Pradžios

32 Jokūbas patraukė toliau ir kelyje jį pasitiko Dievo angelai. 2 Juos pamatęs Jokūbas sušuko: „Čia Dievo stovykla!“ Todėl tą vietą jis pavadino Mahanaimais*.

3 Paskui Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro kraštą,+ į Edomą.+ 4 Pasiuntiniams jis liepė: „Mano viešpačiui Ezavui sakykite taip: ‘Štai ką tau praneša tavo tarnas Jokūbas: „Aš gyvenau pas Labaną, užsibuvau pas jį iki pat šiol.+ 5 Įsigijau jaučių, asilų, avių, tarnų ir tarnaičių.+ Dabar siunčiu tau apie tai žinią, mano viešpatie, tikėdamasis tavo malonės.“’“

6 Sugrįžę pas Jokūbą pasiuntiniai pranešė: „Mes nuvykome pas tavo brolį Ezavą. Dabar jis pats drauge su keturiais šimtais vyrų atkeliauja tavęs pasitikti.“+ 7 Jokūbas labai išsigando ir sunerimo.+ Jis padalijo savo žmones, kaimenes, galvijus ir kupranugarius į dvi stovyklas. 8 „Jeigu Ezavas užpultų vieną stovyklą, kita galės pabėgti“, – manė jis.

9 Tada Jokūbas meldėsi: „O Jehova, mano tėvo Abraomo Dieve ir mano tėvo Izaoko Dieve, tu pats man sakei: ‘Grįžk į savo kraštą, pas savo giminaičius ir aš būsiu tau maloningas.’+ 10 Nesu vertas tokio didžio gerumo* ir tokios ištikimybės, kokią parodei savo tarnui.+ Kadaise, kai perbridau Jordaną, tik lazdą teturėjau, o dabar esu išaugęs į dvi stovyklas.+ 11 Meldžiu, išgelbėk mane+ nuo mano brolio Ezavo rankos. Bijau, kad jis atėjęs užpuls mane+ ir motinas su vaikais. 12 Tu juk žadėjai: ‘Būsiu tau labai maloningas ir padarysiu, kad tavo palikuonių bus kaip pajūrio smilčių – nesuskaičiuojama daugybė.’“+

13 Ten jis pernakvojo ir paskui iš to, ką buvo įsigijęs, parinko Ezavui dovanų:+ 14 200 ožkų ir 20 ožių, 200 avių ir 20 avinų, 15 30 žindančių kupranugarių su jaunikliais, 40 karvių ir 10 jaučių, 20 asilių ir 10 asilų.+

16 Gyvulius, bandą po bandos, jis perdavė savo tarnams ir prisakė: „Eikite pirma manęs ir ginkite bandas atstu vieną nuo kitos.“ 17 Pirmajam jis paliepė: „Jei mano brolis Ezavas tave sutikęs paklaustų: ‘Kieno tu esi, kur keliauji ir kam priklauso šie gyvuliai?’, 18 atsakyk jam taip: ‘Šie gyvuliai priklauso tavo tarnui Jokūbui. Jis siunčia juos dovanų savo viešpačiui Ezavui.+ Pats irgi ateina mums iš paskos.’“ 19 Antram, trečiam tarnui ir visiems gyvulių varovams jis liepė: „Sutikę Ezavą jūs irgi kalbėkite tą patį, 20 sakykite: ‘Tavo tarnas Jokūbas pats ateina mums iš paskos.’“ Jokūbas mat svarstė sau mintyse: „Jei pirma savęs siųsiu dovanas,+ gal brolio širdis suminkštės ir jis bus man maloningas.“ 21 Taigi Jokūbas pirma savęs siuntė dovanas, o pats pasiliko nakvoti stovykloje.

22 Naktį jis atsikėlė, pasiėmė abi savo žmonas,+ abi tarnaites,+ vienuolika savo sūnų ir perbrido Jaboko brastą+ – 23 pirma perkėlė per upelį* šeimyną, o paskui pergabeno visa kita.

24 Jokūbas galiausiai pasiliko vienas. Tada pasirodė kažkoks vyras ir ėmė su juo grumtis. Taip jiedu grūmėsi iki pat aušros.+ 25 Matydamas, kad negali Jokūbo įveikti, tas vyras palietė jam klubo sąnarį* ir taip jiedviem besigrumiant sąnarys išniro.+ 26 Paskui vyras tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta.“ – „Nepaleisiu, kol manęs nepalaiminsi!“ – atsakė Jokūbas.+ 27 Anas paklausė: „Kuo tu vardu?“ – „Jokūbas.“ 28 Tada vyras tarė: „Nuo šiol būsi vadinamas nebe Jokūbu, o Izraeliu*,+ nes grūmeisi su Dievu+ ir su žmonėmis ir nugalėjai.“ 29 Jokūbas prašė: „Pasakyki, kuo tu vardu?“ Tačiau anas atsakė: „Kam klausi mano vardo?“+ Tada jis Jokūbą palaimino. 30 Tą vietą Jokūbas praminė Penieliu*,+ sakydamas: „Veidas į veidą regėjau Dievą ir likau gyvas!“+

31 Kol Jokūbas, šlubčiodamas išnarinta koja,+ perėjo Penuelį*, patekėjo saulė. 32 Kadangi anas vyras palietė Jokūbui klubo sąnarį ties šlaunies sausgysle*, Izraelio sūnūs iki pat šios dienos nevalgo šlaunies sausgyslės, esančios ties klubo sąnariu.