Šeštadienis, rugsėjo 13 d.
Esi labai brangus žmogus (Dan 9:23).
Danielius dar jaunystėje drauge su kitais karo belaisviais buvo išvestas į Babiloniją, toli nuo gimtojo krašto. Babiloniečiai matė, kad vaikinas „be jokio trūkumo, gražios išvaizdos“ ir kilęs iš kilmingos šeimos, tad nutarė mokyti jį chaldėjų rašto ir kalbos, kad galėtų tarnauti karaliaus rūmuose (Dan 1:3, 4, 6; 1 Sam 16:7). Jehova Danielių mylėjo dėl jo dvasingumo. Prisiminkime, kad pranašas Ezechielis paminėjo Danielių greta kitų dviejų dievobaimingų vyrų – Nojaus ir Jobo. Pastarieji Jehovos malonę pelnė per ištisus uolios tarnybos dešimtmečius, o Danieliui tuo metu gal buvo tik apie dvidešimt ar vos daugiau (Pr 5:32; 6:9, 10; Job 42:16, 17; Ez 14:14). Ir Dievo akyse jis išliko doras, atsidavęs tarnas per visą savo ilgą gyvenimą (Dan 10:11, 19). w23.08 2 ¶1–2
Sekmadienis, rugsėjo 14 d.
Kad su visais šventaisiais gerai suvoktumėte plotį, ilgį, aukštį, gylį (Ef 3:18).
Jei ruošiesi pirkti namą, tikriausiai norėsi jį apeiti ir gerai apžiūrėti. Skaityti ir studijuoti Bibliją – tai tarsi vaikščioti po tokį namą. Greitai ją skaitydami sužinome tik esminius faktus – „Dievo apreikštojo žodžio pradmenis“ (Hbr 5:12). To neužtenka. Turėtume, taip sakant, įžengti vidun ir patyrinėti detales. Kad kuo geriau permanytume Biblijos mokymus, reikia įžvelgti, kaip joje aprašyti dalykai tarpusavyje susiję. Mums svarbu žinoti ne tik kuo tikime, bet ir kodėl tuo tikime. Kad Dievo Žodį puikiai išmanytume, būtina perprasti ir giliausias Biblijos tiesas. Apaštalas Paulius ragino bendratikius tyrinėti Dievo Žodį taip stropiai, kad suvoktų tiesos „plotį, ilgį, aukštį, gylį“. Tik taip jie galėjo „įsišaknyti ir įsitvirtinti“ ir išsiugdyti stiprų tikėjimą (Ef 3:14–19). Tas pamokymas svarbus mums visiems. w23.10 18 ¶1–3
Pirmadienis, rugsėjo 15 d.
Broliai, mokykitės iš pranašų, kurie kalbėjo Jehovos vardu, – sekite jų kantrybės ir ištvermės varguose pavyzdžiu (Jok 5:10).
Biblijoje randame daugelį kantrybės pavyzdžių. Ar nesinori kai kuriuos iš jų patyrinėti per asmenines studijas? Antai Dovydą dar jaunuolį Jehova patepė būsimuoju Izraelio karaliumi. Tačiau jam teko laukti nemažai metų, kol sėdo į valdovo sostą. Arba prisimink Simeoną ir Oną. Jie abu ilgai laukė žadėtojo Mesijo ir visą tą laiką ištikimai tarnavo Dievui (Lk 2:25, 36–38). Gilindamasis į tokius pavyzdžius pasvarstyk: iš kur šis žmogus sėmėsi kantrybės? kuo tai buvo jam naudinga? kaip galiu juo sekti? Verta pagalvoti ir apie tuos, kas kantrybės pristigo (1 Sam 13:8–14). Apie juos skaitydamas taip pat kelk klausimus, pavyzdžiui: kodėl jis kantrybės stokojo? kokios buvo pasekmės? w23.08 25 ¶15