Informacijos perteklius — Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA

Informacijos perteklius

DVIDEŠIMTAJAME amžiuje, kaip niekad anksčiau, gausu informacijos. Per spaudinius, radiją bei televiziją, per „Internetą“ ir kitas priemones pasauliui teikiama gausybė žinių. Deividas Šenkas savo knygoje Data Smog — Surviving the Information Glut rašo: „Informacijos iš tiesų pasidarė pavojingai daug. ... Dabar mes galime ‛nutukti’ nuo informacijos.“

Štai paimkime pavyzdžiu tik vieną gerai žinomą laikraštį. Sakoma, kad įprastame The New York Times šiokiadienio numeryje yra daugiau informacijos, negu eilinis XVII amžiaus Anglijos gyventojas būtų galėjęs sužinoti per visą savo gyvenimą. Tačiau be dienraščių, įvairiausi žurnalai bei knygos gausybe temų papildo teikiamų žinių srautą. Knygų kasmet išspausdinama dešimtys tūkstančių. Be to, mokslinės informacijos kiekis kas šešeri metai padvigubėja, tad nenuostabu, jog visame pasaulyje vien techninio pobūdžio žurnalų išleidžiama per 100000. Turintieji kompiuterius gali daug sužinoti per „Internetą“.

O žurnalai? Verslo žurnalai, žurnalai moterims bei paaugliams, sporto bei pramogų žurnalai, žurnalai kone visomis temomis ir žmones dominančiais klausimais užtvindė pasaulį, reikalaudami mūsų dėmesio. Ką galima pasakyti apie reklamuotojus, kurie buvo taikliai pavadinti „niekų liaupsintojais“? Savo knygoje Information Anxiety rašytojas Ričardas S. Vurmanas rašo: „Reklamų agentūros atakuoja mūsų jausmus kruša reklamų, kurios prašosi žiūrimos, klausomos, uostomos ir liečiamos.“ Jų tvirtinimu, tau reikia naujausio gaminio, šiuolaikiškiausio daikto, kad neatsiliktum nuo kaimyno.

Australų psichologas bei sociologas daktaras Hju Mekajas pasakė, kad ‛pasaulis užtvindomas informacija, o žmonės raginami naudotis didžiausio informacijos tinklo greituoju kanalu’. Daktaro Mekajo nuomone, problema ta, kad staiga pagausėjus naujienų bei pranešimų apie naujausius įvykius, transliuojamų per radiją bei televiziją, ir įspūdingai plečiantis kompiuteriniams informacijos tinklams, gimė pasaulis, kuriame daugelis žmonių yra imlūs viešai skleidžiamai informacijai, dažnai tik iš dalies atspindinčiai faktus bei įvykius.

Kas yra informacija?

Lotynų kalbos šakninis žodis informare reiškia formuoti medžiagą, panašiai kaip puodžius formuoja molį. Todėl kai kurie žodžio „informuoti“ apibrėžimai teikia reikšmę „formuoti protą“, „formuoti ir mokyti protą“. Dauguma skaitytojų aiškiai prisimena nelabai senus laikus, kai informacija buvo tik faktai ir duomenys, pranešantys mums detales, tarkim, kas, kur, ką, kada ir kaip. Nebuvo jokios specialios informacinės kalbos ar žodyno. Mums tereikėdavo pasiteirauti žinių arba paieškoti jų patiems.

Bet atėjo paskutinis šio amžiaus dešimtmetis, ir žmonės sugalvojo tiek daug naujų informacinių žodžių, kad vien jie gali trikdyti. Nors kai kurie iš tų žodžių bei posakių paprastesni ir suprantamesni, pavyzdžiui, „infomanija“, „technofilija“, „informacijos amžius“, kiti gali būti iš tiesų keblūs. Šiandien pasaulis apimtas infomanijos — įsitikinimo, kad daugiausiai žinąs yra pranašesnis už tuos, kurie negali gauti tiek žinių, ir kad informacija jau nėra priemonė siekti tikslo, bet pats tikslas.

Šį potraukį palaiko gausybė telekomunikacijos priemonių, tokių kaip fakso aparatai, belaidžiai telefonai ir asmeniniai kompiuteriai, kai kurių manymu, esantys informacijos amžiaus simboliu bei talismanu. Tiesa, kad kompiuterių patogumas, greitis ir galingumas leidžia sužinoti kaip niekad daug, — tiek daug, kad Nikolas Negropontė iš Masačusetso Technologijos instituto sako: „Kompiuteriu jau ne vien dirbama. Juo gyvenama.“ Dėl to informaciją bei ją teikiančią technologiją visuose žemės kampeliuose perdėtai vertina, kartais net garbina daugybė uolių entuziastų. Televizijos naujienos bei einamųjų įvykių apžvalgos laikomos kone evangelijomis, o galybę nereikšmingų smulkmenų, pateikiamų per televizijos pašnekesių laidas, suryja dažnai neišranki, patikli visuomenė.

Būtent dėl to, kad informacijos amžius pakeitė mūsų gyvenseną bei darbą, daug žmonių šiandien vienaip ar kitaip yra sunerimę dėl informacijos. Kas gi yra nerimas dėl informacijos? Kaip tu gali sužinoti, ar jis daro tau poveikį? Ar galėtumei imtis kokių nors priemonių?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]