“Lau be Kaisara Dekenai Lau Noinoi!”
TAUNIMANIMA hutuma ese sibona ia durua diba lasi tauna ta idia dogoatao bona idia botaia matamaia. Idia laloa ia mase be namo. Kahirakahira unai ia vara neganai, tuari taudia idia hedinarai bona dagedage taudia amo mai hekwarahi ida unai tauna idia abia. Unai tauna be aposetolo Paulo. Ia idia dagedage henia taudia be Iuda taudia, mai badu ida Paulo ena haroro gaukara idia dadaraia bona idia gwau ia ese dubu ia hamiroa. Ia idia durua taudia be Roma taudia, Klaudio Lusia ese ia gunalaidia. Unai daradara lalonai Paulo idia dogoatao, badina idia laloa ia be kerere ia karaia tauna.
Kara bukana ena karoa ginigabedia 7 ese unai negana ai Paulo idia dogoatao karana amo idia matamaia gaudia idia hahedinaraia. Paulo ena mauri dalana gunana, ia idia samania herevadia, sibona ena maoro ia hamomokania toho herevadia, bona Roma taudia edia panisi daladia ita lalo-pararalaia karana ese unai karoa lalodiai diari ia hahedinaraia.
Klaudio Lusia ese Ia Naria
Klaudio Lusia ena gaukara be Ierusalema lalonai taravatu ia naria. Iena biaguna, Iudea ena Roma gavana, be Kaisarea dekenai ia noho. Paulo dekenai ia vara gauna ese ia hahedinaraia Lusia ese dagedage karana amo ta ia gimaia bona maino ia hadikaia tauna ta ia dogoatao. Iuda taudia edia hereva dainai Lusia ese ia dogoatao tauna be Antonia ena Kohoro ai ia noho tuari rumana dekenai ia abia lao.—Kara 21:27–22:24.
Lusia ia ura Paulo ena kerere ia diba. Unai heiriheiri lalonai, ia ese gau ta ia dibaia lasi. Haraga herea oda ia henia, Paulo “idia dadabaia, bona do idia henanadai henia, Iuda taudia edia dagedage badina be dahaka” idia diba totona. (Kara 22:24) Nega momo raskol taudia, hesiai taudia, bona ladana bada lasi taudia edia kerere idia gwauraia hedinarai totona unai kara idia karaia. Reana unai totona kwadia gauna (flagrum) idia gaukaralaia, to unai gauna be dika herea. Unai kwadia gaudia haida dekenai seini amo auri bolo idia kwatua. Ma haida dekenai turia mai ena matana bona auri sisina idia kwatua hebou. Bero dikadia idia havaraia, bona hidio idia darea.
Unai neganai, Paulo ia hahedinaraia ia be Roma tauna. Idia do hahemaoro henia lasi Roma tauna idia kwadia diba lasi, unai dainai Paulo ena maoro ia gwauraia hedinarai murinai maoromaoro heduru ia abia. Roma ofesa tauna ese Roma tauna ta ia hahisia eiava ia panisia karana amo ena dagi ia haboioa diba. Unai nega amo, Paulo be dibura tauna idauna ta bamona idia kara henia, bona vadivadi taudia ia abia dae diba.—Kara 22:25-29; 23:16, 17.
Lusia be samania herevadia ia diba lasi dainai, unai hekwakwanai idia herevalaia namonamo totona Paulo be Sanhedrin dekenai ia abia lao. To Paulo ia gwau toreisi lou herevana dainai ia idia samania neganai, hepapahuahu ia vara lou. Hepapahuahu ia bada dainai, Lusia be Paulo idia hamasea garina ia gari, bona Lusia ese idia badu Iuda taudia edia amo Paulo ia abia lou be namo.—Kara 22:30–23:10.
Lusia ia ura lasi Roma tauna ta idia alaia bona kerere be ia dekenai do idia atoa. Mase palanina ia kamonai neganai, haraga herea Kaisarea dekenai ia dogoatao tauna ia abia lao. Kota dalana ia gwau dibura taudia be kota badana taudia dekenai idia lao neganai, namona be ripoti danu idia abia lao. Unai ripoti lalonai be idia davaria haere ginigunadia, unai kara idia karaia ena badina, bona tahua gaukarana ia naria tauna ena lalohadai idia noho. Lusia ia gwau Iuda taudia edia ‘taravatu dainai Paulo idia samania, to ia hamasea badina, o dibura ruma koua badina ta ia davaria lasi,’ bona Paulo idia samania taudia ia oda henia gavana Feliki dekenai edia maumau herevadia do idia gwauraia hedinarai.—Kara 23:29, 30.
Gavana Feliki ese Kota Herevana Ia Henia Lasi
Provinsi ibounai be Feliki ena siahu henunai ia noho. Bema ia ura, unai gabu ena kastom eiava gavamani ena taravatu—taga bona gavamani taudia idia kota henia neganai idia badinaia taravatuna—do ia badinaia diba. Unai gavamani ena taravatu idia gwauraia ordo, eiava lista. Ia ese extra ordinem taravatuna ia badinaia diba danu, unai be taravatu utua karadia ibounai panisi henia totona idia gaukaralaia diba. Provinsi ena gavana ese ‘Roma dekenai idia vara gauna ia laloa lasi, to do ia karaia be namo gauna ia laloa.’ Unai dainai, gau momo be ia abia hidi totona idia rakatania.
Idaunegai Roma ena taravatu ibounai ita diba lasi, to Paulo ena kota dalana ese “provinsi ena panisi taravatuna extra ordinem ia haheitalaia namonamo.” Gavana tauna be ena sisiba henia taudia ese idia durua, bona samania hereva idia henia taudia ta ta idia kamonai. Idia samania tauna be samania hereva ia gwauraia tauna ena vairanai do ia gini, bona ena maoro ia gwauraia hedinarai toho, to samania hereva hamomokania be ia gwauraia tauna ena gaukara. Majistret ese sibona ena ura hegeregerena panisi do ia henia. Kota herevana ia henia haraga diba eiava ia rakatania ela bona nega daudau, bona unai nega lalonai idia samania tauna idia dogoatao noho. Diba bada tauna Henry Cadbury ia gwau: “Ita daradara lasi, unai bamona siahu bada ofesa tauna be ‘lalo-ani herevadia’ bona moni amo ena lalona idia veria diba—kerere tauna do ia ruhaia, dibura dekenai ia atoa, eiava ia dogoatao noho ela bona ma nega ta.”
Hahelaga Tauna Badana Anania, Iuda taudia badadia, bona Teretulo ese Paulo be Feliki dekenai idia samania, idia gwau Iuda taudia “huanai heai ia havaraia noho.” Idia gwau ia be “Nasareta orea edia gunalaia tauna” bona dubu helaga ia hamiroa toho.—Kara 24:1-6.
Paulo idia dagedage henia taudia ginigunadia idia laloa ia ese Idau Bese tauna ladana Tropimo be Iuda taudia sibodia edia ariara gabuna dekenai ia hakaua lao.a (Kara 21:28, 29) Momokani, idia gwau ariara gabuna dekenai ia vareai tauna be Tropimo. To bema Iuda taudia idia laloa Paulo ese unai ariara gabuna dekenai vareai karana ia durua, unai danu ena panisi be do idia hamasea. Bona toana be Roma taravatuna lalonai danu unai taravatu utua karana ena davana be mase. Unai dainai, bema Lusia ese Paulo ia dogoatao lasi to Iuda taudia edia dubu pulisi ese idia dogoatao, Sanhedrin ese ia kota henia bona hamasea diba.
Iuda taudia idia laloa Paulo ese Iuda tomadihona eiava gavamani ese ia abia dae tomadihona (religio licita) lasi. To, gavamani ena taravatu ia utua bona gavamani ia hamorua toho gauna.
Idia gwau danu, Paulo be “Iuda taudia tanobada kahana ibounai dekenai, edia huanai heai ia havaraia noho.” (Kara 24:5) Nega sisina gunanai, Lohia tauna Klaudio ese Alesandria ena Iuda taudia ia gwauraia dika, ia gwau “tanobada hegegemadai hekwakwanai idia havaraia.” Unai be Paulo idia samania herevana hegeregerena momokani. Histori torea tauna A. N. Sherwin-White ia gwau: “Klaudio ena lohia negana ai eiava Nero ena lohia lagani ginigunadia lalonai Iuda taudia be unai bamona idia samania. Iuda taudia ese gavana ena lalona idia ania toho, badina idia ura do ia laloa Paulo ena haroro gaukara ese Basileia lalonai idia noho Iuda taudia huanai heiriheiri ia havaraia. Idia diba gavana taudia idia ura lasi tomadiho dainai ta idia gwauraia dika, unai dainai politikol samania herevana idia henia toho.”
Paulo be edia samania hereva ta ta hegeregerena sibona ena maoro ia gwauraia hedinarai toho. ‘Lau ese kerere ta lau havaraia lasi. Momokani, lau be idia gwauraia ‘dala kerere’ ai lau tomadiho noho, to unai be Iuda taudia edia lalohadai hegeregerena. Iuda taudia haida Asia amo ese unai dagedage idia havaraia. Bema idia be mai edia samania hereva ta, namona be iniseniai idia mai bona edia hereva idia gwauraia hedinarai.’ Paulo ese ia idia samania herevana ena anina ia hamaragia ia be Iuda taudia huanai ia vara tomadiho hekwakwanai sibona, bona unai gauna dekenai Roma taudia be mai edia diba lasi. Feliki ia ura lasi idia dagedage Iuda taudia ia habadua dainai, kota herevana ia rakatania ela bona nega ta, bona kota ia koua bamona. Idia gwau idia be mai edia diba bada Iuda taudia dekenai Paulo ia henia lasi, Roma taravatu hegeregerena ia kota henia lasi, bona ia ruhaia lasi. Feliki idia doria diba lasi kota herevana ia henia totona, bona Iuda taudia hamoalea sibona totona ia be nega ia hadaudaua lasi, to danu badina ia be mai ena ura ta—ia laloa Paulo ese lalo-ani monina do ia henia.—Kara 24:10-19, 26.b
Porokio Festo Ena Lohia Henunai
Lagani rua murinai gavana matamatana Porokio Festo ia ginidae bona Ierusalema dekenai Iuda taudia be edia samania herevadia idia gwauraia lou, idia ura Paulo be edia siahu henunai do ia henia. To Festo ia haere goada: “Ai Roma taudia aiemai kara be, tau ta do ai kota kava lasi. Kerere tauna be iena samania taudia edia vairanai do ia gini guna, bona ia be mai ena nega edia samani hereva dekenai do ia haere.” Histori torea tauna Harry W. Tajra ia gwau: “Festo ia itaia haraga Roma tauna dekenai mase palanina idia karaia.” Unai dainai Iuda taudia ia hamaoroa Kaisarea dekenai edia samania herevadia do idia gwauraia.—Kara 25:1-6, 16.
Unai gabu dekenai Iuda taudia idia gwau “namo lasi inai Paulo ia mauri,” to hamomokania herevadia idia hahedinaraia lasi, bona Festo ia diba Paulo ese ena davana be mase kererena ta ia karaia lasi. Festo be ofesa tauna ma ta dekenai ia gwau: “Idia be edia guriguri kara sibona dekenai idia hepapahuahu. Bona tau ta, ladana Iesu idia herevalaia, ia mase vadaeni, to Paulo ia hereva goada, ia gwau inai Iesu be ia mauri noho.”—Kara 25:7, 18, 19, 24, 25.
Paulo be politikol dalanai idia samania diba lasi, to tomadiho ena hepapahuahu lalonai, reana Iuda taudia idia gwau edia kota dalana sibona be hegeregere. Paulo be Ierusalema dekenai do ia lao unai kota karaia totona, a? Festo ese Paulo ia noia bema unai do ia karaia, to momokani unai be ia maoro lasi. Ierusalema dekenai ia giroa lao neganai, ia idia samania taudia be ena hahemaoro taudia ai do idia lao, bona unai ena anina be Paulo be Iuda taudia edia siahu henunai do ia noho. Paulo ia gwau: “Lau be Kaisara ena kota vairana dekenai lau gini noho. Inai be lauegu kota korikori. Lau be Iuda taudia dekenai kerere ta lau karaia lasi . . . Tau ta be hegeregere lasi edia imana dekenai lau ia atoa. Lau be Kaisara dekenai lau noinoi.”—Kara 25:10, 11, 20.
Roma tauna be unai hereva ia gwauraia neganai, provinsi ena kota siahuna ia koua. Ena maoro ia noinoi (provocatio) totona be “momokani, mai anina bada bona anina ia havaraia.” Unai dainai, Festo be ena sisiba henia taudia ida unai idia karaia dalana idia herevalaia murinai, ia gwau: “Oi be Kaisara dekenai oi noinoi. Vadaeni, Kaisara dekenai do oi lao.”—Kara 25:12.
Festo ia moale badina Paulo ia siaia diba. Dina haida murinai, Heroda Agripa Iharuana dekenai ia gwau, unai kota karana ia daradaralaia. Bena Festo ese lohia tauna totona unai kota karana ena sivarai ia torea, to Festo dekenai unai samania herevadia be ia lalo-pararalaia diba lasi Iuda taravatu ena hereva aukadia. To, Agripa be unai gaudia ia diba namonamo, unai dainai ena ura ia gwauraia hedinarai neganai, Festo ia noia heduru do ia henia, unai revareva ia torea totona. Paulo be Agripa vairanai ia hereva neganai Festo be unai ia lalo-pararalaia lasi dainai, ia gwau: “Paulo e, oi be kavakava, oiemu aonega badana dainai oiemu lalona ia kavakava.” To Agripa ia lalo-parara momokani. Ia gwau: “Nega kwadogi lalonai lauegu lalona do oi veria bona Keristani tauna ta ai lau oi halaoa.” Paulo ena hereva dekenai herevana dahaka idia laloa, Festo bona Agripa idia lalo-tamona Paulo be kerere lasi bona do idia ruhaia diba bema Kaisara dekenai ia noinoi lasi.—Kara 25:13-27; 26:24-32; NW.
Kota Latana Ia Ore
Roma dekenai ia ginidae neganai, Paulo ese Iuda gunalaia taudia ia noia do idia mai, idia dekenai ia haroro totona sibona lasi, to do ia tahua ena sivarai dekenai dahaka idia diba. Unai ese ia idia samania taudia edia ura ia hahedinaraia. Nega haida Ierusalema ena siahu taudia ese Roma dekenai idia noho Iuda taudia amo kota karaia totona heduru idia tahua, to Paulo ia kamonai ia idia kara henia totona hereva ta idia abia lasi. Kota ena nega ia naria neganai, Paulo dekenai gwaumaoro idia henia, ruma ta ia rentaia bona haroro gaukara ia karaia diba. Unai bamona kara ese ia hahedinaraia Roma taudia edia vairanai Paulo be kerere tauna lasi.—Kara 28:17-31.
Paulo be lagani rua bamona idia dogoatao. Dahaka dainai? Baibel ese haere ia henia lasi. Kota dekenai ia noinoi tauna be idia dogoatao ela bona ia idia samania taudia ese edia samania herevadia do idia gwauraia, to reana Ierusalema dekenai idia noho Iuda taudia idia diba do idia lusi dainai kota gabuna dekenai idia hedinarai lasi. Reana nega daudau lalonai Paulo ena hereva idia koua karana namona be do idia hedinarai lasi. Herevana dahaka ia vara, toana be Paulo be Nero vairanai ia gini, idia davaria kerere ta ia karaia lasi, bona—ia idia dogoatao bona lagani ima murinai—idia ruhaia, ena misinari gaukarana ia karaia lou totona.—Kara 27:24.
Hereva momokani idia inai henia taudia be nega daudau lalonai Keristani haroro gaukarana idia koua totona ‘taravatu amo dika idia havaraia.’ Unai dainai ita hoa lasi. Iesu ia gwau: “Bema idia ese lau dekenai idia dagedage henia, umui dekenai danu do idia dagedage henia.” (Salamo 94:20; Ioane 15:20) To danu, Iesu ia gwau tanobada hegegemadai sivarai namona ita gwauraia hedinarai diba. (Mataio 24:14) Unai dainai, dagedage bona badu ese aposetolo Paulo idia koua lasi hegeregerena, hari inai negai Iehova ena Witnes taudia ese ‘Sivarai namona ena momokani idia gwauraia’ noho.—Filipi 1:7.
[Footnotes]
a Magu ta, ena lata be kiubit toi, ese Idau Bese taudia edia Ariara Gabuna bona lalona kahana ena ariara gabuna ia hapararaia. Unai haba ena kahana ta ta ai Greek bona Latin gado ai taravatu idia torea, idia gwau: “Idau tauna ta be dala koua gauna lalonai bona dubu ia koua maguna lalonai ia vareai lasi. Idia davaria tauna be do idia hamasea bona unai be sibona ena maduna.”
b To momokani, unai be taravatu. Buka ta ia gwau: “Moni abia taravatuna Lex Repetundarum henunai, dagi bada taudia eiava gavamani gaukara idia karaia taudia be tau ta dogoatao eiava ruhaia, kota herevana henia eiava lasi eiava dibura tauna ruahia totona moni idia noinoi eiava idia abia be taravatu.”