STADI ATIKOL 30
ANE 36 Eda Kudouna Naria
Israela Ena King Taudia amo mai Anina Bada Gaudia Ita Dibaia
“Umui ese kara maoromaoro tauna bona kara dika tauna, Dirava ia hesiai henia tauna bona ia hesiai henia lasi tauna, edia idau do umui itaia.”—MAL. 3:18.
STADI ENA BADINA
Israela ena King taudia edia sivarai ita dibaia karana amo ita do ia durua, Iehova ese ia moalelaia gaudia ita karaia totona.
1-2. Baibel ese Israela ena king taudia haida totona, dahaka ia hahedinaraia?
BAIBEL ai, Israela dekenai idia lohia king taudia 40 mai kahana edia ladana ia noho.a Bona mai momokani ida king taudia haida ese idia karaia gaudia ia hahedinaraia. Hegeregere, king namodia be kerere haida idia karaia danu. Mani King namona ta, Davida ita laloa. Iehova ia gwau: “Egu hesiai tauna Davida . . . ese . . . mai kudouna ibounai ida lau ia badinaia, bona egu vairanai ia kara maoromaoro.” (1 Ki. 14:8) To, unai tauna be headava hahinena ta ida ia mahuta hebou bona palani ia karaia unai hahine ena adavana be tuari lalonai idia hamasea totona.—2 Sam. 11:4, 14, 15.
2 To danu, abidadama lasi king taudia momo be kara namodia haida idia karaia. Mani Rehoboama ita laloa. Ia be Iehova ena vairanai, “kara dika ia karaia.” (2 Siv. 12:14) To, Rehoboama be Dirava ena oda herevana ia badinaia bona iena basileia amo iduhu 10 ia hapararaia. Danu, ia ese siti mai edia magu aukadia ia haginia karana amo Dirava ena taunimanima ia gimaia.—1 Ki. 12:21-24; 2 Siv. 11:5-12.
3. Dahaka mai anina bada henanadai ita diba be namo, bona inai atikol ai dahaka do ita herevalaia?
3 Inai henanadai ena haere ita diba be mai anina bada. Bema Israela edia king taudia be kara namo bona kara dika idia karaia, edena dala ai Iehova ia diba bema ia idia abidadama henia? Unai henanadai ena haere ese ita do ia durua, Iehova ena ura ita lalopararalaia bona ia moalelaia gaudia ita karaia totona. Iehova ese king taudia edia kara ia laloa namonamo totona, ia badinaia dala toi do ita herevalaia. Unai be, edia kudouna ia itaia, helalo-kerehai karana, bona tomadiho momokani badinaia karana.
MAI KUDOUNA IBOUNAI IDA IEHOVA IDIA LALOKAU HENIA
4. Iehova idia abidadama henia bona idia abidadama henia lasi king taudia edia idau be dahaka?
4 Iehova idia hamoalea king taudia be mai kudouna ibounai ida ia idia hesiai henia.b King namona Iehosapata be “mai kudouna ibounai ida Iehova ia tahua.” (2 Siv. 22:9) Baibel ese Iosaia be inai bamona ia herevalaia, ia gwau: “Guna king ta be Iosaia hegeregerena lasi, ia be mai ena kudouna ibounai . . . ida Iehova dekenai ia giroa lou.” (2 Ki. 23:25) Solomona be lagani haida murinai kara dika ia karaia dainai, ia be edena bamona? Ia be “ena kudouna ai [Iehova] ia badinaia momokani lasi.” (1 Ki. 11:4) Bona abidadama lasi king ma ta Abiama totona, Baibel ia gwau: “Mai lalona ibounai ida iena Dirava Iehova ia badinaia lasi.”—1 Ki. 15:3.
5. Mai kudouna ibounai ida Iehova hesiai henia karana ena anina mani oi herevalaia.
5 Mai kudouna ibounai ida Iehova ita hesiai henia ena anina be dahaka? Ta be mai kudouna ibounai ida Dirava ia tomadiho henia neganai, ia laloa lasi unai be maduna ta sibona. To, Iehova ia hesiai henia, badina ia lalokau henia bona ia matauraia. Danu, ena mauri ibounai lalonai unai dala ia badinaia.
6. Edena dala ai mai kudouna ibounai ida Iehova ita lalokau henia diba? (Aonega Herevadia 4:23; Mataio 5:29, 30)
6 Edena dala ai mai kudouna ibounai ida Iehova idia lalokau henia king taudia ita tohotohoa diba? Hebamo dikadia ita dadaraia. Hegeregere, moale karadia dikadia ese iseda lalona ia veria diba. Danu, ita raraia gaudia bona kohu momo abia lalohadaina ese ita ia hakaua kerere diba. Bema ita itaia gau ta ese Iehova ita lalokau henia karana ia hamanokaia noho, karaharaga, unai gauna ita kokia be namo.—Aonega Herevadia 4:23; Mataio 5:29, 30 duahia.
7. Dahaka dainai hebamo dikadia ita dadaraia be namo?
7 Namo lasi gau ta ese Iehova dekenai iseda lalokau ia hamaragia. Bema ita naria namonamo lasi, do ita laloa Iehova ena hesiai gaukara lalonai ita bisi dainai, hebamo dikadia ese ita do idia hakaua kerere lasi. Mani inai haheitalai oi laloa, oi be emu ruma oi hagoevaia murinai windo oi kehoa, lai namona ia vareai totona, to kahu ia vareai danu. Iehova ida iseda hetura karana be unai bamona. Ia kahirakahira ita lao totona, gau namodia sibona ita karaia be hegeregere lasi. Ita ura lasi ruma lalonai kahu ia vareai hegeregerena, Iehova ida iseda hetura karana ia hamanokaia gaudia ita dadaraia danu.—Efe. 2:2.
EDIA KARA DIKA AMO IDIA HELALO-KEREHAI
8-9. King Davida bona King Hesekaia be sisiba idia abia neganai, dahaka idia karaia? ( ena laulau itaia.)
8 Paragraf ginigunana ai ita herevalaia bamona, King Davida be kara dika badana ia karaia. To peroveta tauna Natana ese ia sisiba henia neganai, Davida be mai manau ida ia helalo-kerehai. (2 Sam. 12:13) Davida be Salamo 51 ai ia torea herevadia amo ia hahedinaraia, ia be ena kara dika amo ia helalo-kerehai momokani. To ia karaia karana ese ia hahedinaraia lasi Natana ia koia eiava ia ura lasi panisi ia abia.—Sal. 51:3, 4, 17.
9 King Hesekaia danu be Iehova vairanai kara dika ia karaia. Baibel ia gwau: “Ena kudouna ai ia hekokoroku, unai dainai ia bona Iuda bona Ierusalema dekenai dika ia mailaia.” (2 Siv. 32:25) Dahaka dainai Hesekaia ia hekokoroku? Reana badina Iehova ena heduru amo ia be taga tauna ai ia lao, Asuria taudia ia halusia eiava ena gorere ia hanamoa. Ia hekokoroku dainai, Babulonia taudia dekenai ena kohu ibounai ia hahedinaraia, unai dainai peroveta tauna Isaia ese ia sisiba henia. (2 Ki. 20:12-18) To Davida hegeregerena, Hesekaia be ia helalo-kerehai. (2 Siv. 32:26) Unai dainai Iehova ese Hesekaia be abidadama king tauna ta bamona ia laloa, bona ena vairanai, “kara maorona ia karaia noho.”—2 Ki. 18:3.
King Davida bona King Hesekaia be sisiba idia abia murinai, mai manau ida idia helalo-kerehai (paragraf 8-9 itaia)
10. King Amasaia be sisiba ia abia neganai, dahaka ia karaia?
10 Iuda ena King Amasaia be kara maorona ia karaia, “to mai ena kudouna ibounai ida lasi.” (2 Siv. 25:2) Dahaka kerere ia karaia? Iehova ese ia durua bona Edoma taudia ia halusia murinai, Amasaia be edia dirava koikoidia ia tomadiho henia.c Bena Iehova ena peroveta tauna ese king ia sisiba henia neganai, ia ura lasi ena sisiba ia kamonai.—2 Siv. 25:14-16.
11. Korinto Iharuana 7:9, 11 hegeregerena, Iehova ese iseda dika ia gwauatao totona dahaka ita karaia be namo? (Laulau itaia danu.)
11 Unai sivarai ta ta amo dahaka ita dibaia? Namona be iseda kara dika amo ita helalo-kerehai, bona ita gaukara goada unai dika ita karaia lou lasi. Bema ita karaia kerere maragina ta dainai, kongrigeisen ena elda ese ita idia sisiba henia be edena bamona? Namo lasi ita laloa, Iehova eiava elda taudia be ita idia ura henia lasi. Israela ena king namodia danu be sisiba idia abia. (Heb. 12:6) Ita karaia kerere dainai sisiba ita abia neganai, namona be (1) ita manau, (2) senisi ita karaia, bona (3) mai kudouna ibounai ida Iehova ita hesiai henia noho. Bema iseda kara dika amo ita helalo-kerehai, Iehova ese ita do ia gwauatao.—2 Korinto 7:9, 11 duahia.
Sisiba ita abia neganai, namona be (1) ita manau, (2) senisi ita karaia, bona (3) mai kudouna ibounai ida Iehova ita hesiai henia noho (Paragraf 11 itaia)f
TOMADIHO MOMOKANI IDIA BADINAIA
12. Edena dala ai abidadama king taudia be king ma haida amo idia idau?
12 Iehova ese ia gwauraia abidadama king taudia be dala maorona ai, ia idia tomadiho henia. Bona Iehova ena taunimanima idia hagoadaia, unai bamona idia karaia totona. Oibe, matamanai ita herevalaia bamona, idia danu be kerere idia karaia. To Iehova sibona idia tomadiho henia, bona idia gaukara goada edia tano dekenai kaivakuku ibounai idia hadikaia ore totona.d
13. Dahaka dainai Iehova ese King Ahaba ia gwauraia abidadama lasi tauna?
13 Iehova ese ia gwauraia abidadama lasi king taudia be edena bamona? Momokani, idia karaia gaudia haida be kerere lasi. Hegeregere, King dikana Ahaba ia kamonai, ia dainai Naboto idia hamasea neganai manau karana ia hahedinaraia bona ia hebogahisi. (1 Ki. 21:27-29) Danu, ia ese siti momo ia haginia bona Israela totona tuari momo dekenai ia kwalimu. (1 Ki. 20:21, 29; 22:39) To Ahaba be ena adavana ese ia hakaua kerere dainai, dirava koikoidia ia tomadiho henia. Bona ia helalo-kerehai lasi.—1 Ki. 21:25, 26.
14. (a) Dahaka dainai, Iehova ese King Rehoboama be abidadama lasi tauna bamona ia laloa? (b) Abidadama lasi king taudia momo be dahaka kerere idia karaia?
14 Mani abidadama lasi king ma ta, Rehoboama ita laloa. Paragraf 2 ai ita herevalaia bamona, ena lohia negana ai gau namodia momo ia karaia. To king goadana ai ia lao murinai, Iehova ena taravatu ia badinaia lasi, bona dirava koikoidia ia tomadiho henia matamaia. (2 Siv. 12:1) Unai murinai, nega haida Iehova ia tomadiho henia bona nega ma haida ai, dirava koikoidia ia tomadiho henia. (1 Ki. 14:21-24) Inai king rua Rehoboama bona Ahaba sibona ese tomadiho momokanina idia rakatania lasi, to king ma haida danu be unai idia karaia. Abidadama lasi king taudia momo be dirava koikoidia idia tomadiho henia, bona ma haida idia hagoadaia, unai bamona idia karaia totona. Momokani, Iehova be tomadiho momokani badinaia karana ia laloa bada, bona unai amo ia itaia bema ta be king namona eiava king dikana.
15. Dahaka dainai Iehova ese tomadiho momokani badinaia karana ia laloa bada?
15 Dahaka dainai Iehova ese tomadiho karana ia laloa bada? Badina ta be, king taudia be mai edia maduna taunimanima idia durua, tomadiho momokanina idia badinaia totona. Danu, taunimanima ese dirava koikoidia idia tomadiho henia neganai, kara dika badadia idia karaia bona ma haida idia kara namo henia lasi. (Hos. 4:1, 2) Ma danu, king taudia bona idia lohiaia taudia be Iehova dekenai idia gwauhamata vadaeni. Unai dainai, Baibel ia gwau, tomadiho koikoi idia badinaia neganai, unai be hegeregere heudahanai karana idia karaia. (Ier. 3:8, 9) Ta be heudahanai karana ia karaia neganai, ia be ena adavana ena lalona ia hahisia bada. Unai hegeregerena, Iehova ena hesiai tauna ta be tomadiho koikoi edia kara ia badinaia neganai, unai ese Iehova ena lalona ia hahisia bada.e—Deu. 4:23, 24.
16. Iehova vairanai kara maoromaoro tauna bona kara dika tauna edia idau be dahaka?
16 Dahaka ita dibaia? Namona be iseda lalona ita hadaia, tomadiho koikoi edia kara ibounai ita dadaraia. To danu, Iehova ese ia ura henia dalanai, ia ita tomadiho henia bona ena hesiai gaukara lalonai ita bisi. Peroveta tauna Malaki ese tau namona bona tau dikana edia idau ia hahedinaraia goevagoeva. Ia gwau: “Umui ese kara maoromaoro tauna bona kara dika tauna, Dirava ia hesiai henia tauna bona ia hesiai henia lasi tauna, edia idau do umui itaia.” (Mal. 3:18) Unai dainai, namo lasi iseda manoka gaudia bona iseda kerere dainai ita lalomanoka bona Dirava hesiai henia karana ita rakatania. Oibe, Iehova hesiai henia karana ita hadokoa neganai, unai be kara dika badana.
17. Dahaka dainai do ita adavaia tauna ita abia hidi namonamo be gau badana?
17 Bema oi be singul ta, bona oi ura headava, Malaki ena hereva ese oi ia durua diba adavana namona oi abia hidi totona. Mani inai oi laloa: Ta be mai ena kara namodia, to bema ia be Dirava momokanina ia hesiai henia lasi, Iehova ese ia be kara maoromaoro tauna bamona ia laloa, a? (2 Kor. 6:14) Bema unai tauna oi adavaia, oi do ia durua Iehova oi badinaia noho totona, a? Mani oi laloa: King Solomona ena hahine momo be dirava koikoidia idia tomadiho henia, bona idia be mai edia kara namodia haida. To idia be Iehova idia tomadiho henia lasi, bona metairametaira Solomona ena lalona idia veria, dirava koikoidia ia tomadiho henia totona.—1 Ki. 11:1, 4.
18. Tama sina be edia natudia dekenai dahaka idia hadibaia be namo?
18 Tama sina e, Baibel ai king taudia edia sivarai amo emui natudia umui durua, Iehova tomadiho henia karana idia laloa bada totona. Idia umui hadibaia, unai amo do idia abia dae Iehova ese ia lalonamo henia king taudia be ia idia tomadiho henia bona taunimanima idia hagoadaia unai bamona idia karaia totona. Namona emui hereva bona kara amo, natudia dekenai umui hahedinaraia, Iehova kahirakahira umui noho be mai anina bada, hegeregere, Baibel umui stadilaia, hebou umui lao, bona haroro gaukara umui karaia. (Mat. 6:33) Bema unai umui karaia lasi, reana natudia do idia laloa, Iehova idia tomadiho henia, badina tama sina be Iehova ena Witnes taudia. Unai dainai, tomadiho momokanina do idia laloa bada lasi eiava idia rakatania diba.
19. Bema ta be Iehova hesiai henia karana ia hadokoa, Iehova do ia tura henia lou, a? (Maua ladana, “Iehova Dekenai Oi Giroa Lou Diba!” itaia.)
19 Bema ta be Iehova hesiai henia karana ia hadokoa, Iehova do ia tura henia lou, a? Oibe, ia helalo-kerehai diba bona tomadiho momokani do ia badinaia lou. Unai ia karaia totona namona be ia manau, bona kongrigeisen ena elda taudia amo heduru ia abia dae. (Iam. 5:14) Ia gaukara goada neganai, Iehova ena lalonamo do ia abia lou!
20. Bema abidadama king taudia edia haheitalai ita tohotohoa, Iehova ese ita be edena bamona do ia laloa?
20 Israela ena king taudia amo dahaka ita dibaia? Abidadama king taudia edia haheitalai ita tohotohoa diba, bema mai kudouna ibounai ida Iehova ita lalokau henia. Iseda kerere amo diba ita abia, ita helalo-kerehai bona senisi haida ita karaia. Bona namona be ita laloatao, Dirava momokani tamona, ita tomadiho henia be mai anina bada. Bema Iehova oi badinaia, iena vairanai oi be kara maoromaoro tauna bamona do ia laloa.
ANE 45 Egu Kudouna Dekenai Lau Laloa Dobu
a Inai atikol ai, inai hereva “Israela ena king taudia” be Iehova ena taunimanima idia lohiaia king taudia ibounai ia herevalaia, ena be Iuda ena iduhu rua basileiana, Israela ena iduhu 10 basileiana eiava iduhu 12 lalonai idia lohia.
b HEREVA ENA ANINA: Baibel ese nega momo inai hereva, “kudouna,” ia gaukaralaia, ta ena lalona, ena ura, lalohadai, kara, ia karaia gaudia, gau ta ia karaia ena badina, bona ena tahua gaudia ia herevalaia totona.
c Unai negai, dirava koikoidia idia tomadiho henia king taudia be tuari lalonai idia kwalimu neganai, idia halusia taudia edia dirava idia tomadiho henia
d King Asa be kara dika badana ia karaia. (2 Siv. 16:7, 10) To, Baibel ia gwau, Asa be Iehova ena vairanai kara maorona ia karaia. Ena be matamanai Iehova ena peroveta tauna ena sisiba ia abia dae lasi, to gabeai ia helalo-kerehai. Momokani, Iehova ese ena kerere ia laloa lasi, to ena kara namodia ia itaia. Asa be Iehova sibona ia tomadiho henia bona ia gaukara goada ena basileia amo kaivakuku ia kokia totona.—1 Ki. 15:11-13; 2 Siv. 14:2-5.
e Mose ena Taravatu ai idia noho taravatu rua ese idia hahedinaraia, Iehova sibona ita tomadiho henia be namo, to gau ta eiava tau ta lasi.—Eso. 20:1-6.
f LAULAU: Elda matamata ta be tadikaka ta ena inuinu karana dainai ia hereva henia. Tadikaka be mai manau ida unai sisiba ia abia dae, senisi ia karaia, bona mai abidadama ida Iehova ia hesiai henia noho.