia ese rosary idia gaukaralaia, a? Lasi. Diccionario Enciclopédico Hispano-Americano, ia gwau: “Islamic, Lamaist bona Buddhist tomadiho lalodiai danu unai bamona ageva idia gaukaralaia.” Momokani, Encyclopedia of Religion and Religions, ia gwau: “Haida idia gwau, Muhammadan taudia be Buddhist taudia amo Rosary idia abia, bona Keristani Taudia Edia Tuari negana lalonai Keristani taudia be Muhammadan taudia amo idia abia.”
Haida idia gwau rosary be idia ia durua gauna sibona guriguri tamona be nega momo idia gwauraia neganai. To Dirava be rosary idia gaukaralaia ia moalelaia, a?
Unai bamona kastom be idia maoro eiava lasi do ita kikilaia momo lasi. Iesu ese haere maorona ia henia, iena hahediba taudia be guriguri dalana ia hadibadia ena noinoi ia haerelaia neganai. Ia herevalaia gaudia ese duahia taudia haida edia lalona do ia hadiaria bona reana haida do idia hoa.
[Picture on page 3]
Katolik taudia ese “rosary” ageva idia gaukaralaia momo. Idia be edena bamona idia vara?