Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • w98 7/15 rau 7-8
  • Tukiko—Idia Abidadama Henia Diba Gaukara Hebou Tauna

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Tukiko—Idia Abidadama Henia Diba Gaukara Hebou Tauna
  • 1998 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Sinado maragidia
  • Inai Bamona Atikol
  • Ierusalema Durua Gaukarana
  • Roma amo Ia Lao Kolose Dekenai
  • Gabu Daudau Dekenai Gaukara Ia Gunalaia
  • Haida Oi “Durua Bona Hagoadaia” Diba
    Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia (Stadi)—2020
  • Paulo Danu Idia Gaukara Hebou Taudia Idia be Daidia?
    1999 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Iehova Ena Dala Dekenai Ita Raka
    2008 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Emu Kara amo Oi Hamomokania Haida ese Oi Idia Trast
    Gima Kohorona Iehova Ena Basileia E Herevalaiamu (Stadi)—2022
Ma Haida Itaia
1998 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
w98 7/15 rau 7-8

Tukiko—Idia Abidadama Henia Diba Gaukara Hebou Tauna

NEGA idauidau ai, Tukiko be aposetolo Paulo ida ia loaloa, bona ia be ena hereva ia abia lao tauna. Ia be idia abidadama henia gwaukau tauna ta dainai, ia dekenai moni eiava gaukara gunalaia ena maduna idia henia diba. Baibel ese ia hahedinaraia goevagoeva, ia idia abidadama henia diba dainai​—mai anina bada karana Keristani taudia iboudiai dekenai​—reana oi ura oiemu diba ia dekenai oi habadaia.

Paulo ese Tukiko ia gwauraia “lauegu varavara, lauegu lalokau, ia danu be hesiai tauna namona ta. Ai ruaosi be Lohiabada ena hesiai gaukara ai karaia hebou noho.” (Kolose 4:⁠7) Dahaka dainai aposetolo tauna be unai bamona ia laloa?

Ierusalema Durua Gaukarana

Lagani 55 C.E. bamona ai, Iudea dekenai idia noho Keristani taudia be tauanina dalana ai idia dabu. Europe bona Asia Minor dekenai idia noho kongregesen edia heduru amo, Paulo ese moni haboua karana ta ia hegaegaelaia idia ia durua totona. Tukiko, Asia ena distrik amo ia mai tauna, be mai ena kahana inai durua gaukarana dekenai.

Paulo ese unai kontribusen haboua karana ena hadibaia herevadia ia gwauraia murinai, ia gwau idia abidadama henia diba taudia be Ierusalema dekenai do idia siaia, eiava ia ida do idia lao bona idia davaria monina do idia huaia. (1 Korinto 16:​1-4) Ena laolao daudauna, Greece amo ia lao Ierusalema dekenai, ia hamatamaia neganai, tatau haida ese ia idia bamoa, bona reana idia ta be Tukiko. (Kara 20:⁠4) Reana idia momo idia lao be namo badina kongregesen momo ese idia dekenai edia moni idia henia. Henaohenao taudia ese edia laolao idia hadikaia diba dainai gimaia taudia idia noho be gau badana.​—2 Korinto 11:⁠26.

Paulo be Ierusalema dekenai ia lao neganai, Arisitako bona Tropimo ese idia bamoa dainai, haida idia laloa Tukiko bona ma haida ese idia bamoa danu. (Kara 21:29; 24:17; 27:​1, 2) Tukiko be unai heduru gaukarana ia durua dainai, Greece dekenai Tito ida moni haboua gaukarana ia hegaegaelaia “varavara” tauna ta ena ladana haida idia gwauraia bona idia ta be Tukiko. Idia gwau danu unai “varavara” be “ia idia abia hidi vadaeni, [Paulo] danu do ia loaloa hebou, inai harihari gaudia gaukara durua totona.” (2 Korinto 8:​18, 19; 12:18) Bema Tukiko ena gaukara ginigunana be maduna badana, ena gaukara iharuana danu be unai bamona.

Roma amo Ia Lao Kolose Dekenai

Lagani 5 o 6 murinai (lagani 60-61 C.E.), nega ginigunana Paulo be Roma ena dibura rumana ai ia noho bona ena ura be do idia ruhaia. Tukiko be ia danu ia noho, kilomita handred momo iena hanua amo. Hari, Tukiko be Asia dekenai do ia giroa lao. Unai ese Paulo ia durua, revareva haida unai gabu ena Keristani kongregesen idauidau dekenai ia siaia totona, bona Filemona amo ia boio hesiai tauna, Onesimo, Kolose dekenai ia siaia lou totona. Tukiko bona Onesimo be hari Baibel dekenai idia noho revareva toi​—ta be Efeso taudia dekenai, ta be Kolose taudia dekenai, bona ta be Filemona dekenai​—bona reana ma haida danu idia huaia lao. Laodikea be siti ta kilomita 18 Kolose amo ia noho, bona reana revareva ta be unai gabu ena kongregesen dekenai idia henia danu.​—Efeso 6:21; Kolose 4:​7-9, 16; Filemona 10-12.

Tukiko be revareva abia lao tauna ta sibona lasi. Ia be idia abidadama henia diba gwaukau tauna ta. Paulo ia gwau: “Lauegu noho ena sivarai ibounai be Tukiko ese umui dekenai do ia hamaoroa. Ia be lauegu varavara, lauegu lalokau, ia danu be hesiai tauna namona ta. Ai ruaosi be Lohiabada ena hesiai gaukara ai karaia hebou noho. Unai dainai umui dekenai ia lau siaia noho inai, aiemai kara ena sivarai umui do ia hamaoroa totona. Vadaeni unai dekena amo emui lalona dekenai goada do umui davaria.”​—Kolose 4:​7, 8.

Diba bada tauna E. Randolph Richards ia gwau, revareva huaia tauna be “nega momo revareva amo sibona lasi to ia amo danu torea tauna bona abia tauna idia hetura heheni noho. . . . Ta ese ia abidadama henia diba huaia tauna ia abia be namo [ena badina ta be] nega momo hadibaia hereva ma haida ia abia lao. Revareva dekenai sivarai ia gwauraia sisina, bona nega momo torea tauna ese sibona ena lalohadai ia gwauraia, to huaia tauna ese abia tauna dekenai unai sivarai ena hereva maragidia do ia gwauraia hedinarai.” Ena be revareva dekenai hahediba herevadia bona ma gau badadia do ia herevalaia, to idia abidadama henia diba gwaukau tauna be ena uduna amo ma gau haida do ia gwauraia.

Efeso, Kolose, bona Filemona edia revareva ese Paulo ena mauri ia heau dalana idia herevalaia momo lasi. Unai dainai namona be Tukiko ese ta ta edia sivarai ia gwauraia, Paulo ena mauri dalana Roma dekenai ia hahedinaraia, bona kongregesen dekenai idia vara gaudia ia dibaia namonamo, idia ia hagoadaia totona. Unai bamona hereva bona maduna be idia diba mai momokani ida edia hereva do ia gwauraia tauna sibona dekenai idia henia. Tukiko be unai bamona tauna.

Gabu Daudau Dekenai Gaukara Ia Gunalaia

Roma dekenai, ena ruma lalonai dibura tauna bamona idia dogoatao bena idia ruhaia murinai, Paulo be ia laloa Tito dekenai Tukiko eiava Aretema, Kerete ena motumotu dekenai idia do ia siaia. (Tito 1:5; 3:⁠12) Paulo be nega iharuana Roma ai dibura rumana dekenai ia noho neganai (reana lagani 65 C.E. bamona), aposetolo tauna ese Efeso dekenai Tukiko ia siaia lou, reana Timoteo ena gabu do ia abia totona, bena Timoteo be Paulo dekenai ia lao diba.​—2 Timoteo 4:​9, 12.

Ita diba namonamo lasi bema Tukiko be unai nega lalonai, Kerete bona Efeso dekenai ia lao. To, unai bamona hereva idia hahedinaraia ia be Paulo ena hebamo namona ela bona aposetolo tauna ena hesiai gaukara ena lagani dokodia. Bema Paulo ena lalohadai be Timoteo bona Tito edia gabu do ia abia bona gaukara aukana mai edia maduna badana do ia karaia, ita diba ia be lo Keristani gaukara naria tauna ai ia lao. (1 Timoteo 1:3; Tito 1:​10-13 itaia.) Ia ura gabu daudau dekenai ia gaukara bona laolao urana ia hahedinaraia dainai, Paulo bona Keristani kongregesen ese ia idia gaukaralaia diba.

Hari inai negai, sibona edia ura idia dadaraia Keristani taudia be mai edia ura ida Iehova idia hesiai henia, sibona edia noho gabuna dekenai Iehova ena Witness taudia edia kongregesen ai eiava ma gabu ta dekenai Basileia gaukarana idia karaia. Idia tausen momo be mai moale ida misinari gaukara eiava sekit bona distrik naria gaukara idia karaia, eiava Watch Tower Society ena hedikwota, eiava ena brens opesi ta dekenai ruma haginia intenesenel hesiai gaukara idia karaia. Tukiko bamona, idia be ladana bada taudia lasi, to idia be gaukara goada taudia, Iehova ese ia laloa bada ‘hesiai taudia namodia’ bona ma Keristani taudia ese idia lalokau henia, badina idia be idia abidadama henia diba ‘Lohiabada ena hesiai gaukara idia karaia hebou’ taudia.

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia