2 Korintiečiams
12 Turiu girtis. Naudos iš to nėra, bet eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų. 2 Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų — nežinau, ar kūne, nežinau, ar iš kūno, Dievas žino, — buvo staigiai paimtas ir nuneštas iki trečiojo dangaus. 3 Taip, pažįstu tokį žmogų, kuris — ar kūne, ar atskirai nuo kūno, nežinau, Dievas žino, — 4 buvo staigiai nuneštas į rojų ir girdėjo žodžius, kurie nesakomi, kurių žmogui nevalia ištarti. 5 Girsiuosi tokiu žmogumi, o savimi nesigirsiu, nebent savo silpnumais. 6 Net jeigu norėčiau girtis, kvailas nebūčiau, nes sakyčiau tiesą. Bet aš nuo to susilaikau, kad niekas nepriskaičiuotų man daugiau negu manyje mato ar iš manęs girdi, — 7 nepriskaičiuotų dėl tokių nepaprastų apreiškimų.
Todėl, kad pernelyg neišsiaukštinčiau, man duotas dyglys kūne, Šėtono angelas, kad mane smūgiuotų ir pernelyg neišsiaukštinčiau. 8 Dėl to tris kartus maldavau Viešpatį, kad dyglys nuo manęs atstotų, 9 bet jis man pasakė: „Tau pakanka mano malonės, nes mano galia tampa tobula silpnume.“ Tad, užuot dar prašęs, kuo mieliausiai girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė gaubtų mane tarsi palapinė. 10 Taigi džiaugiuosi silpnumais, įžeidinėjimais, nepritekliais, persekiojimais ir sunkumais dėl Kristaus, mat kai esu silpnas, tada esu galingas.
11 Pasidariau kvailas. Jūs mane privertėte, o juk turėjote mane užtarti. Aš gi nesu niekuo prastesnis už jūsų ypatinguosius apaštalus, nors esu niekas. 12 Išties, apaštalo ženklai buvo su visokeriopa ištverme parodyti tarp jūsų ženklais, stebuklais ir galingais darbais. 13 Kuo buvote mažiau pamaloninti už kitas bendruomenes? Tik tuo, kad aš netapau jums našta. Atleiskite man šitą neteisybę!
14 Štai šis kartas jau trečias, kai esu pasirengęs pas jus atvykti, tačiau našta nebūsiu. Juk ieškau ne to, kas jūsų, — ieškau jūsų pačių. Ne vaikai tėvams turi turtą krauti, o tėvai vaikams. 15 Aš savo ruožtu kuo mieliausiai eikvosiu, ką turiu, ir pats leisiuosi išeikvojamas jūsų sielų labui. Negi mylėdamas jus labiau, esu mylimas mažiau? 16 Kad ir kaip būtų, aš jūsų neapsunkinau. Tačiau sakote, kad buvau gudrus ir pagavau jus suktybe. 17 Argi jumis pasinaudojau per kurį nors iš tų, kuriuos pas jus siunčiau? 18 Aš paraginau Titą ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Argi Titas jumis kaip nors pasinaudojo? Argi mes neveikėme ta pačia dvasia? Argi nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?
19 Gal jums vis dar atrodo, kad mes prieš jus ginamės? Mes kalbame Kristuje priešais Dievą. Mylimieji, visa darome jums ugdyti. 20 Mat bijau, kad kartais atvykęs nerasčiau jūsų kitokių negu norėčiau ir man netektų būti kitokiam negu jūs norėtumėte, kad kartais nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumų, vaidų, pagiežingų apkalbų, šnibždėjimosi, pasipūtimų, netvarkos, 21 kad, kai vėl atvyksiu, mano Dievas manęs pas jus nepažemintų ir man netektų sielvartauti dėl daugelio, kurie jau anksčiau nuodėmiavo, bet taip ir neatgailavo dėl to, ką darė, — dėl netyrumo, ištvirkavimo ir įžūlaus elgesio.