Apaštalų darbai
17 Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atkeliavo į Tesaloniką. Ten buvo žydų sinagoga. 2 Taigi Paulius, kaip buvo pratęs, nuėjo pas juos ir tris šabus su jais diskutavo remdamasis Raštais, 3 aiškino ir Raštų žodžiais įrodinėjo, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš mirusiųjų, ir sakė: „Kristus — tai tas Jėzus, apie kurį aš jums skelbiu.“ 4 Kai kurie iš jų, taip pat didelė daugybė Dievą garbinančių graikų ir nemažai žymių moterų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo.
5 Bet žydai, apimti pavydo, pasikvietė nedorų vyrų, dykinėjančių turgavietėje, ir subūrę minią ėmė kelti mieste sąmyšį. Jie įsiveržė į Jasono namus ir jų ten ieškojo, norėdami išvesti liaudžiai. 6 Neradę nutempė Jasoną ir kai kuriuos kitus brolius pas miesto vadovus* šaukdami: „Tie žmonės, kurie sukėlė suirutę tarp visos žemės gyventojų, atėjo ir čia, 7 ir Jasonas juos svetingai priėmė! Jie visi eina prieš Cezario potvarkius, tvirtindami esant kitą karalių — Jėzų.“ 8 Tokiomis kalbomis jie privertė minią ir miesto vadovus sunerimti. 9 Šie paėmė iš Jasono ir kitų atitinkamą užstatą ir juos paleido.
10 Broliai tuoj pat nakčia išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, juodu nuėjo į žydų sinagogą. 11 Tenykščiai buvo kilnesni už tesalonikiečius — jie labai mielai priėmė žodį ir kasdien atidžiai tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų. 12 Todėl daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai graikų — gerbiamų moterų ir vyrų. 13 Tesalonikos žydai, sužinoję, kad Paulius skelbia Dievo žodį ir Berėjoje, nuvyko ir tenai audrinti bei kurstyti liaudies. 14 Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten. 15 Pauliaus palydovai padėjo jam nukakti iki Atėnų ir, paliepti̇̀ perduoti Silui ir Timotiejui įsakymą kuo greičiau pas jį atvykti, iškeliavo.
16 Belaukdamas jų Atėnuose ir matydamas, kad miestas pilnas stabų, Paulius savo dvasioje netvėrė apmaudu. 17 Taigi jis diskutavo su žydais bei kitais Dievo garbintojais sinagogoje, taip pat kasdien turgavietėje su tais, kurie ten būdavo. 18 Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai ėmė su juo ginčytis. Vieni sakė: „Ką šitas niektauza* nori pasakyti?“ Kiti kalbėjo: „Atrodo, jis yra svetimų dievybių skelbėjas.“ Mat Paulius skelbė gerąją naujieną apie Jėzų ir prisikėlimą. 19 Pasiėmę jie nuvedė jį į Areopagą sakydami: „Ar galėtume sužinoti, kas tai per naujas mokslas, apie kurį tu kalbi? 20 Mūsų ausys girdi tave šnekant keistų dalykų, todėl norime sužinoti, ką jie reiškia.“ 21 Mat visiems atėniečiams ir ten gyvenantiems* svetimšaliams laisvalaikiu niekas daugiau nerūpėjo, kaip tik papasakoti arba išgirsti ką nors naujesnio. 22 Paulius atsistojo Areopago viduryje ir ėmė kalbėti:
„Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais pranokstate kitus dievybių baime. 23 Antai vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau ir aukurą su užrašu ‘Nežinomam Dievui’. Taigi, ką jūs nepažinodami garbinate, tą aš jums ir skelbiu. 24 Dievas, kuris padarė pasaulį ir visa, kas jame, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena rankų darbo šventyklose 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors reikėtų, — jis pats duoda visiems gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vieno žmogaus jis iškildino visas žmonių tautas, kad jos gyventų visoje žemėje, nustatė apibrėžtus laikus ir žmonių gyvenamąsias ribas, 27 idant jie ieškotų Dievo, — galgi užčiuops jį ir suras; nors, tiesą sakant, jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš jo.’
29 Taigi, būdami kilę iš Dievo, neturėtume manyti, kad Dieviškoji Esybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį, kokį nors žmogaus meno ir išmonės kūrinį. 30 Tiesa, Dievas nebežiūri šitokio neišmanymo laikų ir dabar žmonėms praneša, kad visi visur turi atgailauti, 31 nes jis nustatė dieną, kada ketina teisingai teisti gyvenamą žemę per vieną savo paskirtą vyrą, ir visiems tai laidavo, prikeldamas jį iš mirusiųjų.“
32 Išgirdę apie mirusiųjų prisikėlimą, kai kurie ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai pasiklausysime tavęs kitą kartą.“ 33 Taip Paulius nuo jų pasišalino. 34 Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Tarp jų buvo Areopago narys Dionizijas, moteris, vardu Damaridė, ir kiti su jais.