Kaip tu gali būti tikrai nuolankus?

DIEVAS labai vertina tikrąjį nuolankumą. Jokūbas rašė: „Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jokūbo 4:6). Jokūbas tikriausiai turėjo omenyje keletą minčių iš Hebrajiškųjų Raštų. „Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.“ „Išdidūs žmonių žvilgsniai bus pažeminti ir jų puikybė palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.“ „Jis [Dievas] išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Psalmių 138:6, Brb red.; Izaijo 2:11, Brb red.; Patarlių 3:34, Brb red.).

Apaštalas Petras irgi skatino būti nuolankius. Jis rašė: „Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5).

Kristaus nuolankumo pavyzdys

Galbūt tau kils klausimas, koks pranašumas arba kokia nauda būti nuolankiam? Būdamas nuolankus, esi panašus į Kristų, o tai ir yra esminis dalykas žmogui, besistengiančiam būti tikruoju krikščionimi. Jėzus parodė savo nuolankumą priimdamas ypatingą užduotį ateiti į žemę iš dangiškųjų buveinių ir tapti kukliu žmogumi, žemesniu už angelus (Žydams 2:7). Nors jis buvo Dievo Sūnus, turėjo pakęsti savo religinių priešininkų pažeminimus. Jis neprarado savitvardos per išmėginimus, nors galėjo pasikviesti sau į pagalbą legionus angelų (Mato 26:53).

Galiausiai Jėzus buvo pakabintas gėdai ant kančių stulpo, tačiau liko ištikimas savo Tėvui. Todėl Paulius ir rašė apie jį: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Filipiečiams 2:5-8).

Kaip mes galime būti tikrai nuolankūs? Kaip būti nuolankiems, o ne išdidiems įvairiomis aplinkybėmis?

Kaip elgiasi nuolankus žmogus

Aptarkime, kaip būti nuolankiam konkrečiais atvejais, pavyzdžiui, darbe arba krikščioniškoje tarnyboje. Kad darbas vyktų sėkmingai, gali reikėti prižiūrėtojų, vadybininkų bei viršininkų. Kažkas turi spręsti reikalus. Kaip tu elgtumeisi? Ar imtumei svarstyti: „Kokią jis turi teisę sakyti man, ką turiu daryti? Aš dirbu čia daugiau metų nei jis.“ Taip, jei esi išdidus, tau nepatiks paklusti. O romus žmogus stengiasi ‛nedaryti nieko varžydamasis ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai kitą laiko aukštesniu už save’ (Filipiečiams 2:3, Brb red.).

Kaip tu reaguoji, kai susilauki patarimo iš jaunesnio asmens arba moters? Jei tu nuolankus, bent apsvarstysi jį. O jei esi išdidus, įsižeisi arba tuoj pat atmesi patarimą. Ar tu labiau vertini liaupses bei meilikavimą — tai, kas gali tave sugadinti, ar tinkamą patarimą tavo labui? (Patarlių 27:9; 29:5)

Kaip tu elgiesi susidūręs su priešiškumu? Nuolankumas padės tau kaip Jobui atlaikyti sunkumus ir ištverti. Būdamas išdidus, tu pulsi į neviltį ir galbūt imsi piktintis iškilus sunkioms aplinkybėms bei tariamam priešiškumui (Jobo 1:22; 2:10; 27:2-5).

Nuolankusis myli ir atleidžia

Kai kuriems žmonėms sunku ištarti: „Atsiprašau. Aš suklydau. Tu buvai teisus.“ Kodėl? Dėl didelio išdidumo! Tačiau labai dažnai nuoširdžiu atsiprašymu sutuoktiniai gali lengvai užbaigti ginčą.

Ar noriai atleidi, kai žmogus įžeidžia tave? Gal išdidumo verčiamas vaikštai pagiežingas ištisas dienas bei mėnesius ir nesišneki su tariamu įžeidėju? O gal net trokšti atkeršyti? Kai kada žmonės nužudomi iš keršto. Kitais atvejais platinamos paskalos apie žmogų. Tačiau nuolankus asmuo yra meilingas ir atlaidus. Kodėl? Todėl, kad meilė nepaiso įžeidimų. Jehova noriai atleisdavo izraelitams, kai tik jie nebebūdavo išdidūs. Nuolankūs Jėzaus pasekėjai atleidžia noriai ir ne kartą! (Joelio 2:12-14; Mato 18:21, 22; 1 Korintiečiams 13:5)

Romus žmogus vertina kitą aukščiau nei save (Romiečiams 12:10, Brb red.). Ar tu giri kitus ir vertini jų sugebėjimus bei talentus? O gal visada ieškai kokio nors trūkumo, kad sumenkintumei jų reputaciją? Išties ar tu gali nuoširdžiai pagirti kitus žmones? Jei tai sunku, galbūt tau kliudo asmeninis nesaugumas bei išdidumas.

Išdidus žmogus yra nekantrus. Nuolankusis būna kantrus. O kaip tu? Ar sutrinki vos tik pajutęs nepalankumą? Tai priešinga kantrumui. Jei esi romus, nebūsi pernelyg aukštos nuomonės apie save. Pagalvok, kas įvyko, kai Jėzaus mokiniai ėmė daug galvoti apie save: kilo karšti ginčai, kuris iš jų didžiausias. Mokiniai pamiršo, kad jie visi yra „nenaudingi tarnai“! (Luko 17:10; 22:24; Morkaus 10:35-37, 41)

Prancūzų rašytojas Volteras pavadino nuolankumą „sielos kuklumu..., išdidumo priešnuodžiu“. Taip, nuolankumas yra proto nusižeminimas. Romus žmogus yra kuklios dvasios, neišdidus. Jis labai pagarbus ir mandagus.

Tad kodėl reikia stengtis būti nuolankiam? Kadangi nuolankumas patinka Dievui ir padeda mums laikytis Dievo vadovavimo. Iš dalies dėl pranašo Danieliaus nuolankumo Jehova žvelgė į jį kaip į „mieliausią“ žmogų ir pasiuntė jam angelą parodyti regėjimą! (Danieliaus 9:23; 10:11, 19) Už nuolankumą būna gausiai atlyginama. Per jį įsigyjama tikrų mylinčių draugų. Svarbiausia — nuolankusis susilaukia Jehovos palaimų. „Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą“ (Patarlių 22:4, Brb red.).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Nuolankus atsiprašymas nuramina