Geresnis kelias
JEHOVOS LIUDYTOJAMS kelia nerimą dvasingumo nykimas pasaulyje ir visuomenėje plintantis amoralumas bei religinis nepastovumas. Todėl juos kartais vadina fundamentalistais. Tačiau ar jie yra tokie? Ne. Nors jų religiniai įsitikinimai tvirti, jie nėra fundamentalistai ta prasme, kurią įgijo šis terminas. Jie neverčia politinių vadovų palaikyti tam tikrą požiūrį ir nerengia demonstracijų bei nesigriebia smurto prieš tuos, su kuriais nesutinka. Jie rado geresnį kelią. Jie seka savo Vadovu — Jėzumi Kristumi.
Jehovos Liudytojai įsitikinę, kad yra religinė tiesa ir kad ji randama Biblijoje (Jono 8:32; 17:17). Tačiau Biblija moko krikščionis būti švelnius, gerus, romius ir supratingus — tai savybės, užkertančios kelią fanatizmui (Galatams 5:22, 23; Filipiečiams 4:5, NW). Biblinėje Jokūbo knygoje krikščionys skatinami ugdytis „iš aukštybių kilusią išmintį“, kuri, kaip apibūdinama, „pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių“. Jokūbas priduria: „Teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką“ (Jokūbo 3:17, 18).
Jehovos Liudytojai prisimena, kad Jėzui tiesa buvo labai svarbi. Jis pasakė Poncijui Pilotui: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Nors buvo bebaimis tiesos gynėjas, jis nesistengė primesti savo įsitikinimų kitiems. Verčiau jis stengdavosi pasiekti jų protus bei širdis. Jis žinojo, kad jo dangiškasis Tėvas, „geras ir teisus“ Dievas, nuspręs, kaip ir kada pašalinti nuo žemės melą ir neteisybę (Psalmių 25:8, Brb red.). Todėl jis nemėgino užgniaužti tų, kurie nesutiko su juo. Priešingai — būtent dogmatiški jo dienų religiniai vadovai stengėsi nuslopinti Jėzų (Jono 19:5, 6).
Jehovos Liudytojai turi tvirtus įsitikinimus dėl religinių mokymų ir parodo geras moralines savybes. Kaip ir apaštalas Paulius, jie įsitikinę, kad yra tik „vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“ (Efeziečiams 4:5). Jie taip pat žino Jėzaus žodžius: „Ankšti vartai ir... siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mato 7:13, 14). Vis dėlto jie nesistengia versti kitų laikytis jų įsitikinimų. Verčiau jie seka Pauliumi ir ‛maldauja’ visų, kurie to trokšta, ‛susitaikinti su Dievu’ (2 Korintiečiams 5:20). Tai geresnis kelias. Tai Dievo kelias.
Šiandieninis vadinamasis religinis fundamentalizmas yra visai kas kita. Norėdami primesti savo principus visuomenei, fundamentalistai griebiasi įvairios strategijos, įskaitant smurtą. Taip elgdamiesi, jie tampa neatskiriama politinės sistemos dalimi. Tačiau Jėzus pasakė, kad jo pasekėjai turi būti „ne pasaulio“ (Jono 15:19; 17:16; Jokūbo 4:4). Laikydamiesi šių žodžių, Jehovos Liudytojai lieka visiškai neutralūs politinių nesutarimų atžvilgiu. Ir, kaip pripažino Italijos laikraštis Fuoripagina, jie „nė vieno neverčia ką nors daryti; kiekvienas gali priimti arba atmesti, ką jie sako“. Kokie to rezultatai? Liudytojų skleidžiama taikinga Biblijos žinia patraukia įvairiausius žmones, net tuos, kurie kažkada buvo fundamentalistai (Izaijo 2:2, 3).
Pasaulis su tikromis vertybėmis
Liudytojai supranta, kad žmonės negali išspręsti problemų, rūpinčių fundamentalistams. Neįmanoma priversti žmogų tikėti Dievą arba laikytis tavųjų įsitikinimų. Dėl nuomonės, jog tai įmanoma, buvo daromos kai kurios didžiausios žiaurenybės istorijoje, tokios kaip kryžiaus karai, viduramžių inkvizicija ir Amerikos indėnų „atvertimas“. Tačiau jei pasitikėsi Dievu, viską noriai atiduosi į jo rankas.
Pagal Bibliją, Dievas apribojo laikotarpį, per kurį leidžia žmonėms laužyti jo įstatymus ir kelti kančias bei skausmą. Tas laikotarpis beveik baigėsi. Jėzus jau valdo kaip Dievo dangiškosios Karalystės Karalius, ir netrukus ta Karalystė pašalins žmonių vyriausybes ir perims nuolatinį žmonijos valdymą (Mato 24:3-14; Apreiškimas 11:15, 18). Dėl to visame pasaulyje bus rojus, kuriame klestės taika ir teisybė. Tuomet nebebus abejonių, kaip reikia garbinti tikrąjį Dievą. „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius“ (Psalmių 36:29). Tokios amžinos vertybės kaip meilingas gerumas, tiesa, teisingumas ir dorumas triumfuos visos klusnios žmonijos gerovei.
Laukdamas to laiko, psalmininkas rašė poetiškais žodžiais: „Gailestingumas ir ištikimybė eis viena kitos pasitikti, teisybė ir taika pasibučiuos. Ištikimybė žels iš žemės ir teisybė žiūrės iš dangaus. Taip pat Viešpats duos, kas yra gera, ir mūsų žemė duos savo vaisių. Teisybė žengs pirm jo ir išgelbėjimas jo žingsnių keliu“ (Psalmių 84:11-14).
Nors mes negalime pakeisti pasaulio, galime patys ugdytis dieviškąsias savybes net šiandieną. Tad galime stengtis būti tokie žmonės, kokių Dievas nori kaip savo garbintojų tame naujajame pasaulyje. Tuomet būsime tarp romiųjų, apie kuriuos kalbėjo psalmininkas: „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos daugybe“ (Psalmių 36:11). Dievas palaiko ir laimina tuos, kurie vykdo jo valią, ir jis žada jiems nuostabius dalykus ateityje. Apaštalas Jonas pasakė: „Praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).
[Iliustracija 7 puslapyje]
Jehovos Liudytojai kviečia visus sužinoti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]
Žvakė 3, 4, 5 ir 6 puslapiuose: Printer’s Ornaments/Carol Belanger Grafton/Dover Publications, Inc.