Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • w00 11/1 rau 22-27
  • “Do Ia Maragi Lasi Abidadama Ita Abia be Namo”!

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • “Do Ia Maragi Lasi Abidadama Ita Abia be Namo”!
  • Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2000
  • Sinado maragidia
  • Inai Bamona Atikol
  • Egu Tama Sina Edia Haheitalai
  • Ruma Lau Rakatania
  • Matamanai Hekwakwanai
  • Netherlands Dekenai Lau Matamaia
  • Abidadama Turana Ta
  • Tuari Ia Vara Gwauraia Ena Toana Ia Hedinarai
  • Gavamani ese Gaukara Ia Taravatua Bona Lau Idia Tahua
  • Egu Ruma Bese Idia Haheauka Dalana
  • Idia Gari Lasi Tadikaka ida Lau Gaukara Hebou
  • Lalohisihisi Bona Moale
  • Iehova be Lau ida Ia Noho
    1996 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Iehova Dekenai Dahaka Do Lau Henia?
    2009 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Gau ta ese Hereva Momokani Ia Hereaia Lasi
    1998 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Lau Maragi Negana amo mai Haheauka ida Iehova Lau Naria
    1997 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
Ma Haida Itaia
Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2000
w00 11/1 rau 22-27

Mauri Sivaraina

“Do Ia Maragi Lasi Abidadama Ita Abia be Namo”!

HERBERT MÜLLER ESE IA SIVARAILAIA

Hitler ena tuari taudia be Netherlands dekenai idia vareai bena hua haida murinai, Iehova ena Witnes taudia edia gaukara idia koua. Daudau lasi murinai, lauegu ladana ia hedinarai Nazi taudia idia tahua momo taudia edia lista dekenai, bena animal ta bamona lau idia tahua.

NEGA ta, lau komu bona heau momo dainai lau hesiku bada bona egu adavana lau hamaoroa namona be unai ami taudia ese lau idia dogoatao. Bena ane ta ena hereva idia mai egu lalona dekenai: “Do ia maragi lasi abidadama ita abia be namo, ena be inai taudia ibounai ese ita idia doria.”a Unai ane lau laloa lou neganai lau ia hagoadaia lou bona egu tama sina lau laloatao Germany dekenai bona egu turadia ese lau idia bamahuta henia totona unai ane idia abia dinana lau laloa. Ia namo lau laloatao gaudia haida lau herevalaia umui danu, a?

Egu Tama Sina Edia Haheitalai

Lagani 1913 ai, Copitz, Germany ena taoni ta dekenai lau vara neganai, egu tama sina be Evangelical Dubu ena orea taudia.b Lagani 7 murinai, 1920 lalonai, egu tamana ese dubu ia rakatania. April 6 ai, ia be Kirchenaustrittsbescheinigung (Dubu amo Ia Siri Pepana) totona ia noia. Taoni ena rejista ia karaia tauna ese ta ia hahonua. To, wiki ta murinai, egu tamana be opesi dekenai ia giroa lao bona ia hadibadia unai pepa dekenai iena natuna kekeni ena ladana idia torea lasi. Unai ofesa ese pepa iharuana ma ia torea bona ia gwau Martha Margaretha Müller danu be dubu amo ia siri. Unai neganai, egu taihuna, Margaretha, be lagani ta mai kahana sibona. Iena Iehova hesiai henia karana lalonai, egu tamana ia ura gau ibounai idia maoro momokani!

Unai lagani lalonai, Bible Student taudia, Iehova ena Witnes taudia edia ladana unai negai, ese egu tama sina idia bapatisodia. Egu tamana ese kara auka dalana amo ai natudia ia naria, to Iehova ia badinaia dainai iena hakaua dalana ai badinaia haraga. Badinaia karana ese egu tama sina ia doria danu edia kara idia haidaua totona. Hegeregere, guna ai dekenai gwaumaoro idia henia lasi Sunday dekenai ruma murimuri dekenai ai gadara totona. Sunday ta, lagani 1925 lalonai, aiemai tama sina ese ai idia hamaoroa do ai lao loaloa. Aniani haida ai abia lao bona nega namona ai abia​​—⁠guna ruma lalonai ai noho dina ibounai amo unai be idau vaitani! Tamana ia gwau vanegai ena hebouhebou amo gau haida ia dibaia, unai ese Sunday lalonai ia karaia diba gaudia dekenai ena lalohadai kererena ia hamaoromaoroa. Nega idaudia ai danu, ia hahedinaraia ia ura unai bamona gaudia ia haidaua.

Ena be egu tama sina idia gorere, to haroro gaukara idia karaia noho. Hegeregere, pepapepa ladana Ecclesiastics Indicted hariharilaia totona, adorahi ta, kongregesen taudia ibounai danu, trein dekenai ai guia bona ai lao Regensburg taoni dekenai, Dresden amo ena daudau be kilomita 300 bamona. Unai dina murinai, taoni ena kahana ibounai dekenai unai pepapepa ai hariharilaia, bona ibounai idia ore neganai, trein ai abia bona ai giroa. Ruma dekenai ai giroa neganai, kahirakahira hora 24 idia ore vadaeni.

Ruma Lau Rakatania

Egu hebamo karana Jugendgruppe (Matamata Taudia Edia Grup) ida emai kongregesen lalonai ese lau ia durua danu, lauma dalanai lau tubu totona. Wiki ta ta ai, edia mauri lagani be 14 eiava 14 ia hanaia matamata taudia be kongregesen ena tadikaka badadia haida ida idia hebou. Gadara idauidau bona miusiki gaudia ai gadaralaia, Baibel ai stadilaia, bona havaraia gaudia bona saiens ai kikilaia. To, lagani 1932 ai, egu mauri lagani be 19 neganai, egu hebamo karana unai grup danu ia doko.

Unai lagani ena hua April lalonai, Tamagu be Watch Tower Society ena opesi Magdeburg dekena amo revareva ta ia abia. Society ese motuka ia taria diba bona ia ura ia painia tauna ta idia tahua noho. Lau diba egu tama sina edia ura be lau painia, to lau laloa lau hegeregere lasi. Egu tama sina idia ogogami dainai, egu mauri lagani be 14 neganai, lau ese basikele, turituri masini, bona taipraita bona opesi ena masini ma haida hanamoa gaukarana lau karaia matamaia danu. Edena dala ai egu tama sina lau rakatania diba? Idia be lauegu heduru idia abia be namo. Danu, lau do bapatiso lasi. Tamagu be lau danu ia helai bona henanadai haida ia henia lau dekenai, ia ura ia diba bema bapatiso ena anina lau lalo-parara. Egu haere amo ia diba lauma dalanai lau hegeregere bapatiso abia totona, unai dainai ia gwau: “Namona be oi gwau unai gaukara do oi karaia.” Lau karaia.

Wiki tamona murinai lau idia boiria Magdeburg dekenai. Egu turadia unai Matamata Taudia Edia Grup dekenai lau hamaoroa neganai, idia ura mai moale anena danu lau idia siaia. Lau abia hidi anena dainai idia hoa, badina idia laloa unai ane be mai anina bada bona kiri lasi anena. To, haida ese edia violin, mandolin, bona gita idia abia bona ibounai ese inai ane idia abia: “Do ia maragi lasi abidadama ita abia be namo, ena be inai taudia ese ita idia doria, tanobada ena dika bada lalonai do ita marere lasi.” Unai dina ai, lau lalo-parara lasi gabeai do ia mai laganidia lalonai nega momo unai hereva ese lau do idia hagoadaia.

Matamanai Hekwakwanai

Magdeburg dekenai tadikaka ese egu taria karana idia tohoa murinai, idia ese lau bona painia taudia hani dekenai motuka idia henia, bena ai lao Schneifel, Belgium kahirakahira ai ia noho gabuna ta dekenai. Daudau lasi murinai, ai diba emai motuka ia noho be mai anina. Unai gabu dekenai ia noho Katolik Dubu ena taunimanima idia moale lasi ai noho dainai, bona pris tauna ese hanua taudia ia hagoadaia dainai, nega momo ai idia naria, ai idia lulua totona. Nega momo, edia tano geia gaudia bona uma gabu geia foka amo ai idia lulua gwauraia neganai, emai motuka ese ai ia durua ai lao haraga totona.

Lagani 1933 ena Memorial murinai, regional dairekta tauna, Paul Grossmann, ese ai ia hamaoroa Society ena gaukara Germany dekenai be idia koua. Nega sisina murinai, brens opesi ese lau idia noia motuka danu lau mai Magdeburg dekenai, unuseniai buka bona magasin do lau abia bona do lau mailaia Saxony provinsi dekenai, Magdeburg amo ena daudau be kilomita 100 bamona. To Magdeburg dekenai lau lao neganai, Gestapo taudia (Nazi taudia edia gaukara hehuni pulisi) ese Society ena opesi idia koua vadaeni. Leipzig dekenai egu motuka lau rakatania tadikaka ta danu bona lau giroa egu ruma dekenai​​—⁠to nega kwadogi sibona do lau noho.

Society ena opesi Switzerland dekenai ese lau idia boiria Netherlands dekenai, unuseniai painia gaukara lau karaia totona. Egu palani be wiki ta eiava rua murinai ruma do lau rakatania. Tamagu ese lau ia sisiba henia, ia gwau namona be lau lao haraga. Iena sisiba lau abia dae, bena hora haida murinai, ruma lau rakatania. Unai dina murinai, pulisi taudia idia mai egu tamana ena ruma dekenai lau do idia dogoatao totona, badina idia gwau ami gaukara lau karaia lasi. To idia leiti vadaeni.

Netherlands Dekenai Lau Matamaia

August 15, 1933 ai, Heemstede painia rumana dekenai lau ginidae, Amsterdam amo unai taoni ena daudau be kilomita 25 bamona. Dina ta murinai, ena be Dutch gado lau diba lasi, to lau lao haroro. Haroro kadi lau abia, ia dekenai haroro herevana ia noho, bena lau hamatamaia. Hagoadaia gauna be Katolik hahine ta ese Reconciliation! bukana ia abia. Unai dina tamona lalonai buklet ibounai 27 lau hariharilaia danu. Unai dina ginigunana ena dokonai, lau moale badina mai egu ura kwalimu ida lau haroro lou diba.

Unai nega lalonai, painia taudia be moni idia abia lasi, to idia hariharilaia magasin bona bukadia amo moni sisina idia abia. Unai moni idia gaukaralaia aniani bona tauanina durua gaudia haida idia hoia totona. Bema hua ena dokonai moni sisina ia noho, painia taudia huanai idia haria, sibona edia ura gaudia hoia totona. Emai kohu be bada lasi, to Iehova ese ai ia naria dainai 1934 ai, Switzerland ena hebouhebou lau lao henia diba.

Abidadama Turana Ta

Hebouhebou gabuna dekenai, lagani 18 kekeni Erika Finke lau itaia. Guna egu gabu dekenai lau noho neganai ia lau diba. Ia be egu taihuna Margaretha, ena turana, bona Erika ena gini auka karana hereva momokani dekenai lau laloa bada. Lagani 1932 ai ia bapatiso bena daudau lasi murinai, ta ese Gestapo taudia ia hadibaia Erika ia ura lasi “Heil Hitler!” ia gwauraia. Gestapo taudia ese ia idia tahua bona idia ura idia diba dahaka dainai ia karaia lasi. Erika ese Kara 17:3 ia duahia pulisi steiseni ai ia noho ofesa dekenai bona ia hahedinaraia Dirava ese Hahemauri Tauna tamona sibona ia abia hidi, Iesu Keriso. Ofesa ese ia nanadaia: “Oi abia dae herevadia idia abia dae taudia haida danu idia noho, a?” Erika ia ura lasi ladadia ia henia. Pulisi tauna ia gwau ia do ia koua neganai, Erika ese ia hamaoroa ia mase be namo to ladadia ia henia be dika. Ia ia raraia bona ia boiboi: “Inai gabu oi rakatania. Oi lau emu ruma dekenai. Heil Hitler!”

Hebouhebou murinai, lau giroa Netherlands dekenai, to Erika be Switzerland dekenai ia noho. To ai ruaosi ai mamia emai hetura karana ia goada noho. Switzerland dekenai ia noho neganai, Erika ia kamonai iena gabu dekenai Gestapo taudia be ia idia tahua noho. Iena lalona ia hadaia do ia noho bona Switzerland dekenai do ia painia. Hua haida murinai, Society ese ia boiria Spain dekenai. Painia gaukara ia karaia Madrid, bena Bilbao, bona gabeai San Sebastián dekenai. Unuseniai dubu gunalaia taudia ese idia dagedage henia bena ia bona ia danu painia gaukara ia karaia taihuna be dibura ruma dekenai idia atoa. Lagani 1935 dekenai oda idia abia Spain do idia rakatania totona. Erika ia lao Netherlands dekenai, bona unai lagani lalonai ai headava.

Tuari Ia Vara Gwauraia Ena Toana Ia Hedinarai

Emai headava murinai, Heemstede dekenai ai painia, bona gabeai ai lao Rotterdam siti dekenai. Unuseniai, lagani 1937 ai, emai natuna merona, Wolfgang, ia vara. Lagani ta murinai, Netherlands ena not kahanai ai ia noho siti, Groningen, dekenai ai lao, bona unuseniai, ruma tamona lalonai, Germany amo idia mai painia taudia Ferdinand bona Helga Holtorf bona edia natuna kekeni ida ai noho hebou. July 1938 ai, Society ese ai idia hamaoroa Dutch gavamani ia gwau Germany amo Witnes taudia ese haroro gaukara idia karaia noho diba lasi. Unai nega lalonai, lau idia abia hidi zone gaukara lau karaia totona (sekit naria tauna), bona emai ruma bese ida ai lao Lichtdrager (Lightbearer) dekenai, unai be Society ena bouti ta bona ia be Netherlands ena northern kahanai idia haroro painia taudia edia noho gabuna. Nega momo, egu ruma bese danu lau noho lasi, kongregesen ta amo lau lao ma ta dekenai, tadikaka lau hagoadadia idia haroro noho totona. Bona tadikaka be unai bamona idia karaia. Idia haida ese edia hesiai gaukara idia habadaia. Wim Kettelarij be haheitalai namona.

Wim lau hedavari henia neganai, ia be matamata tauna bona hereva momokani ia diba to uma gabu gaukarana dekenai ia bisi bada. Ia lau sisiba henia, lau gwau: “Bema oi ura nega oi abia Iehova oi hesiai henia totona, gaukara ma ta oi tahua be namo.” Unai ia karaia. Gabeai ai hedavari lou neganai, ia lau hagoadaia painia gaukara ia hamatamaia totona. Ia haere: “To lau aniani totona lau gaukara be namo.” Ia lau hagoadaia: “Do oi aniani. Iehova ese oi do ia naria.” Wim ia painia matamaia. Gabeai, Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana lalonai danu, loaloa naria tauna ena gaukara ia karaia. Hari, Wim ena mauri lagani be 80 mai kahana, bona ia be ia do haroro goadagoada Witnes tauna ta. Momokani, Iehova ese ia naria.

Gavamani ese Gaukara Ia Taravatua Bona Lau Idia Tahua

May 1940 ai, emai natuna iharuana, Reina, ia vara bena lagani ta murinai, Dutch ami ia moru bona Nazi ami taudia be Netherlands lalonai idia vareai. July lalonai, Gestapo taudia ese Society ena opesi bona printa gabuna idia abia. Lagani ta murinai, Witnes taudia momo idia dogoatao, bona lau idia dogoatao. Lau be Witnes ta bona Germany tauna dainai, lau diba Gestapo taudia ese dahaka do idia karaia lau dekenai. Egu ruma bese do lau itaia lou lasi lalohadaina lau abia dae toho.

Bena May 1941 ai, Gestapo taudia ese dibura amo lau idia ruhaia bona lau idia oda henia ami lalonai vareai gabuna dekenai do lau lao. Lau hoa bada. Unai dina lalonai lau hunia matamaia, bona unai hua lalonai sekit gaukara lau hamatamaia lou. Gestapo taudia ese lau idia atoa idia tahua momo taudia edia lista dekenai.

Egu Ruma Bese Idia Haheauka Dalana

Egu adavana bona natudia idia lao emai tano ena ist kahana, Vorden ena hanua dekenai. Idia dekenai dika ia vara lasi totona, idia lau vadivadi henia karana lau hamaragia. (Mataio 10:16) Sibona idia naria totona, tadikaka ese egu ladana korikorina idia gaukaralaia lasi, to egu ladana hehuni Duitse Jan (German John) sibona idia gaukaralaia. Egu lagani hani natuna merona Wolfgang danu be “Tamana” do ia herevalaia lasi to “Ome Jan” (Vavana John) sibona. Ia dekenai unai be auka momokani.

Lau loaloa bona hunia noho neganai, Erika ese natudia ia naria bona ia haroro noho. Reina ena mauri lagani be rua neganai, Erika ese baisikele ena kohu atoa gabunai do ia atoa bona ia abia lao gunika gabudia dekenai idia haroro totona. Ena be aniani davaria be auka, to Erika bona aiemai ruma bese taudia be nega ta aniani lasi vaitani negana idia abia lasi. (Mataio 6:33) Katolik biru tauna, guna iena turituri masini lau hanamoa, ese poteto ia henidia. Ia ese danu egu hereva ia henia Erika dekenai. Nega ta, muramura abia sitoa dekenai Erika ese gulden tamona ia henia, ia abia gauna ena davana henia totona. Sitoa ena biaguna tauna ia diba ia hunia noho bona aniani abia kadi ia abia diba lasi dainai, unai gauna ia henia bona gulden rua ia henia danu. Unai bamona hebogahisi karana ese ia durua ia roho mauri totona.​​—⁠Heberu 13:⁠5.

Idia Gari Lasi Tadikaka ida Lau Gaukara Hebou

Unai nega lalonai, kongregesen idauidau lau vadivadi henia​​—⁠to kongregesen ena maduna idia huaia tadikaka sibodia lau hereva henia. Gabu tamona dekenai hora haida sibona lau noho diba, badina Gestapo taudia be lau idia do tahua noho. Tadikaka bona taihu momo be lau idia hedavari henia diba lasi. Idia be edia Baibel stadi grup maragina dekenai idia noho Witnes taudia sibona idia diba. Unai dainai, taihu korikoridia rua be siti tamona ena gabu idauidau dekenai idia noho, to Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana ia ore murinai sibona idia dibaia tuari ia do vara noho lalonai idia ruaosi be Witnes taudia ai idia lao.

Lauegu gaukara ta be Society ena buka bona magasin hunia gabudia lau tahua. Ai ese pepa, stencil masini, bona taipraita, Gima Kohorona ena kopi karaia totona gaudia ai hunia, badina reana gabeai do ai gaukaralaia. Nega haida, Society ese idia printaia bukadia be hunia gabu ta amo ai abia lao ma gabu ta dekenai. Lau laloatao nega ta buka amo idia hahonua maua 30 ai abia lao, bona ai hekwarahi ta ese ia itaia lasi totona​​—⁠unai be ai ia hagaria gaukarana ta!

Danu, ai ese dala ai hegaegaelaia Netherlands ena ist kahana uma gabudia amo aniani be west kahanai idia noho taoni dekenai ai mailaia totona, ena be unai be taravatu. Ai ese hosi ia veria treila dekenai aniani ai udaia bena ai lao west kahana dekenai. Sinavai ta ai ura ai hanaia neganai, ai ese nesehanai ta ai gaukaralaia diba lasi, badina be tuari taudia ese idia gimaia. To, kohu ai kokia bona bouti maragidia dekenai ai atoa, bona sinavai ai hanaia, bona aniani ai kokia bona treila ma ta dekenai ai atoa. Ai lao henia siti dekenai ai ginidae neganai, ai naria ela bona ia dibura, bena hosi ena aena palapala dekenai sokisi ai atoa, bona mai regerege lasi ida kongregesen ena aniani atoa gabuna hehunina dekenai ai lao. Unuseni amo, aniani be idia ogogami tadikakadia dekenai idia henia.

Bema Germany tuari taudia ese unai aniani atoa gabuna idia davaria, reana ta ese ena mauri do ia haboioa. To, tadikaka haida idia volantia, heduru idia henia totona. Hegeregere, Bloemink ruma besena, Amersfoort taoni amo, ese edia ruma ena daiutu badana idia gaukaralaia aniani atoa rumana bamona, ena be edia ruma be daudau lasi Germany tuari taudia edia noho gabu amo! Unai bamona gari lasi Witnes taudia idia diba edia kara dainai reana do idia hamasea, to edia tadikaka idia durua.

Unai taravatu ia noho laganidia lalonai, Iehova ese lau bona egu adavana ia durua ai be mai abidadama ida ai gini goada totona. May 1945 lalonai, Germany ena ami idia halusia, bena egu heau noho maurina ia doko. Society ese lau ia boiria loaloa naria gaukarana lau karaia noho ela bona tadikaka ma haida ese idia karaia diba. Lagani 1947 ai, Bertus van der Bijl ese egu gaukara ia abia.c Unai nega ai, emai natuna ihatoina ia vara, bona ai be aiemai tano ena ist kahana dekenai ai noho.

Lalohisihisi Bona Moale

Tuari murinai lau kamonai, ruma lau rakatania bona Netherlands dekenai lau lao bena lagani ta murinai, Tamagu be dibura ruma dekenai idia atoa. Nega rua ia idia ruhaia ia gorere dainai, to unai nega ta ta murinai dibura ruma dekenai idia atoa lou. February 1938 ai, ia idia siaia Buchenwald dibura kamepa dekenai bena gabeai idia siaia lao Dachau dekenai. Unuseniai, May 14, 1942 ai, egu tamana ia mase. Ia gini goada bona badinaia karana ia goadalaia ela bona dokona.

Sinagu idia siaia lao Dachau dibura kamepa dekenai danu. Unuseniai ia noho ela bona lagani 1945 ai idia ruhaia. Egu tama sina edia haheitalai goadana ese lau ia durua dainai, lauma dalanai lau moalelaia hahenamo momo lau abia. Lagani 1954 ai, Sinagu be ai danu ia noho, bona unai be hahenamo ta. Egu taihuna Margaretha​​—⁠lagani 1945 amo Komiunis tanona East Germany dekenai ia painia noho​​—⁠ia mai danu. Ena be egu sinana ia gorere bona Dutch gado ia hereva diba lasi, to haroro gaukara ia karaia noho ela bona October 1957 ai, bena mai abidadama ida ena tanobada maurina ia rakatania.

Lagani 1955 ena hebouhebou Nuremberg, Germany dekenai, be mai anina bada hebouna. Unuseniai ai ginidae murinai Dresden tadikakadia ese Erika idia hamaoroa iena sinana be hebouhebou dekenai ia noho danu. Unai neganai, East Germany ese Dresden idia biagua dainai, Erika be lagani 21 bamona lalodiai iena sinana ia itaia lasi. Hedavari negana idia hegaegaelaia, bona sinana bona natuna kekeni idia rosia heheni. Unai hedavari lou be moale bada negana!

Gabeai, emai ruma bese ia tubu daekau bona emai natudia be 8. Madi, emai natuna merona ta ia mase motuka aksiden dekenai. To, emai natudia oredia ese Iehova idia hesiai henia be moale bada gauna ta ai dekenai. Ai moale emai natuna merona Wolfgang bona ena adavana be sekit gaukara idia karaia bona edia natuna merona danu be sekit naria gaukara ia karaia.

Lau moale bada Iehova ena gaukara Netherlands dekenai ia bada lau itaia dainai. Lagani 1933 ai, iniseniai lau painia matamaia neganai, Witnes taudia be 100 bamona. Hari, idia be 30,000 idia hanaia. Ena be emai tauanina edia goada be ia ore ia lao, to lau bona Erika ai ura inai ane gunana ena hereva bamona ai noho: “Do ia maragi lasi abidadama ita abia be namo.”

[Footnotes]

a Ane 194.​​—⁠Songs of Praise to Jehovah (1928).

b Copitz taoni, hari idia gwauraia Pirna, be Elbe Sinavaina ena kahana dekenai ia noho, bona ia be Dresden ena siti amo kilomita 18 bamona.

c January 1, 1998, Gima Kohorona ai, Tadikaka Van der Bijl ena mauri sivaraina “Gau Ta ese Hereva Momokani Ia Hereaia Lasi” itaia.

[Picture on page 23]

“Jugendgruppe” taudia, haroro gaukara murinai ai laga-ani

[Picture on page 24]

Lau bona painia turadia ese Schneifel ena teritori ai karaia. Egu mauri lagani be 20

[Picture on page 25]

Lagani 1940 ai, Erika bona Wolfgang ida

[Picture on page 26]

Laurina kahana amo ia lao idibana kahana: Egu tubuna mero Jonathan bona ena adavana, Mirjam; Erika, lau, egu natuna mero Wolfgang bona ena adavana, Julia

[Picture on page 26]

Inai be egu tamana ena laulau, lagani 1941 ai ia ida dibura rumana dekenai ia noho tadikakana ese ia torea

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia