Apaštalų darbai
4 Kai juodu kalbėjo žmonėms, prisistatė aukštieji kunigai, šventyklos sargybos viršininkas ir sadukiejai.+ 2 Šie piktinosi, kad apaštalai moko liaudį ir skelbia apie Jėzaus prisikėlimą iš mirusių,+ 3 todėl suėmė juos ir uždarė+ iki kitos dienos (mat jau buvo vakaras). 4 Tačiau daugelis klausiusių tos kalbos įtikėjo, ir tikinčiųjų padaugėjo iki maždaug penkių tūkstančių vyrų.+
5 Kitą dieną Jeruzalėje susirinko žydų vadovai, vyresnieji ir Raštų aiškintojai, 6 įskaitant Aną,+ vieną iš aukštųjų kunigų, taip pat Kajafą,+ Joną, Aleksandrą ir visus iš to kunigo giminės. 7 Pasistatę apaštalus viduryje jie paklausė: „Kieno įgalioti tai padarėte? Kieno vardu?“ 8 Tada Petras, kupinas šventosios dvasios,+ kreipėsi į juos:
„Tautos vadovai ir vyresnieji! 9 Jei šiandien dėl geradarystės luošam žmogui+ esame tardomi ir norite žinoti, kieno dėka jis pagijo, 10 tebūna visiems jums ir visai Izraelio liaudžiai žinoma, kad tai padaryta Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu.+ Jūs prikalėte jį prie stulpo,+ bet Dievas jį iš mirusių prikėlė.+ Tai jo dėka šis žmogus stovi jūsų akivaizdoje sveikas. 11 Jis yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, paniekinote ir kuris tapo kertiniu akmeniu*’.+ 12 Ir niekas kitas mūsų neišgelbės, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo.+ Tik per jį galime būti išgelbėti.“+
13 Matydami, kaip drąsiai Petras ir Jonas kalba, ir supratę, kad jiedu tėra nemokyti, paprasti žmonės,+ jie stebėjosi. Be to, atpažino juodu buvus kartu su Jėzumi.+ 14 Regėdami greta apaštalų stovintį pagydytą žmogų,+ jie neturėjo kaip paprieštarauti,+ 15 tad įsakė jiems išeiti iš Sinedriono ir ėmė tartis: 16 „Ką darysime su šiais žmonėmis?+ Juk jiedu padarė kai ką išties nepaprasta, ir tai pagarsėjo tarp visų Jeruzalės gyventojų.+ Mes negalime to paneigti. 17 Bet kad tos kalbos liaudyje nebesklistų, prigrasinkime juos niekam šituo vardu nebekalbėti.“+
18 Tuomet jie pasišaukė juodu ir paliepė, kad niekur Jėzaus vardu nekalbėtų ir nemokytų. 19 Petras ir Jonas atsakė: „Ar teisinga Dievo akivaizdoje klausyti jūsų, o ne Dievo? Spręskite patys. 20 O mes negalime liautis kalbėję apie tai, ką matėme ir girdėjome.“+ 21 Taigi jie dar sykį juos prigrasino ir paleido, nes nerado dingsties nubausti. Ir dar jie prisibijojo žmonių,+ mat dėl to, kas buvo įvykę, visi šlovino Dievą. 22 Anam stebuklingai išgydytam žmogui buvo daugiau negu keturiasdešimt metų.
23 Paleisti jie nuėjo pas saviškius ir papasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji. 24 Išklausę juodu, susirinkusieji visi drauge meldėsi Dievui:
„Visavaldi, tu esi tas, kuris padarė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose,+ 25 ir kuris savo šventąja dvasia įkvėpė savo tarną, mūsų protėvį Dovydą ištarti:+ ‘Ko nerimsta tautos, ko gentys tuščias užmačias rezga? 26 Žemės karaliai pakilo ir valdovai susibūrė draugėn prieš Jehovą ir jo pateptąjį*.’+ 27 Išties, ir Erodas, ir Poncijus Pilotas+ su kitataučiais ir Izraelio žmonėmis susibūrė šiame mieste prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, tavo pateptąjį,+ 28 kad įvykdytų tai, kas tavąja galia* ir valia buvo iš anksto nustatyta.+ 29 Todėl dabar, Jehova, atkreipk dėmesį į jų grasinimus, suteik savo vergams didžios drąsos skelbti tavo žodį 30 ir ištiesk ranką, kad tavo šventojo tarno Jėzaus vardu būtų gydomi žmonės ir daromi ženklai ir stebuklai.“+
31 Jiems karštai pasimeldus, vieta, kur jie buvo susirinkę, sudrebėjo. Visi iki vieno prisipildė šventosios dvasios+ ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį.+
32 Įtikėjusiųjų daugybė buvo vieningi širdimi ir siela*. Nė vienas nesakė, kad tai, ką tùri, yra jo, – visa jiems buvo bendra.+ 33 Apaštalai su didžia galia liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą;+ su jais visais buvo didi malonė. 34 Nė vienas iš jų nestokojo,+ nes visi, kas turėjo ar žemės sklypų, ar namų, tuos parduodavo ir ką pardavę gaudavo, atnešdavo 35 ir atiduodavo apaštalams.+ Tada būdavo padalijama kiekvienam, kiek reikia.+ 36 Iš Kipro kilęs levitas, vardu Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu+ (išvertus – „paguodos sūnus“), 37 turėjo žemės. Ją pardavęs jis irgi atnešė pinigus ir atidavė apaštalams.+