Natūralumas

NATŪRALI kalbėsena laiduoja kitų pasitikėjimą. Ar pasitikėtum žodžiais asmens, slepiančio veidą po kauke? Na, o ar jo žodžiai skambėtų įtikinamiau, jeigu ant kaukės nupieštas veidas būtų dailesnis negu paties kalbėtojo? Vargu. Taigi užuot maskavęsis būk pačiu savimi.

Natūralumo nereikia painioti su nerūpestingumu. Gramatinių klaidų, netaisyklingos tarties bei prislopintos kalbos reikia vengti. Taip pat ir žargono. Mes visuomet norime rodyti deramą orumą − tiek savo kalba, tiek manieromis. Natūraliai kalbantis asmuo nėra nei per daug formalus, nei per daug stengiasi padaryti įspūdį.

Skelbimo tarnyboje. Gal jautiesi įsitempęs, kai norėdamas paliudyti artiniesi prie namo ar žengi viešoje vietoje prie kokio nors žmogaus? Dauguma iš mūsų taip jaučiasi, bet kai kurių jaudulys stipresnis. Dėl nervingumo balsas pasidaro nenatūralus, drebantis, jaudulį išduoda ir neryžtingi rankų ar galvos judesiai.

Skelbėjas gali jaudintis dėl keleto priežasčių. Galbūt jis mąsto, kokį įspūdį padarys kitiems, ar abejoja savo kalbos sėkme. Visa tai natūralu, tačiau problemos iškyla kreipiant į šiuos dalykus per daug dėmesio. Jei imi nervintis prieš išeidamas į tarnybą, kas gali padėti? Kruopštus pasiruošimas ir nuoširdi malda (Apd 4:29). Mąstyk apie didelį Jehovos gailestingumą − jis kviečia žmones gėrėtis tobula sveikata ir amžinu gyvenimu Rojuje. Galvok apie tuos, kuriems nori padėti, ir kaip svarbu jiems išgirsti gerąją naujieną.

Taip pat atsimink, kad žmonės turi laisvą valią: jie gali priimti arba atmesti žinią. Panašiai buvo Jėzui liudijant senovės Izraelyje. Tavo užduotis yra skelbti (Mt 24:14). Net jeigu žmonės neduoda kalbėti, vien tavo dalyvavimas yra liudijimas. Tave tikrai lydės sėkmė, nes Jehova naudojasi tavimi, kad įvykdytų savo valią. Gavęs galimybę liudyti, kaip turėtum kalbėti? Jeigu mokaisi sutelkti dėmesį į kitų poreikius, tavo kalba bus patraukli ir natūrali.

Jei liudydamas elgiesi ir kalbi kaip kasdien, klausytojai jausis laisvai. Jie galbūt net mieliau priims dėstomas Rašto mintis. Užuot formaliai pamokslavęs, šnekučiuokis su jais. Būk draugiškas. Rodyk dėmesį ir teiraukis jų nuomonės. Žinoma, jei kalba ar vietiniai papročiai reikalauja laikytis tam tikro etiketo − rodyti pagarbą pašaliečiams, − į tai dera atsižvelgti. Bet visuomet būk pasiruošęs maloniai nusišypsoti.

Ant pakylos. Grupei žmonių geriausia kalbėti natūraliai, šnekamuoju stiliumi. Kai auditorija didelė, tu, aišku, turi sustiprinti balsą. Jei mėgini išmokti kalbą atmintinai arba per smulkiai ją susirašei, tikriausiai bijosi ką nors praleisti. Parinkti tinkamus žodžius svarbu, bet jei tam skiri per daug dėmesio, dėstymas bus šaltas ir formalus. Natūralumas dings. Savo mintis reikia kruopščiai apgalvoti iš anksto, ir būtent joms, o ne žodžiams, turi skirti didžiausią dėmesį.

Taip pat yra ir duodant interviu per sueigą. Būk gerai pasiruošęs, neskaityk atsakymų ir nesimokyk atmintinai. Kalbėk natūraliai kaitydamas intonaciją, kad žodžiai gražiai plauktų savaime.

Net pageidautinos kalbos ypatybės, jeigu per daug pabrėžtos, gali auditorijai pasirodyti nenatūralios. Pavyzdžiui, dera kalbėti aiškiai bei taisyklingai tarti žodžius, tačiau ne taip ryškiai, kad kalba skambėtų pompastiškai ar dirbtinai. Saikingi emociniai ar aiškinamieji gestai pagyvina kalbą, bet suvaržyti ar perdėti blaško dėmesį. Kalbėk pakankamai garsiai, tačiau ne rėksmingai. Kartais reikia daugiau įkvėpimo, bet venk pompastiškumo. Kaityti intonaciją, rodyti entuziazmą bei įsijausti svarbu taip, kad auditorija nesutelktų dėmesio į kalbėtoją ir nepasijustų nepatogiai.

Kai kurie žmonės savaime tiksliai reiškia mintis, net kai nesako kalbos. Kiti daugiau kalba šnekamuoju stiliumi. Svarbu yra tinkamai kalbėti kasdien bei išlaikyti krikščionišką orumą. Tuomet ir ant pakylos bus lengviau kalbėti ir laikytis natūraliai.

Viešai skaitant. Išmokti natūraliai skaityti reikia pastangų. Skaitomoje medžiagoje nustatyk pagrindines mintis ir žiūrėk, kaip jos plėtojamos. Aiškiai turėk jas omenyje, antraip skaitysi tiktai žodžius. Patikrink nežinomų žodžių tarimą. Lavinkis skaityti garsiai, kad įprastum kaityti intonaciją bei tinkamai grupuoti žodžius ir mintys išeitų aiškios. Pratinkis tol, kol skaitysi sklandžiai. Išnagrinėk medžiagą taip nuodugniai, kad skaitant balsu žodžiai skambėtų tarsi gyvas pokalbis. Tai ir yra natūralumas.

Žinoma, viešai skaitome daugiausia iš Biblija pagrįstų leidinių. Be skaitymo užduočių Teokratinės tarnybos mokykloje, skaitome Rašto citatas skelbdami žmonėms ir sakydami kalbas ant pakylos. Broliams paskiriama skaityti medžiagą, svarstomą per Sargybos bokšto bei per Susirinkimo knygos studijas. Kai kuriems kvalifikuotiems broliams pavedama iš rankraščio sakyti kongreso kalbas. Ar skaitytum Bibliją, ar kitokią medžiagą, fragmentus, kur esama tiesioginės kalbos, skaityk gyvai. Jeigu cituojama ne vieno veikėjo kalba, kiekvieno iš jų žodžius skaityk kitokia intonacija. Tačiau būk nuosaikus: įsijausk natūraliai, venk teatrališkumo.

Natūralus skaitymas yra kaip šneka. Žodžiai skamba ne dirbtinai, o įtikinamai.