Pranašiškos mįslės ir Dievo tikslas
JEIGU žmogus nežino atsakymo, — įdomu, bet jeigu žino, — nieko įdomaus. Kas tai? Mįslė.
Šių dienų dalykiškoje visuomenėje žmonės linkę laikyti mįsles vaikišku žaidimu, tačiau senovės laikais mįslė „buvo išminties patikrinimas“, — sakoma žodyne The Interpreter’s Dictionary of the Bible. (Palygink Patarlių 1:5, 6.)
Užuot aiškiai apreiškęs savo valią arba tikslą, Jehova kartais sąmoningai įslaptindavo savo pranašiškus posakius, pateikdamas juos palyginimais, gluminančiais „neaiškiais žodžiais“ ar painiomis mįslėmis (Psalmių 78:2, Brb red.; Skaičių 12:8, Brb red.). Nors hebrajiškas žodis, verčiamas „mįslė“, Biblijoje pavartotas tik 17 kartų, Rašte tiesiog apstu mįslių ir patarlių.
Biblinių mįslių gausa
Karalius Saliamonas, kaip teigiama, sugebėdavo išspręsti net pačius painiausius jam užduotus klausimus, arba mįsles (3 Karalių 10:1, ŠR). Jis, žinoma, vadovavosi Dievo duota išmintimi. Kai kurie senovės istorikai teigia, esą Saliamonas kartą pralaimėjęs mįslių varžybas su Tyro karaliumi Hiramu. Jeigu čia esama nors kiek tiesos, tai galėjo atsitikti tada, kai Saliamonas atsimetė nuo Jehovos ir prarado jo dvasią. Teisėjas Samsonas irgi mėgo minti mįsles. Kartą šventosios dvasios galia užminęs mįslę jis labai išgąsdino Dievo priešus (Teisėjų 14:12–19).
Tačiau daugelis biblinių mįslių tiesiogiai susijusios su Jehovos tikslais. Štai Pradžios 3:15 (Brb red.) užrašyta pranašystė, kuria pagrįsta Biblijos tema, yra tarsi mįslė, „šventoji paslaptis“ (Romiečiams 16:25, 26; NW). Nors apaštalas Paulius matė antgamtiškų regėjimų bei gavo apreiškimų, kai kurie Dievo tikslo aspektai jam buvo lyg „mįslingas pavidalas“, arba pažodžiui „neaiškūs posakiai“ (1 Korintiečiams 13:12; 2 Korintiečiams 12:1–4). O ką pasakytume apie nesibaigiančius mėginimus atspėti paslaptingą laukinio žvėries skaičių — „šeši šimtai šešiasdešimt šeši“, — netikėtai ir be jokio paaiškinimo įdėtą Apreiškimo 13:18? Kas įmins šias Dievo mįsles ir kokiam tikslui jos užrašytos?
Šventųjų paslapčių atskleidimas
Rega — vienas iš penkių pojūčių — daugeliui iš mūsų pati vertingiausia. Tačiau jeigu nebūtų šviesos, šis pojūtis netektų vertės. Iš esmės būtume akli. Taip ir su žmogaus protu. Jis turi nuostabių sugebėjimų lyginti pavyzdžius, svarstyti ir taip spręsti mįsles. Tačiau norint atskleisti šventąsias paslaptis reikia kai ko daugiau. Nors kiti gali teikti pasiūlymų, biblines mįsles bei jų tikrąją reikšmę gali atverti tik jų Autorius, Jehova, šviesos Dievas (1 Jono 1:5).
Deja, žmonės dažnai yra per daug išdidūs ir nepriklausomi, kad lauktų atsakymų iš Jehovos. Kai kurie, sužavėti paslapties, trokšta veikiau protinio pasitenkinimo negu tiesos, todėl sprendimų ieško kitur. Pavyzdžiui, žydų mistinis mokymas, kabala, nagrinėjo magišką skaičių bei hebrajų abėcėlės raidžių reikšmę. Kita vertus, antrojo amžiaus gnostikai Hebrajiškuosius ir Graikiškuosius Raštus naudojo tam, kad surastų juose slaptų poteksčių.
Tačiau tokios paieškos skatino juos priimti pagoniškus papročius bei prietarus ir tolino nuo Dievo tiesos. ‛Jeigu pasaulis pilnas blogio, — svarstė gnostikai, — jo Kūrėjas, Jahvė, negali būti geras Dievas.’ Ar begalėjo jie ką geresnio sugalvoti? Kaip paviršutiniškai mąsto žmonės! Nenuostabu, kad apaštalas Paulius kovojo su tomis atskalūniškomis idėjomis, vėliau iškeltomis atsimetėlių gnostikų, ir griežtai perspėjo savo laiškuose ‛neišeiti už ribų to, kas parašyta’! (1 Korintiečiams 4:6, NTJ)
„Neaiškūs žodžiai“ paaiškinti
Tačiau apskritai kodėl šviesos Dievas kalba „neaiškiais žodžiais“? Mįslė savaime skatina pasitelkti vaizduotę bei mąstymo galias. Išbarstytos po visą Raštą kaip skanūs pagardai rinktiniame patiekale, mįslės kartais būdavo skirtos tiesiog sukelti klausytojų susidomėjimą ar pagyvinti kokią nors pateikiamą žinią. Tokiais atvejais paaiškinimai paprastai duodami iš karto (Ezechielio 17:1–18; Mato 18:23–35).
Jehova dosniai teikia išminties, tačiau ne bet kam (Jokūbo 1:5–8). Pagalvok apie Patarlių knygą — rinkinį įkvėptų mįslingų posakių, iš kurių ne vienas laikomas mįsle. Jiems suprasti reikia laiko ir apsvarstymo. Tačiau kiek žmonių pasiryžę dėti pastangas? Patarlėse slypinti išmintis prieinama tik tiems, kurie pasiruošę jos ieškoti (Patarlių 2:1–5).
Jėzus, norėdamas sužinoti savo klausytojų tikrąjį požiūrį, irgi kalbėjo palyginimais. Apie jį spietėsi minios. Žmonėms patiko jo pasakojimai. Jie džiaugėsi jo stebuklais. Tačiau ar daugelis iš jų buvo linkę pakeisti savo gyvenimą ir sekti Jėzumi? Jie labai skyrėsi nuo Jėzaus mokinių: šie dažnai klausinėdavo Jėzų, norėdami suprasti jo mokymus, ir noriai išsižadėjo savęs, kad taptų jo sekėjais! (Mato 13:10–23, 34, 35; 16:24; Jono 16:25, 29)
Ieškok šviesos
„Domėjimasis mįslėmis, atrodo, kyla dvasinio prabudimo laikotarpiais“, — sakoma viename šaltinyje. Šiandien mums didelė privilegija gyventi laikais, kai dvasinė „šviesa sušvinta“ Dievo tautai (Psalmių 97:11, Brb red.; Danieliaus 12:4, 9; Brb red.). Ar mes pasiruošę kantriai laukti, kol Jehova atskleis numatytus tikslus pagal savo tvarkaraštį? Dar svarbiau, ar sužinoję, kaip geriau vykdyti Dievo apreikštą valią, skubame pakeisti savo gyvenimą? (Psalmių 1:1–3; Jokūbo 1:22–25) Jeigu taip elgiamės, Jehova palaimins mūsų pastangas. Kaip akiniai paryškina neaiškiai matomą vaizdą, taip šventoji dvasia sustiprins mūsų dvasinį regėjimą — padės gerai suprasti nuostabų Dievo tikslą proto akimis (1 Korintiečiams 2:7, 9, 10).
Iš tiesų Rašto mįslėmis Jehova išaukštinamas kaip „tas, kuris apreiškia paslaptis“ (Danieliaus 2:28, 29). Be to, jis ištiria širdis (1 Kronikų 28:9). Mūsų neturėtų stebinti tai, kad Dievo šviesa atskleidžiama palaipsniui (Patarlių 4:18; Romiečiams 16:25, 26). Užuot siekę Dievo gelmių pažinimo per misticizmą ar paviršutinišką, tuščią žmogišką išmintį, verčiau pasitikėkime Jehova Dievu: jis apšvies savo „neaiškius žodžius“ tiesos šviesa — apreikš savo nuostabius tikslus ištikimiems tarnams paties numatytu laiku (Amoso 3:7; Mato 24:25–27).
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]
Biblia Hebraica Stuttgartensia, Deutsche Bibelgesellschaft Stuttgart