Kas sukelia nerimą dėl informacijos?

„NERIMAS DĖL INFORMACIJOS kyla vis didėjant prarajai tarp to, ką mes suprantame, ir ką manome turį suprasti. Tai bedugnė tarp informacijos ir žinių, kuri atsiveria, kai informacija mums nesuteikia to, ką mes norime ar turime žinoti.“ Taip savo knygoje Information Anxiety rašė Ričardas S. Vurmanas. „Žmonės ilgai nesuvokė, kiek daug jie nežino, tai yra nežinojo, ko jie nežino. Bet dabar žmonės žino, ko jie nežino, todėl pradeda nerimauti.“ Dėl to dauguma iš mūsų galbūt mano, kad turime žinoti daugiau negu žinome. Mes įsidėmime dalį faktų iš didelio mums plūstančio informacijos srauto. Tačiau dažnai nežinome, ką su jais daryti. Be to, mums gal atrodo, kad visi kiti žino bei supranta daug daugiau už mus. Štai mums ir kyla nerimas!

Deividas Šenkas tvirtina, kad informacijos perteklius tapo teršalu, keliančiu „informacinį rūką“. Jis priduria: „Informacinis rūkas trukdo; jis neduoda ramybės ir kliudo būtiniems apmąstymams. ... Jis mus vargina.“

Tiesa, kad informacijos arba medžiagos perteklius gali sukelti nerimą, bet taip gali būti ir tada, kai mes turime nepakankamai informacijos arba, dar blogiau, esame klaidingai informuoti. Tai tartum jaustis vienišam kambaryje, sausakimšame žmonių. Kaip savo knygoje Megatrends sako Džonas Neisbitas, „mes skęstame informacijoje, bet mums trūksta žinių“.

Kaip tave gali paveikti kompiuterinis nusikalstamumas

Susirūpinimą kelia ir staigus kompiuterinio nusikalstamumo augimas. Dr. Frederikas B. Kohenas savo knygoje Protection and Security on the Information Superhighway išreiškia susirūpinimą: „Federalinio tyrimų biuro duomenimis, kasmet net 5 milijardai dolerių prarandama dėl kompiuterinio nusikalstamumo. Ir nors neįtikima, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Informacinių priemonių trūkumais taip pat pasinaudojama siekiant paimti viršų derybose, suteršti gerą vardą, laimėti karinius nesutarimus, net žudyti.“ Vis didesnis susirūpinimas kyla ir dėl to, kad vaikams prieinama kompiuterinė pornografija, jau nekalbant apie žmonių kišimąsi į kitų asmeninį gyvenimą.

Nesąžiningi kompiuterių aistruoliai kompiuterinius tinklus tyčia užkrečia virusais, tuo sukeldami netvarką. Programuotojai nusikaltėliai neteisėtai įsiskverbia į elektronines sistemas ir išgauna slaptą informaciją, kartais netgi vagia pinigus. Tokia veikla gali padaryti žlugdantį poveikį tūkstančiams žmonių, turinčių asmeninius kompiuterius. Kompiuterinis nusikalstamumas kelia grėsmę verslui ir vyriausybei.

Poreikis būti gerai informuotam

Žinoma, visi mes turime būti gerai informuoti, tačiau informacijos gausa ne visada mus iš tiesų pamoko, nes daug pateikiamos tariamos informacijos tėra viso labo tik faktai ir sausi duomenys, nesusiję su mūsų patirtimi. Kai kurie netgi mano, kad šį reiškinį geriausia pavadinti ne „informacijos sprogimu“, o „duomenų sprogimu“ arba, dar ciniškiau, „neinformatyvumo sprogimu“. Štai ką apie tai mano ekonomikos analitikė Heizel Henderson: „Informacija savaime neapšviečia. Šiame visuomenės informavimo priemonių valdomame pasaulyje mes negalime paaiškinti, kas yra neteisinga informacija, dezinformacija ar propaganda. Sutelkus dėmesį vien į informaciją, pasekmė buvo milijardų vis mažiau reikšmingų sausų pavienių faktų perteklius, o ne naujo supratimo paieškos.“

Džozefas Dž. Espozitas, Britaniškosios enciklopedijos leidėjų grupės vadovas, sąžiningai įvertino: „Didžioji Informacijos amžiaus davinių dalis tiesiog nueina perniek; jie tik sukelia daug triukšmo. Informacijos sprogimas — tinkamas pavadinimas; sprogimas trukdo mums išvis ką nors išgirsti. O negalėdami išgirsti, negalime žinoti.“ Orenas E. Klapas pateikia savo pastabas: „Man atrodo, kad niekas nežino, kiek iš visuomenei pranešamų duomenų yra netikra informacija, kuri tarytum kažką pasako, bet iš tiesų nieko nepasako.“

Tu, be abejo, prisimeni, jog mokykloje daugiausia turėjai mokytis faktus, kad galėtum išlaikyti egzaminus. Daugelį kartų kimšai sau į galvą juos prieš pat egzaminą. Ar prisimeni, kaip kalei ilgą datų sąrašą per istorijos pamokas? Kiek tų įvykių bei datų tu gali dabar prisiminti? Ar tie faktai išmokė tave samprotauti ir daryti protingas išvadas?

Ar visada daugiau yra geriau?

Deramai nevaldoma aistra kaupti informaciją gali kainuoti daug laiko, miego, sveikatos ir net pinigų. Nors daugiau žinodamas žmogus turi daugiau galimybių, jis gali pradėti nerimauti, abejoti, ar patikrino ir gavo visą esamą informaciją. Dr. Hju Mekajas perspėja: „Iš tiesų informacija neapšviečia. Savaime ji nenušviečia mūsų gyvenimo prasmės. Ji ne ką tepadeda įgauti išminties. Iš tikrųjų, kaip ir turtai, ji gali net trukdyti įgyti išminties. Mes galime žinoti per daug, lygiai kaip ir turėti.“

Dažnai žmones slegia ne tik gausybė šiuo metu turimos informacijos, bet ir nusivylimas bandant paversti ją kuo nors suprantamu, prasmingu, iš tiesų pamokančiu. Buvo išreikšta mintis, kad mes galbūt „panašūs į ištroškusį žmogų, priverstą antpirščiu gerti iš gaisrinio hidranto. Informacijos gausa ir tai, kaip ji neretai pateikiama, daro ją mums nenaudingą“. Tad kiek informacijos pakanka, priklauso ne nuo jos kiekio, bet nuo kokybės ir nuo to, kiek ji vertinga mums patiems.

Ką galima pasakyti apie informacijos perdavimą?

Kitas šiuomet paplitęs posakis — „informacijos perdavimas“. Taip vadinamas informacijos persiuntimas elektroniniu būdu. Nors ši ryšių priemonė vertinga, ji nėra pati geriausia. Kodėl? Nes žmones mes suprantame geriau negu mašinas. Perduodant informaciją nėra matoma veido išraiška, žvilgsnis ar gestai, kurie labai dažnai duoda toną pokalbiui ir išreiškia jausmus. Bendraujant tiesiogiai šie veiksniai praturtina, neretai paaiškina žodžius. Nė vieno iš šių dalykų, padedančių suprasti, neįmanoma perduoti elektroniškai, net vis populiaresniu radijo telefonu. Kartais netgi tiesiogiai kalbantis pašnekovas nepasako tiksliai to, ką turi omenyje. Klausytojas gali savaip priimti bei suvokti žodžius ir suprasti juos neteisingai. Žymiai didesnis pavojus, kad taip nutiks, jeigu pašnekovo negalima matyti!

Liūdna gyvenimo tiesa, kad pernelyg daug laiko praleisdami prie kompiuterio monitoriaus arba televizoriaus kai kurių šeimų nariai susvetimėja.

Ar teko girdėti apie technofobiją?

„Technofobija“ tiesiogiai reiškia „technologijos baimė“, taip pat baimė naudotis kompiuteriais ir panašiais prietaisais. Kai kurių manymu, tai yra viena iš labiausiai paplitusių nerimo rūšių, atsiradusių informacijos amžiuje. Viename leidinio The Canberra Times straipsnyje, parengtame pagal agentūros „Associated Press“ pranešimą, sakoma: „Japonijos įstaigų vadovai bijo kompiuterių.“ Apie vienos didelės Japonijos įmonės direktorių buvo sakoma: „[Jis] turi galią ir prestižą. Bet atsisėdęs prie kompiuterio jis labai susijaudina.“ Vienos 880 japonų įmonių apžvalgos duomenimis, tik 20 procentų jų vadovų gali naudotis kompiuteriais.

Technofobiją padidina tokios didelės nelaimės kaip telefonų sistemos gedimas Niujorke 1991 metais, dėl kurio keletą valandų buvo trukdomas darbas vietiniuose oro uostuose. O ką galima pasakyti apie Trijų mylių saloje (Jungtinės Valstijos) 1979 metais įvykusią atominės elektrinės avariją? Elektrinės operatoriai tik po keleto lemtingų valandų suprato kompiuteriais valdomų pavojaus signalų reikšmę.

Tai tik keli pavyzdžiai, kokį didelį poveikį žmonijai padarė informacijos amžiaus technologija. Savo knygoje daktaras Frederikas B. Kohenas pateikia tokius susimąstyti skatinančius klausimus: „Gal neseniai buvai banke? Jeigu neveikė kompiuteriai, ar galėjai pasiimti iš banko pinigų? O prekybos centre? Ar būtų įmanoma tave aptarnauti, jeigu neveiktų kasos aparatai?“

Galbūt tau pažįstama viena ar daugiau iš šių išgalvotų situacijų:

• Savo nauju vaizdo magnetofonu norėtum įrašyti pasirinktą laidą, tačiau jis tartum turi per daug mygtukų. Tu arba nedrąsiai pakvieti savo devynmetį sūnėną įjungti magnetofoną, arba galiausiai nusprendi nežiūrėti laidos.

• Tau netikėtai prireikia pinigų. Nuvažiavęs prie artimiausio automatinio kasos aparato staiga prisimeni, jog paskutinį kartą, kai naudojaisi juo, sutrikęs paspaudei ne tuos mygtukus.

• Kabinete suskamba telefonas. Telefono linija per klaidą buvo perjungta tau. Skambina viršininkui, o šis — kitame aukšte. Perjungti telefoną gan paprasta, bet nebūdamas tikras tu nusprendi paprašyti, kad tai padarytų valdymo pulto operatorius.

• Tavo neseniai įsigyto automobilio prietaisų skydas atrodo kaip šiuolaikinio lėktuvo lakūno kabinoje. Netikėtai užsidega raudona lemputė ir tu pradedi nerimauti nežinodamas, ką tai reiškia. Tada turi paskaityti detalią instrukciją.

Tai tik keli technofobijos pavyzdžiai. Mes galime būti tikri, kad technologijos dėka ir toliau bus kuriama vis įmantresnė įranga, kurią ankstesnės kartos, be abejo, būtų pavadinusios „stebuklinga“. Norint veiksmingai pasinaudoti kaskart naujesniu šiuolaikiniu gaminiu, patenkančiu į prekyvietę, reikia sužinoti dar daugiau. Baugina net instrukcijos, kurias specialia kalba parašo žinovai,a darantys prielaidą, jog vartotojas supranta tuos žodžius ir turi tam tikrų žinių bei įgūdžių.

Štai kaip padėtį įvertino informacijos teoretikas Paulius Kaufmanas: „Mūsų visuomenės požiūris į informaciją, nors ir viliojantis, veikia visiškai priešingai. ... Viena priežastis ta, kad dėmesys per daug sutelkiamas į kompiuterius bei techniką ir per mažai — į žmones, kurie naudojasi informacija stengdamiesi suprasti pasaulį ir daryti gera vienas kitam. ... Blogai ne tai, kad mes labai vertiname kompiuterius, bet kad pradėjome mažai begalvoti apie žmones.“ Atrodo, per didelis susirūpinimas šlove, kurią teikia naujos stulbinančios technikos gamyba, neretai paskatina žmones nerimauti, kas bus toliau. Edvardas Mendelsonas sako: „Technikos išradinėtojai niekuomet nepripažįsta skirtumo tarp to, kas yra įmanoma ir kas pageidautina. Jeigu įmanoma sukurti mašiną, galinčią padaryti kokią stulbinančiai sudėtingą užduotį, tuomet svajotojas mano, kad ją verta atlikti.“

Būtent žmogaus ignoravimas kuriant technologiją labai padidino nerimą dėl informacijos.

Ar iš tiesų padidėjo našumas?

Vieno The Australian skyrelio autorius Paulius Atvelas paaiškino tyrinėjęs, kiek laiko bei pinigų per pastaruosius metus sutaupė kompiuteriai. Štai kelios taiklios jo mintys: „Nors jau daug metų skiriamos lėšos kurti kompiuterines sistemas, skirtas atlikti vadybos užduotis bei kontroliuoti išlaidas, pastebima, jog daugelio universitetų bei koledžų administracijos personalas toliau didėja. ... Keletą dešimtmečių kompiuterių gamintojai tvirtino, kad jų parduodama technika labai padidins gamybos našumą ir tam tikrą vadybos darbo dalį galės padaryti daug mažiau darbuotojų daug mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau mes pradedame suvokti, kad informacinės technologijos pritaikymo rezultatai kitokie: tiek pat arba daugiau darbuotojų padaro daug naujo, bet ne mažiau jų atlieka seną darbo kiekį. Dažnai visai nesutaupoma pinigų. Vienas tokio pritaikymo pavyzdys yra tai, kad žmonės panaudoja technologiją pagražinti dokumentus, o ne greičiau atlikti kanceliarinį darbą.“

Atrodo, informacijos supertinklas, pavojingas krikščionims, tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Tačiau kaip mes galėtume bent kiek išvengti nerimo dėl informacijos? Kitame trumpame straipsnyje mes pateiksime kelis naudingus pasiūlymus.

[Išnaša]

[Rėmelis 6 puslapyje]

Nereikalingos informacijos perteklius

„Visuomenė, kaip mums žinoma iš patirties, nepaliaujamai darosi vis bukesnė. Prieš mūsų akis karaliauja televizinis šlamštas, neapykantą kurstančios radijo laidos, šokiruojantys laidų vedėjai, teisės pažeidimai, reklaminiai triukai, pernelyg smarki ir sarkastiška retorika. Filmuose vis daugiau sekso bei smurto. Reklamos labiau rėkiančios, dar įtaigesnės ir dažnai beveik nepadorios. ... Nešvankybių vis daugiau, o paprasto padorumo mažėja. ... Vadinamoji ‛šeimos vertybių krizė’ labiau susijusi su informaciniu perversmu negu su Holivudo nepagarba tradiciniam šeimos modeliui“ (Deivido Šenko Data Smog—Surviving the Information Glut).

[Rėmelis 7 puslapyje]

Išmintis. Senas kelias

„Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai, dėmesingumas [„sugebėjimas mąstyti“, NW] sergės tave ir supratimas saugos tave“ (Patarlių 2:1-6, 10, 11, Brb red.).

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Informacijos perteklius buvo palygintas su bandymu pripildyti antpirštį hidrantu