NAʼLEBʼ RE TZOLOK 12
BʼICH 82 «Chilemtzʼunq leesaqenkil»
Kanaqo saʼ li saqenk, qatzʼeqtaanaq li qʼoqyink
«Junxil chanchanex chaq li qʼoqyink abʼan anaqwan chanchanex li saqenk» (EFES. 5:8).
RUʼUJIL LI TZOLOM
Kʼaru naqatzol rikʼin li kixye li apóstol Pablo chirix li saqenk ut li qʼoqyink li wank saʼ li tasal oobʼ re li hu Efesios.
1, 2. a) Joqʼe, bʼar ut kʼaʼut kixtzʼiibʼa laj Pablo li esilhu choʼq rehebʼ laj Éfeso? b) Kʼaru ebʼ li patzʼom tqasume?
NAQ li apóstol Pablo wank chaq saʼ tzʼalam saʼ jun ochoch re Roma, kiraj xwaklesinkil xchʼoolebʼ li rechpaabʼanel. Abʼan saʼ xkʼabʼaʼ naq inkʼaʼ naru rulaʼaninkilebʼ kixtzʼiibʼa rehebʼ naabʼal ebʼ li esilhu. Jun rehebʼ kixtaqla rehebʼ laj paabʼanel re Éfeso chiru li chihabʼ 60 malaj 61 (Efes. 1:1; 4:1).
2 Ak xnumeʼk lajeebʼ chihabʼ naq laj Pablo chiru jun qʼehil kiwank Éfeso re puktesink ut xkʼutbʼal li chaabʼil esil (Hech. 19:1, 8-10; 20:20, 21). Kʼajoʼ naxrahebʼ li rechpaabʼanel ut naraj xtenqʼankilebʼ re naq teʼwanq chi tiik ru xchʼool chiru li Jehobʼa. Abʼanan, kʼaʼut kixtzʼiibʼa rehebʼ laj paabʼanel li yulbʼilebʼ ru chirix li saqenk ut li qʼoqyink? Ut kʼaru naru naqatzol rikʼin li naʼlebʼ li kixkʼe rehebʼ? Saʼ li tzolom aʼin tqasume li wiibʼ chi patzʼom aʼin.
XEʼELK SAʼ LI QʼOQYINK UT XEʼOK SAʼ LI SAQENK
3. Kʼaru ebʼ li eetalil kiroksi laj Pablo saʼ li tasal oobʼ re li hu Efesios?
3 Laj Pablo kixye rehebʼ laj paabʼanel re Éfeso: «Junxil chanchanex chaq li qʼoqyink abʼan anaqwan chanchanex li saqenk» (Efes. 5:8). Aʼan kiroksi li saqenk ut li qʼoqyink re xchʼolobʼankil li xnimal ru naʼlebʼ li xeʼxjal saʼ li xyuʼam ebʼ laj Éfeso. Xbʼeenwa qilaq kʼaʼut kixye rehebʼ naq «junxil chanchanex chaq li qʼoqyink».
4. Kʼaʼut naru nayeemank naq ebʼ laj Éfeso wankebʼ saʼ qʼoqyink saʼebʼ li xpaabʼal?
4 Wankebʼ saʼ qʼoqyink saʼebʼ li xpaabʼal. Naq toj maajiʼ nekeʼxtzol li yaal ut nekeʼok joʼ aj paabʼanel, ebʼ laj Éfeso nekeʼxpaabʼ naabʼal li naʼlebʼ re li bʼalaqʼil paabʼal ut chixjunil nekeʼxxuwa ut nekeʼxpaabʼ. Saʼ Éfeso wank li rochoch li xʼÁrtemis, xnimal ru yos, chiruhebʼ li kutan aʼan nayeemank naq aʼin jun rehebʼ li wuqubʼ li xchaqʼalil ru naʼlebʼ li kixyiibʼ li winq. Ebʼ li kristiʼaan nekeʼwulak aran re xloqʼoninkil naabʼal li pechʼbʼil yos. Naabʼalebʼ laj kʼayinel nekeʼxtaw naabʼal li tumin naq nekeʼxyiibʼ ut nekeʼxkʼayi li kokʼ reetalil li rochoch li xʼÁrtemis (Hech. 19:23-27). Joʼkan ajwiʼ, ebʼ li kristiʼaan nawbʼilebʼ ru xbʼaan naq nekeʼqʼehink (Hech. 19:19).
5. Kʼaʼut naru nayeemank naq ebʼ laj Éfeso wankebʼ saʼ qʼoqyink saʼebʼ li xnaʼlebʼ?
5 Wankebʼ saʼ qʼoqyink saʼebʼ li xnaʼlebʼ. Ebʼ li kristiʼaan re Éfeso nekeʼxmux ribʼ ut inkʼaʼ nekeʼxutaanak bʼayaq. Saʼ li kʼutbʼesink re rajsinkil ruhebʼ ut saʼ li ninqʼe li nabʼaanumank saʼ li bʼalaqʼil paabʼal nekeʼxkʼut li wank saʼ wiibʼal (Efes. 5:3). Li kristiʼaan «inkʼaʼ chik nekeʼxnaw bʼar wank li us ut li inkʼaʼ us» naraj xyeebʼal naq inkʼaʼ chik nekeʼrekʼa li rahilal (Efes. 4:17-19). Naraj ajwiʼ xyeebʼal naq inkʼaʼ nekeʼchʼiʼchʼiʼiik xbʼaanebʼ li xkʼaʼuxl chi moko nekeʼxkʼoxla naq tento teʼxqʼaxtesi re li Jehobʼa li xbʼaanuhomebʼ. Xbʼaan naq inkʼaʼ nekeʼxnaw li xjalanil li us rikʼin li inkʼaʼ us, laj Pablo kixye naq «li xkʼaʼuxebʼ wank saʼ qʼoqyink ut jachjokebʼ rikʼin li yuʼam li nachalk rikʼin li Yos».
6. Kʼaʼut laj Pablo kixye rehebʼ laj Éfeso «anaqwan chanchanex li saqenk»?
6 Abʼanan, wiibʼ oxibʼ laj Éfeso xeʼelk chaq saʼ li qʼoqyink aʼan, joʼkan naq laj Pablo kixye rehebʼ: «Anaqwan chanchanex li saqenk xbʼaan naq wankex saʼ junajil rikʼin li Qaawaʼ» (Efes. 5:8). Keʼok xyuʼaminkil li Raatin li Jehobʼa, li chanchan jun li saqenk li nabʼeresink rehebʼ (Sal. 119:105). Keʼxkanabʼ li xnaʼlebʼ li bʼalaqʼil paabʼal ut li muxuk ibʼ. Nekeʼxkʼam re rikʼin li Yos ut nekeʼxbʼaanu chixjunil li wank saʼ ruqʼebʼ re xloqʼoninkil ru ut xsahobʼresinkil xchʼool (Efes. 5:1).
7. Kʼaru xjuntaqʼeetalil li qawanjik rikʼinebʼ laj Éfeso?
7 Joʼkan ajwiʼ nakʼulmank qikʼin, naq toj maajiʼ naqanaw li yaal wanko chaq saʼ qʼoqyink saʼ li qapaabʼal ut saʼ li qanaʼlebʼ. Maare wiibʼ oxibʼ qe naqabʼaanu ebʼ li ninqʼe li chalenaq saʼ li bʼalaqʼil paabʼal ut junchʼol chik qe naqamux qibʼ. Abʼan naq xqanaw ru li Jehobʼa xqajal li qayuʼam ut xooʼok xyuʼaminkil li xnaʼlebʼ chirix li us ut li inkʼaʼ us. Ak naabʼal rusilal xqataw rikʼin aʼin (Is. 48:17). Usta joʼkan, wank sut nachʼaʼajkoʼk chiqu xnajtobʼresinkil qibʼ rikʼin li qʼoqyink ut «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk». Qilaq kʼaru truuq qatenqʼankil.
Image digitally reproduced with the permission of the Papyrology Collection, Graduate Library, University of Michigan, P.Mich.inv. 6238. Licensed under CC by 3.0
Ebʼ li naʼlebʼ li kixtzʼiibʼa laj Pablo rehebʼ laj Éfeso jwal wank xwankil choʼq qe anaqwan. (Chaawil li raqal 7).b
QATZʼEQTAANAQ LI QʼOQYINK
8. Joʼ naxye Efesios 5:3-5, kʼaru tento teʼxtzʼeqtaana ebʼ laj Éfeso?
8 (Yaabʼasi Efesios 5:3-5). Re naq teʼxnajtobʼresi ribʼ rikʼin li yibʼru aj naʼlebʼ, ebʼ laj Éfeso tento teʼxtzʼeqtaana chixjunil li xikʼ naril li Jehobʼa. Saʼ xyanq aʼin moko kaʼaj tawiʼ wank li muxuk ibʼ wank ajwiʼ xyeebʼal li tzʼaj aj aatin. Laj Pablo kixye rehebʼ naq tento teʼxtzʼeqtaana li naʼlebʼ aʼin wi nekeʼraj xtawbʼal «li Xʼawabʼejilal li Kriist ut li Yos».
9. Kʼaʼut tento tqatzʼeqtaana yalaq kʼaru li naʼlebʼ li naʼokenk saʼ li muxuk ibʼ?
9 Weent ajwiʼ tqabʼaanu re naq inkʼaʼ «tzʼaqonk saʼ li naʼlebʼ li maakʼaʼ naʼok wiʼ li nachalk saʼ li qʼoqyink» (Efes. 5:11). Ak xʼilmank naq junaq li kristiʼaan li inkʼaʼ naxkanabʼ rilbʼal malaj rabʼinkil li tzʼaj aj naʼlebʼ malaj li muxuk ibʼ malaj naʼaatinak chirix aʼin, naru naq tmaakobʼq (Gén. 3:6; Sant. 1:14, 15). Jun eetalil, saʼ jun li tenamit naabʼalebʼ laj Testiiw xeʼxkʼubʼ jun li chʼuut saʼ internet bʼar nekeʼxtaqla ebʼ li esil. Saʼ xtiklajik naabʼal rehebʼ nekeʼaatinak chirix li xnaʼlebʼ li Yos. Abʼan timil timil xjalmank aʼin, xeʼxtikibʼ aatinak chirix li wank saʼ wiibʼal. Moqon, naabʼal rehebʼ xeʼxye naq xbʼaan aʼin, xeʼtʼaneʼk saʼ li muxuk ibʼ.
10. Kʼaru naraj laj Tza naq tqakʼoxla? (Efesios 5:6).
10 Jun rehebʼ li aaleek li kʼajoʼ naroksi laj Tza aʼan xbʼaanunkil naq ebʼ li kristiʼaan inkʼaʼ teʼxnaw li xjalanil li us rikʼin li inkʼaʼ us (Is. 5:20; 2 Cor. 4:4). Joʼkan naq, moko nasach ta qachʼool rilbʼal naq li ruuchichʼochʼ aʼin rajlal naxye naq moko maak ta li naʼlebʼ li naxye li Jehobʼa naq moko us ta (2 Ped. 2:19). Joʼkan naq ebʼ li pelikula, li naʼilmank saʼ tele ut li naʼlebʼ li wank saʼ internet nekeʼxkʼut li naʼlebʼ li inkʼaʼ naxchap ribʼ rikʼin li xnaʼlebʼ li Jehobʼa. Laj Tza naraj naq tqakʼoxla naq moko kaʼaj tawiʼ kʼulubʼanbʼil li xbʼaanuhomebʼ ut li tzʼaj aj naʼlebʼ li kʼaynaqebʼ xyuʼaminkil li kristiʼaan naxye ajwiʼ naq narajsi qu ut naq maakʼaʼ reekʼ (yaabʼasi Efesios 5:6).
11. Joʼ naqil rikʼin li kixkʼul li xʼAngela, kʼaʼut jwal wank xwankil xyuʼaminkil li naxye Efesios 5:7? (Chaawil ebʼ li jalam u).
11 Laj Tza naraj naq tqajunaji qibʼ rikʼinebʼ li kristiʼaan li nekeʼxbʼaanu naq inkʼaʼ tooʼabʼinq chiru li xnaʼlebʼ li Jehobʼa. Joʼkan naq laj Pablo kixye rehebʼ laj Éfeso naq inkʼaʼ teʼxjunaji ribʼ rikʼinebʼ li nekeʼxbʼaanu li yibʼru aj naʼlebʼ. Kixye rehebʼ: «Mexʼokenk chirixebʼ» (Efes. 5:7). Qʼaxal weent wiʼ chik tqabʼaanu chiruhebʼ laj Éfeso. Kʼaʼut? Xbʼaan naq anaqwan moko kaʼaj tawiʼ naqanumsi qahoonal rikʼinebʼ saʼ kristiʼaanil naqabʼaanu ajwiʼ saʼ internet. Li xʼAngelaa jun li hermaan re Asia naxchʼolobʼ chanru kixkʼe reetal naq jwal xiwxiw rilbʼal ebʼ li naʼlebʼ saʼ internet: «Timil timil chi inkʼaʼ taakʼe reetal naxjal li nakaakʼoxla. Xwulak jun hoonal bʼarwiʼ inkʼaʼ nikinxchʼaʼajki wank saʼ “amiiwil” rikʼinebʼ li inkʼaʼ nekeʼroxloqʼi li xnaʼlebʼ li Santil Hu. Xinʼok xkʼoxlankil naq maakʼaʼ reekʼ wi tinyuʼami li naʼlebʼ li xikʼ naril li Jehobʼa». Jwal us naq ebʼ li cheekel winq xeʼxtenqʼa re xjalbʼal li naʼlebʼ li naʼajmank chiru! Aʼan naxye: «Anaqwan inkʼaʼ chik ninchʼik saʼ inkʼaʼuxl li naʼlebʼ li wank saʼ internet, ninsikʼ bʼan li xnaʼlebʼ li Yos».
Moko chixjunilebʼ ta li qamiiw nokooʼeʼxtenqʼa re abʼink chiru li Jehobʼa. Ani tqasikʼebʼ? (Chaawil li raqal 11).
12. Kʼaru tento tqabʼaanu wi naqaj abʼink chiru li xnaʼlebʼ li Jehobʼa?
12 Usta li ruuchichʼochʼ naxye naq kʼulubʼanbʼil li yibʼru aj naʼlebʼ re li kristiʼaan inkʼaʼ tqakanabʼ naq aʼin tooxbʼalaqʼi xbʼaan naq tikʼtiʼ (Efes. 4:19, 20). Qakʼoxlaq: «Ma inkʼaʼ ninjunaji wibʼ wi moko naʼajmank ta rikʼinebʼ li wechtzolom, wechkʼanjel malaj jalan chik li kristiʼaan li inkʼaʼ nekeʼroxloqʼi li xnaʼlebʼ li Jehobʼa? Ma inkʼaʼ ninxiwak ut ninkol rix li xnaʼlebʼ li Santil Hu usta ebʼ li kristiʼaan nekeʼxye naq maakʼaʼ ninkʼulubʼa?». Joʼ naxye 2 Timoteo 2:20-22, weent ajwiʼ tqabʼaanu naq tqasikʼ ebʼ li qamiiw saʼ li chʼuut. Qajultikaq naq moko chixjunilebʼ ta tooʼeʼxtenqʼa re naq toowanq chi tiik ru qachʼool chiru li Jehobʼa.
MIQAKANABʼ «WANK JOʼ RALAL XKʼAJOL LI SAQENK»
13. Kʼaru naraj xyeebʼal junelik «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk»? (Efesios 5:7-9).
13 Naq ak kixqʼusebʼ laj Éfeso re naq inkʼaʼ chik teʼwanq saʼ qʼoqyink, laj Pablo kixye rehebʼ: «Meekanabʼ wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk» (yaabʼasi Efesios 5:7-9). Kʼaru naraj xyeebʼal? Naq junelik teʼwanq joʼ tzʼaqal aj paabʼanel. Re xbʼaanunkil, tento tqabʼaanu naabʼal li naʼlebʼ. Jun rehebʼ aʼan rilbʼal ut xtzolbʼal rajlal kutan li Santil Hu ut ebʼ li qatasal hu. Naq tqabʼaanu, qʼaxal tqakʼe reetal li xʼeetalil ut li xkʼutum li Jesukriist, li «xsaqenk li ruuchichʼochʼ» (Juan 8:12; Prov. 6:23).
14. Chanru truuq qatenqʼankil li santil musiqʼej?
14 Wi junelik naqaj «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk», naʼajmank ajwiʼ li tenqʼ re li xsantil musiqʼej li Yos. Kʼaʼut? Xbʼaan naq jwal chʼaʼaj wank chi saq ru qachʼool saʼ li ruuchichʼochʼ aʼin li nujenaq chi yibʼru aj naʼlebʼ (1 Tes. 4:3-5, 7, 8). Li santil musiqʼej truuq qatenqʼankil re xqʼaxbʼal ru li xnaʼlebʼ ut li xbʼaanuhom li ruuchichʼochʼ aʼin, li inkʼaʼ naxchap ribʼ rikʼin li naxkʼoxla li Yos. Truuq ajwiʼ qatenqʼankil re naʼlebʼak rikʼin «li usilal, li tiikilal ut li yaal» (Efes. 5:9).
15. Kʼaru tooruuq xbʼaanunkil re xkʼulbʼal li santil musiqʼej? (Efesios 5:19, 20).
15 Li Jesús kixye naq li Jehobʼa «tixkʼe li santil musiqʼej rehebʼ li nekeʼpatzʼok re» (Luc. 11:13). Jun naʼlebʼ re xkʼulbʼal, aʼan xtzʼaamankil re li Jehobʼa. Jun chik li naʼlebʼ bʼarwiʼ naqakʼul, aʼan naq naqakʼe xloqʼal li Jehobʼa saʼebʼ li chʼutam rochbʼeenebʼ li hermaan (yaabʼasi Efesios 5:19, 20). Li santil musiqʼej tooxtenqʼa re naq li tqabʼaanu saʼ li qayuʼam tixsahobʼresi xchʼool li Yos.
16. Kʼaru tooxtenqʼa re naq us li tqasikʼ xbʼaanunkil? (Efesios 5:10, 17).
16 Naq tqasikʼ li naʼlebʼ li jwal wank xwankil saʼ li qayuʼam, tento tqatzʼil rix «bʼar wank li rajom li Jehobʼa» ut xyuʼaminkil (yaabʼasi Efesios 5:10, 17). Naq naqasikʼ ebʼ li naʼlebʼ li wank saʼ li Santil Hu, yooko xsikʼbʼal kʼaru naxkʼoxla li Yos chirix li naʼlebʼ aʼan. Naq naqayuʼami ebʼ li naʼlebʼ aʼin, naru naq us li tqasikʼ xbʼaanunkil.
17. Chanru tooruuq roksinkil chiʼus li hoonal? (Efesios 5:15, 16; chaawil li jalam u).
17 Laj Pablo kixye rehebʼ laj Éfeso naq teʼroksi chiʼus li hoonal (yaabʼasi Efesios 5:15, 16). «Li Maaʼus», aʼ laj Tza, twulaq raj chiru rilbʼal naq laatzʼaq qu chi xbʼaanunkil li xnaʼlebʼ li ruuchichʼochʼ ut naq maakʼaʼaq qahoonal re kʼanjelak chiru li Yos (1 Juan 5:19). Naru naq saʼ junpaat taaxik qachʼool chirix li tumin, li tzolok malaj li kʼanjel ut inkʼaʼ tqasikʼ xkʼebʼal xkomon qakʼanjel chiru li Jehobʼa. Wi tqakʼul raj aʼin, aweʼ tixkʼutbʼesi naq yooko chi kʼoxlak joʼ li ruuchichʼochʼ. Yaal naq moko maak ta xbʼaanunkil ebʼ li naʼlebʼ aʼin abʼan maajunwa tqakʼe xbʼeenwa saʼ li qayuʼam. Re junelik «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk», tento tqoksi «chiʼus li hoonal», naraj xyeebʼal, naq tqakʼe qachʼool chirix li jwal wank xwankil.
Ebʼ laj paabʼanel re Éfeso xeʼyeeheʼk re naq teʼroksi chiʼus li xhoonal. (Chaawil li raqal 17).
18. Kʼaru kixbʼaanu laj Donald re roksinkil chiʼus li xhoonal?
18 Qasikʼaq xkʼebʼal xkomon li qakʼanjel chiru li Jehobʼa. Aʼan li kixbʼaanu laj Donald li wank Sudáfrica. Aʼan naxye: «Xintzʼil rix linwanjik ut xintzʼaama re li Jehobʼa naq tinxtenqʼa re xkʼebʼal xkomon inhoonal saʼ li xkʼanjel. Xinpatzʼ re naq tinxtenqʼa chi xtawbʼal jun li kʼanjel li tixbʼaanu naq tinkʼe xkomon inhoonal saʼ li puktesink. Rikʼin xtenqʼ li Jehobʼa, xintaw. Joʼkan naq rochbʼeen li wixaqil xooʼok xkʼebʼal chixjunil li qahoonal re li Jehobʼa».
19. Kʼaru tento tqabʼaanu re junelik «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk»?
19 Chʼolchʼo naq li esilhu li kixtzʼiibʼa laj Pablo rehebʼ laj Éfeso kixtenqʼahebʼ re naq teʼwanq chi tiik ru xchʼool chiru li Jehobʼa ut truuq ajwiʼ qatenqʼankil. Joʼ xqil, nokooxtenqʼa re naq chaabʼil li ajsibʼaal u li tqasikʼ ut ebʼ li qamiiw. Joʼkan ajwiʼ nokooxtenqʼa re naq chaabʼilaqo aj tzolonel re li Santil Hu ut chi joʼkan tqakanabʼ naq li saqenk re li yaal tooxbʼeresi. Joʼkan ajwiʼ naxjultika chiqu naq jwal wank xwankil li santil musiqʼej, li nokooxtenqʼa chi xyuʼaminkil li chaabʼil naʼlebʼ. Wi naqayuʼami li naʼlebʼ li kixkʼe laj Pablo, li tqasikʼ xbʼaanunkil saʼ li qayuʼam tixsahobʼresi xchʼool li Jehobʼa. Xbʼaanunkil chixjunil aʼin, tixbʼaanu naq tqatzʼeqtaana li qʼoqyink re li ruuchichʼochʼ ut junelik toowanq saʼ li saqenk.
KʼARU RAJ TAASUME?
Kʼaru naxkʼutbʼesi «li saqenk» ut «li qʼoqyink» li natawmank saʼ Efesios 5:8?
Kʼaru tento tqabʼaanu re xtzʼeqtaanankil «li qʼoqyink»?
Kʼaru tento tqabʼaanu re junelik «wank joʼ ralal xkʼajol li saqenk»?
BʼICH 95 Nalemtzʼunk li saqenk
a Xjalmank wiibʼ oxibʼ li kʼabʼaʼej.
b XCHʼOLOBʼANKIL LI JALAM U: Jalam u re li reetalil li esilhu li kixtzʼiibʼa laj Pablo rehebʼ laj Éfeso.